Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leonardo da CutriPilnas vardasGiovanni Leonardo di BonaŠalis ItalijaGimė1542 m Krotonės provincija ItalijaMirė1587 m 45
Leonardas da Kutri
| Leonardo da Cutri | |
| Pilnas vardas | Giovanni Leonardo di Bona |
|---|---|
| Šalis | Italija |
| Gimė | 1542 m. , Krotonės provincija, Italija |
| Mirė | 1587 m. (~45 metai) , Kozencos provincija, Italija |
| Titulas | Stipriausias XVI a. antros pusės Italijos žaidėjas |
Džiovanis Leonardas di Bona (it. Giovanni Leonardo di Bona); arba Džiovanis Leonardas da Kutri (it. Giovanni Leonardo da Cutri, vardai naudojami – pirmasis – gimimo metrikų knygose, antrasis – šachmatų literatūroje, sutrumpintai – Leonardas da Kutri; g. 1542 m. , Krotonės provincija, Kalabrijos regionas – 1587 m. , Kozencos provincija, Italija) – italų šachmatininkas.
Gyvenimas ir šachmatai
Pradžia
Leonardas di Bona, dar plačiai buvo žinomas kaip Leonardo da Kutri (dėl nedidelio ūgio, taip pat, turėjęs pravardę – Il Putino, reiškiančią – „Mažylis“). Tėvai pasiuntė jį į Romą, kad studijuotų teisę. Tačiau ten, susižavėjęs šachmatais, apleido mokslus. Šachmatais žaisti sekėsi – greit tobulėjo ir netrukus ėmė lenkti visus geriausius Romos žaidėjus. 1560 m. Romoje apsilankė, tuo metu laikomas stipriausiu pasaulio žaidėju, ispanas Ruy Lopesas. Išbandęs jėgas su geriausiais Romos žaidėjais ir nesutikęs pasipriešinimo, iškvietė kovon Leonardą. Tačiau kova ilgai netruko. Jaunojo Leonardo puikus, bet azartiškas ir rizikingas žaidimas, neatsilaikė prieš patyrusio Lopeso žinias, variantų skaičiavimą ir didelę patirtį.
Šis pralaimėjimas taip giliai paveikė bei nuliūdino Leonardą, kad jis pasitraukė iš Romos į Neapolį ir apsigyveno pas dėdę, kur dvejus metus paskyrė šachmatų teorijos studijoms ir klaidų partijose su Lopesu paieškai. Tai nepraėjo veltui ir po dvejų metų jis tapo pirmaklasiu žaidėju.
Neapolyje tuo metu veikė šachmatų akademija, kurioje jis savo jėgas išbandė su visais jos nariais ir prieš visus laimėdavo. Bet tai jo netenkino: jam nedavė ramybės įžymusis Rui Lopesas. Tad Leonardas nutarė vykti į Madridą, į kurį jau buvo iš kelionių sugrįžęs Ruy Lopesas ir iškviesti jį kovon.
Jį šiek tiek sulaikė nenumatytos aplinkybės: siekdamas susitikti su juo į Neapolį iš Sirakūzų atvyko stiprus žaidėjas Paulas Boi. Ir netrukus prasidėjo su juo dvikova prie šachmatų lentos, kuri tęsėsi tris dienas. Beveik visos partijos prasidėdavo karaliaus gambitu, tačiau nugalėtojas vis tik nepaaiškėjo: varžovai laimėjo vienodą skaičių partijų.
Pasibaigus susitikimui su P. Boi, Leonardas nuvyko į gimtąjį , kad pasiruoštų kelionei, atsisveikintų su giminėmis ir draugais.
Brolio gelbėjimas
Tačiau tuo metu Kutre, kažkoks piratas, buvo pagrobęs į nelaisvę keletą miestiečių, tarp jų ir jaunesnįjį Leonardo brolį. Sekančią dieną piratas paskelbė, kad belaisvius, jei kas nori, galės išpirkti. Leonardas nuvyko į laivą ir jau buvo pasiruošęs sumokėti 200 dukatų išpirkos, kai nustebęs pamatė ant piratų kapitono stalo šachmatus. Tai pastebėjęs piratas, paklausė ar jis žaidžiąs šachmatais. Kai Leonardas tai patvirtino, pasiūlė sužaisti šachmatais už pinigus. Statoma buvo po 50 skudų už partiją. Prasidėjo kova, per kurią ne tik Leonardas laimėjo iš pirato pakankamai pinigų brolio išlaisvinimui, bet ir dar uždirbo 100 skudų.
Kelionės
Leonardas, lydimas Džiulio Čezare Polerjo (Giulio Cesare Polerio), nuvyko į Genują, iš kurios ruošėsi plaukti į Barseloną, o vėliau vykti į Madridą, kur mestų iššūkį Rui Lopesui. Genujoje susipažino su turtingo ir išsilavinusio senjoro Gregorio dukterimi, kurią mokė šachmatų meno paslapčių ir įsimylėjo bei ruošėsi vedyboms, bet būdamas neturtingas, nutarė pradžiai nuvykti į Madridą, kur užsidirbtų pinigų, įgytų vardą.
Dž. Č. Polerio liko Genujoje, o jis išvyko į Barseloną. Pakeliui sustojo Marselyje. Ten jis sutiko tautiečius Tomasą Kaputą (Tomaso Caputo), pravarde Roseso ir Džiovanį Rodrigesą (Giovanni Rodriguez), kurie nusprendė vykti kartu su juo į Madridą.
1575 m. atvykęs į Madridą jis netrukus susitiko su R. Lopesu, kuris jo nebeatpažino ir pasiūlė jam žaisti šachmatais, statant po 150 skudų už partiją. Tai buvo nemaži pinigai. Dauguma žiūrovų laikė Leonardą pagyrūnu, tačiau buvo ir tokių, kurie manė, kad jei jis nebūtų geras žaidėjas, nebūtų pasiūlęs tokios didelės sumos. Tuo metu Lopesas italų šachmatininkų nevertino, tad sutiko. Tą dieną jie sužaidė vieną partiją, kuri pasibaigė lygiosiomis. Žaidimas po vieną partiją vyko ir sekančiomis dienomis. Leonardas, arba laimėdavo, arba baigdavo lygiosiomis. Per tą laiką jis pats save įtikino, kad yra stipresnis už Lopesą.
Iš savo dvariškių apie tai sužinojęs karalius Pilypas II pakvietė Leonardą ir Lopesą jo akivaizdoje rūmuose sužaisti oficialų mačą. Per varžybų atidarymą karalius paskelbė, kad apdovanos 1000 skudų tą, kuris laimės pirmas tris partijas, ir mačas prasidėjo.
Leonardas pirmoje partijoje turėjo persvarą ir vienu metu galėjo per septynis ėjimus paskelbti varžovui matą, bet susijaudinęs sumaišė ėjimų tvarką ir vaikiškai pralaimėjo. Ispanijos karalius Pilypas II, pagalvojęs, kad gal jis bus pervertinęs Leonardą, ruošėsi išeiti, bet Leonardui pavyko įkalbėti jį pasilikti: atseit, jis pirmą kartą žaisdamas monarcho akivaizdoje, buvo susijaudinęs ir sumaišęs ėjimų tvarką. Karalius pasiliko ir mačas su Lopesu tęsėsi. Leonardas laimėjo 3 partijas iš eilės. Pilypas II buvo sužavėtas ir jam padovanojo 1000 skudų ir brangakmeniais inkrustuotą segę bei paklausė gal dar ko pageidautų. Leonardas paprašė, kad būtų gerai, jei metams atleistų jo gimtąjį Kutro miestelį nuo mokesčių. Pilypas II buvo dosnus – atleido 20-iai metų.
Tuo metu netoli Madrido dar tebegyveno kitas įžymus ispanų žaidėjas A. Seronas, kuris dėl garbingo amžiaus jau nebežaisdavo. Išgirdęs, kad Leonardas nugalėjo Lopesą, jis iškvietė Leonardą kovon. Deja, jį ištiko toks pats likimas, kaip ir Lopesą: pralaimėjo visas žaistas partijas.
Po to Leonardas pasiūlė Lopesui ir A. Seronui žaisti prieš jį dviese. Pasiūlymas buvo priimtas. Leonardas ir tokiomis sąlygomis nugalėjo.
Tuo metu, sužinojęs apie Leonardo sėkmę, Ispanijoje į Madridą atvyko Paulas Boi. Jis iškvietė Leonardą žaisti su juo mačą. Šis sutiko žaidimą pradėti nuo rytojaus dienos. Bet sekančią dieną, kai Madrido šachmatininkai susirinko stebėti dviejų žinomiausių žaidėjų dvikovos, Leonardas neatėjo ir neatsitiktinai: jam buvo ne šachmatai galvoj.
Vakare jis gavo pranešimą, kad Genujoje, mirė jo sužadėtinė. Tad apie žaidimą negalėjo būti kalbos. Draugai įkalbino jį prasiblaškymui pakeliauti.
Jis nuvyko į Portugalijos karaliaus dvarą, kur 1576 m. dideliu skirtumu įveikė žymų to meto Portugalijos šachmatininką Moorą. Karalius už tai jį apdovanojo dovanomis ir pavadino klajojančiu riteriu. Pabuvęs kurį laiką karaliaus dvare išvyko į Madridą, kur jo laukė Paolas Boi.
Atvykęs į Madridą Leonardas nenustebo sužinojęs, kad Paulas Boi be vargo aplošinėja Lopesą ir Seroną.
Mačas su Paolu Boi prasidėjo jau sekančią dieną. Tris dienas vyko lygi kova, tačiau ketvirtąją Boi pralaimėjo visas partijas. Jis buvo tiek susikrimtęs, kad jau sekančią dieną paliko Madridą.
Vėl Italijoje
Leonardas, pabuvojęs dar šiek tiek Madride, praturtėjęs, kartu su draugais Rodrigo ir Rosesu 1580 m. pradžioje grįžo į Neapolį.
Po kurio laiko į Neapolį, išsilaisvinęs iš vergijos, atvyko ir Paulas Boi. Tad Leonardas, Neapolyje, hercogo d‘Ossuno akivaizdoje, ne kartą žaidė su Paolu Boi mačus. Jie dažniausiai baigdavosi lygiosiomis. Leonardas di Bona mirė 1587 m., būdamas 45 metų, princo rūmuose, kaip manoma dėl to, kad buvo nunuodytas.
Šachmatų miestas
Ir praėjus daugiau kaip 400 metų, miestelis (apie 10 000 gyv.) nepamiršo savo įžymiojo šachmatininko. Nuo 1995 m. kasmet didžiojo šachmatų meistro atminimui rengiami tarptautiniai šachmatų festivaliai; pagrindinės aikštės grindinyje įmontuota didžiulė šachmatų lenta, kur galima žaisti gyvomis figūromis, o įvažiuojant į miestą, šalia pavadinimo, antroje eilutėje puikuojasi užrašas „Šachmatų miestas“.
Šaltiniai
- Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 204. – ISBN 5-85270-005-3
- Bill Wall. „Chess History and Chronology“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 22 d..
- „Renesanso šachmatai ir šachmatininkai. Leonardo di Bona“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2011-05-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - „A. Salvio apybraiža "Mažylis", arba klajojantis riteris“ (rusų). Suarchyvuotas originalas 2018-06-26. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..
- „Šachmatų festivalis Kutre“ (italų). Suarchyvuotas originalas 2014-12-31. Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d..
Nuorodos
- Georgas Volkeris. Šachmatų šviesa ir šlovė (anglų k.)
- Pirmieji Europos čempionai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leonardas da Kutri, Kas yra Leonardas da Kutri? Ką reiškia Leonardas da Kutri?
Leonardo da CutriPilnas vardasGiovanni Leonardo di BonaSalis ItalijaGime1542 m Krotones provincija ItalijaMire1587 m 45 metai Kozencos provincija ItalijaTitulasStipriausias XVI a antros puses Italijos zaidejas Dziovanis Leonardas di Bona it Giovanni Leonardo di Bona arba Dziovanis Leonardas da Kutri it Giovanni Leonardo da Cutri vardai naudojami pirmasis gimimo metriku knygose antrasis sachmatu literaturoje sutrumpintai Leonardas da Kutri g 1542 m Krotones provincija Kalabrijos regionas 1587 m Kozencos provincija Italija italu sachmatininkas Gyvenimas ir sachmataiPradzia Leonardas di Bona dar placiai buvo zinomas kaip Leonardo da Kutri del nedidelio ugio taip pat turejes pravarde Il Putino reiskiancia Mazylis Tevai pasiunte jį į Roma kad studijuotu teise Taciau ten susizavejes sachmatais apleido mokslus Sachmatais zaisti sekesi greit tobulejo ir netrukus eme lenkti visus geriausius Romos zaidejus 1560 m Romoje apsilanke tuo metu laikomas stipriausiu pasaulio zaideju ispanas Ruy Lopesas Isbandes jegas su geriausiais Romos zaidejais ir nesutikes pasipriesinimo iskviete kovon Leonarda Taciau kova ilgai netruko Jaunojo Leonardo puikus bet azartiskas ir rizikingas zaidimas neatsilaike pries patyrusio Lopeso zinias variantu skaiciavima ir didele patirtį Sis pralaimejimas taip giliai paveike bei nuliudino Leonarda kad jis pasitrauke is Romos į Neapolį ir apsigyveno pas dede kur dvejus metus paskyre sachmatu teorijos studijoms ir klaidu partijose su Lopesu paieskai Tai nepraejo veltui ir po dveju metu jis tapo pirmaklasiu zaideju Neapolyje tuo metu veike sachmatu akademija kurioje jis savo jegas isbande su visais jos nariais ir pries visus laimedavo Bet tai jo netenkino jam nedave ramybes įzymusis Rui Lopesas Tad Leonardas nutare vykti į Madrida į kurį jau buvo is kelioniu sugrįzes Ruy Lopesas ir iskviesti jį kovon Jį siek tiek sulaike nenumatytos aplinkybes siekdamas susitikti su juo į Neapolį is Sirakuzu atvyko stiprus zaidejas Paulas Boi Ir netrukus prasidejo su juo dvikova prie sachmatu lentos kuri tesesi tris dienas Beveik visos partijos prasidedavo karaliaus gambitu taciau nugaletojas vis tik nepaaiskejo varzovai laimejo vienoda skaiciu partiju Pasibaigus susitikimui su P Boi Leonardas nuvyko į gimtajį kad pasiruostu kelionei atsisveikintu su giminemis ir draugais Brolio gelbejimas Taciau tuo metu Kutre kazkoks piratas buvo pagrobes į nelaisve keleta miestieciu tarp ju ir jaunesnįjį Leonardo brolį Sekancia diena piratas paskelbe kad belaisvius jei kas nori gales ispirkti Leonardas nuvyko į laiva ir jau buvo pasiruoses sumoketi 200 dukatu ispirkos kai nustebes pamate ant piratu kapitono stalo sachmatus Tai pastebejes piratas paklause ar jis zaidzias sachmatais Kai Leonardas tai patvirtino pasiule suzaisti sachmatais uz pinigus Statoma buvo po 50 skudu uz partija Prasidejo kova per kuria ne tik Leonardas laimejo is pirato pakankamai pinigu brolio islaisvinimui bet ir dar uzdirbo 100 skudu Keliones Leonardas lydimas Dziulio Cezare Polerjo Giulio Cesare Polerio nuvyko į Genuja is kurios ruosesi plaukti į Barselona o veliau vykti į Madrida kur mestu issukį Rui Lopesui Genujoje susipazino su turtingo ir issilavinusio senjoro Gregorio dukterimi kuria moke sachmatu meno paslapciu ir įsimylejo bei ruosesi vedyboms bet budamas neturtingas nutare pradziai nuvykti į Madrida kur uzsidirbtu pinigu įgytu varda Dz C Polerio liko Genujoje o jis isvyko į Barselona Pakeliui sustojo Marselyje Ten jis sutiko tautiecius Tomasa Kaputa Tomaso Caputo pravarde Roseso ir Dziovanį Rodrigesa Giovanni Rodriguez kurie nusprende vykti kartu su juo į Madrida Luidzio Musinio drobe 1886 m Leonardas da Kutri nugali Rui Lopesa Ispanijoje 1575 m atvykes į Madrida jis netrukus susitiko su R Lopesu kuris jo nebeatpazino ir pasiule jam zaisti sachmatais statant po 150 skudu uz partija Tai buvo nemazi pinigai Dauguma ziurovu laike Leonarda pagyrunu taciau buvo ir tokiu kurie mane kad jei jis nebutu geras zaidejas nebutu pasiules tokios dideles sumos Tuo metu Lopesas italu sachmatininku nevertino tad sutiko Ta diena jie suzaide viena partija kuri pasibaige lygiosiomis Zaidimas po viena partija vyko ir sekanciomis dienomis Leonardas arba laimedavo arba baigdavo lygiosiomis Per ta laika jis pats save įtikino kad yra stipresnis uz Lopesa Is savo dvariskiu apie tai suzinojes karalius Pilypas II pakviete Leonarda ir Lopesa jo akivaizdoje rumuose suzaisti oficialu maca Per varzybu atidaryma karalius paskelbe kad apdovanos 1000 skudu ta kuris laimes pirmas tris partijas ir macas prasidejo Leonardas pirmoje partijoje turejo persvara ir vienu metu galejo per septynis ejimus paskelbti varzovui mata bet susijaudines sumaise ejimu tvarka ir vaikiskai pralaimejo Ispanijos karalius Pilypas II pagalvojes kad gal jis bus pervertines Leonarda ruosesi iseiti bet Leonardui pavyko įkalbeti jį pasilikti atseit jis pirma karta zaisdamas monarcho akivaizdoje buvo susijaudines ir sumaises ejimu tvarka Karalius pasiliko ir macas su Lopesu tesesi Leonardas laimejo 3 partijas is eiles Pilypas II buvo suzavetas ir jam padovanojo 1000 skudu ir brangakmeniais inkrustuota sege bei paklause gal dar ko pageidautu Leonardas paprase kad butu gerai jei metams atleistu jo gimtajį Kutro miestelį nuo mokesciu Pilypas II buvo dosnus atleido 20 iai metu Tuo metu netoli Madrido dar tebegyveno kitas įzymus ispanu zaidejas A Seronas kuris del garbingo amziaus jau nebezaisdavo Isgirdes kad Leonardas nugalejo Lopesa jis iskviete Leonarda kovon Deja jį istiko toks pats likimas kaip ir Lopesa pralaimejo visas zaistas partijas Po to Leonardas pasiule Lopesui ir A Seronui zaisti pries jį dviese Pasiulymas buvo priimtas Leonardas ir tokiomis salygomis nugalejo Tuo metu suzinojes apie Leonardo sekme Ispanijoje į Madrida atvyko Paulas Boi Jis iskviete Leonarda zaisti su juo maca Sis sutiko zaidima pradeti nuo rytojaus dienos Bet sekancia diena kai Madrido sachmatininkai susirinko stebeti dvieju zinomiausiu zaideju dvikovos Leonardas neatejo ir neatsitiktinai jam buvo ne sachmatai galvoj Vakare jis gavo pranesima kad Genujoje mire jo suzadetine Tad apie zaidima negalejo buti kalbos Draugai įkalbino jį prasiblaskymui pakeliauti Jis nuvyko į Portugalijos karaliaus dvara kur 1576 m dideliu skirtumu įveike zymu to meto Portugalijos sachmatininka Moora Karalius uz tai jį apdovanojo dovanomis ir pavadino klajojanciu riteriu Pabuves kurį laika karaliaus dvare isvyko į Madrida kur jo lauke Paolas Boi Atvykes į Madrida Leonardas nenustebo suzinojes kad Paulas Boi be vargo aplosineja Lopesa ir Serona Macas su Paolu Boi prasidejo jau sekancia diena Tris dienas vyko lygi kova taciau ketvirtaja Boi pralaimejo visas partijas Jis buvo tiek susikrimtes kad jau sekancia diena paliko Madrida Vel Italijoje Leonardas pabuvojes dar siek tiek Madride praturtejes kartu su draugais Rodrigo ir Rosesu 1580 m pradzioje grįzo į Neapolį Po kurio laiko į Neapolį issilaisvines is vergijos atvyko ir Paulas Boi Tad Leonardas Neapolyje hercogo d Ossuno akivaizdoje ne karta zaide su Paolu Boi macus Jie dazniausiai baigdavosi lygiosiomis Leonardas di Bona mire 1587 m budamas 45 metu princo rumuose kaip manoma del to kad buvo nunuodytas Sachmatu miestas Ir praejus daugiau kaip 400 metu miestelis apie 10 000 gyv nepamirso savo įzymiojo sachmatininko Nuo 1995 m kasmet didziojo sachmatu meistro atminimui rengiami tarptautiniai sachmatu festivaliai pagrindines aikstes grindinyje įmontuota didziule sachmatu lenta kur galima zaisti gyvomis figuromis o įvaziuojant į miesta salia pavadinimo antroje eiluteje puikuojasi uzrasas Sachmatu miestas SaltiniaiShahmaty Enciklopedicheskij slovar gl red A E Karpov M Sovetskaya enciklopediya 1990 S 204 ISBN 5 85270 005 3 Bill Wall Chess History and Chronology anglu Nuoroda tikrinta 2014 m lapkricio 22 d Renesanso sachmatai ir sachmatininkai Leonardo di Bona anglu Suarchyvuota is originalo 2011 05 22 Nuoroda tikrinta 2020 m rugpjucio 11 d a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link A Salvio apybraiza Mazylis arba klajojantis riteris rusu Suarchyvuotas originalas 2018 06 26 Nuoroda tikrinta 2020 m rugpjucio 11 d Sachmatu festivalis Kutre italu Suarchyvuotas originalas 2014 12 31 Nuoroda tikrinta 2014 m lapkricio 28 d NuorodosGeorgas Volkeris Sachmatu sviesa ir slove anglu k Pirmieji Europos cempionai