Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anser caerulescensSnieginė žąsis Anser caerulescens Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifikaci
Snieginė žąsis
| Anser caerulescens | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Snieginė žąsis (Anser caerulescens) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Anser caerulescens Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
| Porūšiai | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Perėjimo arealas Žiemojimo arealas | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Snieginė žąsis, arba Baltoji žąsis (Anser caerulescens) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
Mažesnė už naminė žąsį. Patinas ir patelė balti. Didžiosios plasnojamosios plunksnos juodos, dalis sparno dengiamųjų plunksnų pilkos. Galva paprastai būna oranžinio atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai raudoni. Pasitaiko ir tamsių paukščių. Jų galva ir kaklo priekis balti, o likusi kūno dalis rusvai pilka. Jauniklių nugarinė pusė rusvai pilka, apatinė kūno dalis pilkšvai ruda. Snapas ir kojos tamsiai pilki.
Paplitimas
Gyvena Šiaurės Amerikoje, Vrangelio, Grenlandijos, Islandijos salose. Žiemoja piečiau esančiose vandenynų pakrantėse. Retkarčiais aptinkamos Britų salose, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Latvijoje.
Lietuvoje pastebima labai retai, vienąsyk matyta su želmeninėmis žąsimis Kretuono ežero saloje.
Biologija
Migruodamos skrenda būriais po dešimtis tūkstančių paukščių. Veisimosi periodu gyvena arktinėse tundrose, kartais apsigyvena uolėtose vietose. Peri žemumose, toli nuo vandens. Žiemavietėse sutinkamos drėgnose lygumose, laukuose, jūrų pakrantėse.
Aktyvi dieną. Patelė labai atkakliai peri – net ir nepalankiomis sąlygomis kelias paras nepalieka lizdo. Patinas aktyviai gina patelę ir savo teritoriją nuo plėšrūnų (pavyzdžiui, poliarinės lapės) bei kitų baltųjų žąsų, kurios, jeigu neturi savo lizdo, taikosi padėti kiaušinį į svetimą lizdą. Perėjimo laikotarpiu baltosios žąsys nebaikščios.
Į perėjimo vietas atskrenda jau sudariusios monogamines poras. Peri nedidelėmis (15–20 porų) arba labai didelėmis (virš 1000 porų) kolonijomis. Dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, perimi apie 28 dienas.
Minta tundros augalų lapais, vaisiais, uogomis, smulkiais bestuburiais. Migruodamos maitinasi ir javų laukuose.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Anser caerulescens“. IUCN Red list.
- Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 15 psl. ISBN 9986-02-498-6.
Literatūra
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Snieginė žąsis, Kas yra Snieginė žąsis? Ką reiškia Snieginė žąsis?
Anser caerulescensSniegine zasis Anser caerulescens Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Zasys Anser Rusis Sniegine zasis Anser caerulescens BinomasAnser caerulescens Linnaeus 1758PorusiaiA c caerulescens Linnaeus 1758 A c atlanticus Kennard 1927 Perejimo arealas Ziemojimo arealasSinonimaiChen caerulescens Linnaeus 1758 Sniegine zasis arba Baltoji zasis Anser caerulescens zasiniu Anseriformes burio paukstis IsvaizdaMazesne uz namine zasį Patinas ir patele balti Didziosios plasnojamosios plunksnos juodos dalis sparno dengiamuju plunksnu pilkos Galva paprastai buna oranzinio atspalvio Snapas ir kojos tamsiai raudoni Pasitaiko ir tamsiu pauksciu Ju galva ir kaklo priekis balti o likusi kuno dalis rusvai pilka Jaunikliu nugarine puse rusvai pilka apatine kuno dalis pilksvai ruda Snapas ir kojos tamsiai pilki PaplitimasGyvena Siaures Amerikoje Vrangelio Grenlandijos Islandijos salose Ziemoja pieciau esanciose vandenynu pakrantese Retkarciais aptinkamos Britu salose Cekijoje Slovakijoje Lenkijoje Ukrainoje Latvijoje Lietuvoje pastebima labai retai vienasyk matyta su zelmeninemis zasimis Kretuono ezero saloje BiologijaMigruodamos skrenda buriais po desimtis tukstanciu pauksciu Veisimosi periodu gyvena arktinese tundrose kartais apsigyvena uoletose vietose Peri zemumose toli nuo vandens Ziemavietese sutinkamos dregnose lygumose laukuose juru pakrantese Aktyvi diena Patele labai atkakliai peri net ir nepalankiomis salygomis kelias paras nepalieka lizdo Patinas aktyviai gina patele ir savo teritorija nuo plesrunu pavyzdziui poliarines lapes bei kitu baltuju zasu kurios jeigu neturi savo lizdo taikosi padeti kiausinį į svetima lizda Perejimo laikotarpiu baltosios zasys nebaikscios Į perejimo vietas atskrenda jau sudariusios monogamines poras Peri nedidelemis 15 20 poru arba labai didelemis virs 1000 poru kolonijomis Detyje paprastai buna 3 6 kiausiniai perimi apie 28 dienas Minta tundros augalu lapais vaisiais uogomis smulkiais bestuburiais Migruodamos maitinasi ir javu laukuose Saltiniai IUCN Red List Anser caerulescens IUCN Red list Taylor Barbara Arktis ir Antarktis Vilnius Alma littera 1998 15 psl ISBN 9986 02 498 6 LiteraturaLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990 Vikizodynas