Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marius PetipaMarius PetipaBiografijaPilnas vardasMarius Ivanovich PetipaGimė1818 m kovo 11 d Marselis PrancūzijaMirė1910
Marius Petipa
| Marius Petipa | |
| Marius Petipa | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Marius Ivanovich Petipa |
| Gimė | 1818 m. kovo 11 d. Marselis, Prancūzija |
| Mirė | 1910 m. liepos 14 d. (92 metai) Gurzufas, Krymas, Rusijos imperija |
| Veikla | šokėjas, baletmeisteris, pedagogas |
Marius Petipa (1818 m. kovo 11 d. – 1910 m. liepos 14 d.) – XIX a. prancūzų kilmės Rusijoje išgarsėjęs šokėjas, baletmeisteris ir pedagogas.
Pasak Vytauto Grivicko, Marius Petipa beveik vienbalsiai pripažįstamas įtakingiausiu klasikinio baleto menininku.
Biografija
Marius Ivanovich Petipa gimė Marselyje, Prancūzijoje prancūzų baleto šokėjo ir aktorės bei dramos mokytojos šeimoje. 1827, vos devynerių, Marius Petipa atliko vaidmenį tėvo spektaklyje „La Dansomani“. Ankstyvieji gyvenimo bei karjeros metai prabėgo Bordo bei Madride. M. Petipa pasižymėjo savo ilga karjera vadovaujant rusų baletui. Nuo 1869 iki 1903 Marius Petipa vadovauja rusų baletui, šis laikotarpis yra vadinamas Petipa epocha. 1907 M. Petipa su šeima atvyksta į Jaltą, tačiau greit persikelia į ir ten 1910 miršta.
Kūryba
Kūrybos bruožai, baletinio akademizmo estetika
Petipa kūryboje susijungia ir senosios baleto tradicijos (tęsiamos Jean Georges Noverre, Charles Lui Didelot, Julles Joseph Perrot tradicijos), ir baletmeisterio įvestos naujovės. Jo baletuose tradicijas išlaiko pantomima, kurios pagalba dėstomas siužetas, ir divertismentas spektaklio pabaigoje, tačiau jis buvo logiškai sujungtas su spektaklio siužetu. Marius Petipa nustatė baletinio spektaklio ir atskirų numerių struktūrą. Pantomiminiai ir šokio epizodai niekada nesusijungia, o eina paeiliui. Kiekvienas veiksmas yra logiškai užbaigtas siužeto, muzikos ir choreografijos atžvilgiu. Spektaklio kulminacija tapdavo grand pas ((gran pa) (didelis žingsnis) sudėtinga, turinti daug dalių muzikinė šokio forma, užgimusi romantizmo epochoje ir įgavusi užbaigtuma M. Petipa kūryboje), kuris poetiškai apibendrindavo ir atskleisdavo šokio technikos grožį, jame dalyvavo ir pagrindiniai solistai, ir demisolistai, ir . M. Petipa dėka vėl suklestėjo vyrų solistų šokis.
Marius Petipa sugalvojo pas de deux ((pa de dio) (žingsniai dviese) šokis dviese) struktūrą:
- entree((antrė) (įėjimas) 1) vieno ar kelių šokėjų išėjimas į sceną. 2) pirma klasikinių šokio formų dalis, dažnai atliekanti ekspozicijos vaidmenį)
- adagio
- vyro variacija, balerinos variacija
Choreografijos pagrindą jo baletuose sudaro akademinis klasikinis šokis. M. Petipa sujungė italų ir prancūzų baleto mokyklas, iš atlikėjų reikalavo idealaus atlikimo, tvarkingų pozicijų ir perėjimų. Svarbią vietą baletuose užima charakteriniai šokiai, kuriuos Petipa stilizavo pagal klasikinio šokio taisykles. Tokių šokių perkėlimas į baleto sceną istoriniu požiūriu yra nepaprastai reikšmingas M. Petipa nuopelnas. Petipa baletuose yra dviejų pavidalų šventės:
- buitinės, kuriose atliekami charakteriniai ir istoriniai šokiai
- romantinės šventės – sapnai, kurie suteikia siužetui gilumo ir panaikina mirties baimę, jų metu siužetas nevystomas.
Pagal libretus M. Petipa baletai skirstomi į keturias grupes:
- fantastiniai baletai („Miegančioji gražuolė“)
- buitiniai baletai („Paryžiaus turgus“)
- baletai, kuriuose atgijo senovės civilizacijos („Bajederė“)
- istoriniai baletai („Raimonda“)
Kūrybos apimtis
Marius Petipa iš viso pastatė:
- 46 originalius baletus
- 17 kitų choreografų baletų
- 35 šokius operose
Didžioji dalis jo sukurtų šokių ir šiandien yra klasikinės choreografijos pavyzdys.
Svarbiausi pastatyti baletai
- „Don Kichot“ („Don Kichotas“ 1869) libretas – Marius Petipa, choreografija – Marius Petipa, Aleksandro Gorskio
- „La Bajadera“ („Bajaderė“ 1877)choreografija – Marius Petipa
- „Raymonda“ (1898)
- „The Sleeping Beauty“ („Miegančioji gražuolė“ 1890) libretas – Marius Petipa ir Ivano Vsevololožskio, choreografija – Marius Petipa
- „Swan Lake“ („Gulbių ežeras“ 1895) choreografija – Marius Petipa ir Levo Ivanovo
Šaltiniai
- „Baleto menas“, Vytautas Grivickas. Leidykla .
- „Dažniausiai vartojamų baleto terminų žodynėlis“, Petras Skirmantas, Beatričė Tomaševičienė, Jolanta Liaugminienė. 2006 m.
- Lietuvos Nacionalinis Operos ir Baleto teatras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marius Petipa, Kas yra Marius Petipa? Ką reiškia Marius Petipa?
Marius PetipaMarius PetipaBiografijaPilnas vardasMarius Ivanovich PetipaGime1818 m kovo 11 d Marselis PrancuzijaMire1910 m liepos 14 d 92 metai Gurzufas Krymas Rusijos imperijaVeiklasokejas baletmeisteris pedagogas Marius Petipa 1818 m kovo 11 d 1910 m liepos 14 d XIX a prancuzu kilmes Rusijoje isgarsejes sokejas baletmeisteris ir pedagogas Pasak Vytauto Grivicko Marius Petipa beveik vienbalsiai pripazįstamas įtakingiausiu klasikinio baleto menininku BiografijaMarius Ivanovich Petipa gime Marselyje Prancuzijoje prancuzu baleto sokejo ir aktores bei dramos mokytojos seimoje 1827 vos devyneriu Marius Petipa atliko vaidmenį tevo spektaklyje La Dansomani Ankstyvieji gyvenimo bei karjeros metai prabego Bordo bei Madride M Petipa pasizymejo savo ilga karjera vadovaujant rusu baletui Nuo 1869 iki 1903 Marius Petipa vadovauja rusu baletui sis laikotarpis yra vadinamas Petipa epocha 1907 M Petipa su seima atvyksta į Jalta taciau greit persikelia į ir ten 1910 mirsta KurybaKurybos bruozai baletinio akademizmo estetika Petipa kuryboje susijungia ir senosios baleto tradicijos tesiamos Jean Georges Noverre Charles Lui Didelot Julles Joseph Perrot tradicijos ir baletmeisterio įvestos naujoves Jo baletuose tradicijas islaiko pantomima kurios pagalba destomas siuzetas ir divertismentas spektaklio pabaigoje taciau jis buvo logiskai sujungtas su spektaklio siuzetu Marius Petipa nustate baletinio spektaklio ir atskiru numeriu struktura Pantomiminiai ir sokio epizodai niekada nesusijungia o eina paeiliui Kiekvienas veiksmas yra logiskai uzbaigtas siuzeto muzikos ir choreografijos atzvilgiu Spektaklio kulminacija tapdavo grand pas gran pa didelis zingsnis sudetinga turinti daug daliu muzikine sokio forma uzgimusi romantizmo epochoje ir įgavusi uzbaigtuma M Petipa kuryboje kuris poetiskai apibendrindavo ir atskleisdavo sokio technikos grozį jame dalyvavo ir pagrindiniai solistai ir demisolistai ir M Petipa deka vel suklestejo vyru solistu sokis Marius Petipa sugalvojo pas de deux pa de dio zingsniai dviese sokis dviese struktura entree antre įejimas 1 vieno ar keliu sokeju isejimas į scena 2 pirma klasikiniu sokio formu dalis daznai atliekanti ekspozicijos vaidmenį adagio vyro variacija balerinos variacija Choreografijos pagrinda jo baletuose sudaro akademinis klasikinis sokis M Petipa sujunge italu ir prancuzu baleto mokyklas is atlikeju reikalavo idealaus atlikimo tvarkingu poziciju ir perejimu Svarbia vieta baletuose uzima charakteriniai sokiai kuriuos Petipa stilizavo pagal klasikinio sokio taisykles Tokiu sokiu perkelimas į baleto scena istoriniu poziuriu yra nepaprastai reiksmingas M Petipa nuopelnas Petipa baletuose yra dvieju pavidalu sventes buitines kuriose atliekami charakteriniai ir istoriniai sokiai romantines sventes sapnai kurie suteikia siuzetui gilumo ir panaikina mirties baime ju metu siuzetas nevystomas Pagal libretus M Petipa baletai skirstomi į keturias grupes fantastiniai baletai Miegancioji grazuole buitiniai baletai Paryziaus turgus baletai kuriuose atgijo senoves civilizacijos Bajedere istoriniai baletai Raimonda Kurybos apimtis Marius Petipa is viso pastate 46 originalius baletus 17 kitu choreografu baletu 35 sokius operose Didzioji dalis jo sukurtu sokiu ir siandien yra klasikines choreografijos pavyzdys Svarbiausi pastatyti baletai Don Kichot Don Kichotas 1869 libretas Marius Petipa choreografija Marius Petipa Aleksandro Gorskio La Bajadera Bajadere 1877 choreografija Marius Petipa Raymonda 1898 The Sleeping Beauty Miegancioji grazuole 1890 libretas Marius Petipa ir Ivano Vsevololozskio choreografija Marius Petipa Swan Lake Gulbiu ezeras 1895 choreografija Marius Petipa ir Levo IvanovoSaltiniai Baleto menas Vytautas Grivickas Leidykla Dazniausiai vartojamu baleto terminu zodynelis Petras Skirmantas Beatrice Tomaseviciene Jolanta Liaugminiene 2006 m Lietuvos Nacionalinis Operos ir Baleto teatras