Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Organų donorystė žmogaus organų skirtų naudoti žmogui savanoriškas ir neatlygintinas davimas Jei ligoniui reikalinga ink
Organų donorystė
Organų donorystė – žmogaus organų, skirtų naudoti žmogui, savanoriškas ir neatlygintinas davimas . Jei ligoniui reikalinga inksto ar kepenų transplantacija, pasaulyje plačiai praktikuojama gyvoji donorystė. Gyvajai donorystei nepakanka donoro sutikimo, ją reglamentuoja įstatymai.
Iš mirusio žmogaus be jau minėtų organų persodinimui taip pat gali būti paimama širdis, plaučiai, kasa, ragenos. Didžiojoje daugumoje šalių žmogus laikomas mirusiu, konstatavus smegenų mirtį. Be to, Lietuvos įstatymai draudžia imti audinius ir organus žmogaus, kuris būdamas gyvas raštu pareiškė nesutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų panaudoti transplantacijai. Jeigu žmogus prieš mirtį savo valios raštu neišreiškė, atsiklausiama mirusiojo artimųjų.
Istorija
1954 m. gruodžio 23 d. buvo atlikta pirmoji sėkminga inkstų transplantacija. Donoras ir recipientas buvo 23 metų identiški dvyniai, kurių vienam grėsė mirtis nuo greitai progresuojančio glomerulonefrito. Recipientas su persodintu inkstu išgyveno 8 metus, donoras mirė daugiau kaip po 56 metų; vienas iš šią transplantaciją atlikusių chirurgų – dr. 1990 m. gavo Nobelio medicinos premiją. Lietuvoje pirma inkstų transplantacija atlikta Vilniuje 1970 m. vasario 18 d.
Nuo pat sėkmingų transplantacijų istorijos pradžios susiduriama su donorinių organų trūkumu. Siekiant panaudoti kiek galima daugiau po mirties padovanotų organų, kuriamos specialios organizacijos, kurios tvarko donorų ir recipientų duomenų registrus ir turi užtikrinti nešališką ir patį optimaliausią recipientų parinkimą. Lietuvoje šias funkcijas vykdo Nacionalinis transplantacijos biuras.
Iki 2012 m. pasaulyje buvo transplantuota daugiau kaip pusė milijono inkstų, Lietuvoje – apie 1600.
Organų donorystės rūšys
Iš principo įstatymai išskiria dvi donorystės rūšis: mirusio žmogaus organų donorystę ir gyvo žmogaus organų donorystę. Iš gyvo žmogaus draudžiama imti organų, jeigu tai labai pablogintų jo sveikatą ar sukeltų grėsmę gyvybei.
Gyvoji donorystė
Gyvosios donorystės atveju gyvas žmogus dovanoja savo organą, jo dalį ar reikalingas ląsteles. Tai būna poriniai organai (pvz., inkstai) arba regeneruojantys organai (pvz., dalis kepenų).
Lietuvoje neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš suaugusio giminaičio arba sutuoktinio. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje Europos šalių yra įteisinta ir porinė donorystė – t. y., galimybė pasikeisti donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros recipientui ir analogiškas antrosios tarpusavyje nesuderinamos poros organas tinka pirmosios poros recipientui, taip donoru gali būti draugas ar bendradarbis. Olandijoje galima net anoniminė donorystė – galimybė anonimiškai paaukoti savo organą. Visgi dažniausiai gyvaisiais organų donorais būna artimieji.
Vienas inkstas yra dažniausiai gyvojo donoro dovanojamas organas. Inksto persodinimas iš gyvo ir sveiko donoro turi privalumų. Tokie transplantatai funkcionuoja ilgiau, jiems dažnai reikia mažiau slopinti imuninė sistemą.
Donorystė po mirties
Organai transplantacijai paprastai imami, konstatavus smegenų mirtį. Iki 1968 m., kai plataus pripažinimo sulaukė Harvardo universitete sukurti smegenų mirties nustatymo kriterijai, organų donorystės po mirties sąlyga buvo nebeplakanti širdis. Nors, pavyzdžiui, Japonija iki šiol nepripažįsta smegenų mirties, ir žmogaus mirtį konstatuoja pagal širdies būklę. Lietuvoje žmogaus mirties kriterijus ir konstatavimo tvarką nustato Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas, kiti teisės aktai.
Organų donorystė paprastai niekaip neriboja ir neapsunkina mirusiojo donoro laidotuvių.
Donoro kortelė
Pritarti donorystei – reiškia galimybę po mirties tapti organų donoru (ar organai bus panaudoti transplantacijai, bus tiriama po mirties). Tai gali nutarti pats žmogus, pasirašęs sutikimą donorystei, tai yra turėdamas donoro kortelę. Tai teisiškas patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai sutinka po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai. Kortelė liudija, kad asmuo yra įtrauktas į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Po asmens mirties artimieji bus informuoti apie žmogaus valią.
Labai svarbu ne tik apsispręsti pačiam, bet ir pasikalbėti apie savo sprendimą su artimaisiais. Jeigu žmogus nėra išreiškęs apsisprendimo dėl organų donorystės, dėl mirusio artimojo organų dovanojimo transplantacijai turi apsispręsti giminaičiai.
Donoro kortelę gali gauti kiekvienas veiksnus Lietuvos pilietis, ne jaunesnis kaip 18 metų. Sutikimą donoro kortelei gauti galima pasirašyti bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat pritarimą organų donorystei galima išreikšti atvykus į Nacionalinį transplantacijos biurą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Santariškių g. 2, Vilnius. Sutikimą donoro kortelei gauti galima pasirašyti ir organizuojamų akcijų metu, Nacionaliniam transplantacijos biurui dalyvaujant įvairiuose sveikatinimo renginiuose. Biuras bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis („Gyvastis“, Nacionalinė donorų asociacija), kurios aktyviai skleidžia informaciją apie organų donorystę, organizuoja akcijas, kurių metu pasirašyti sutikimai donoro kortelei gauti yra siunčiami registruoti į Nacionalinį transplantacijos biurą. Jei asmuo įteisino savo poziciją dėl donorystės, medicininiai duomenys dėl organų tinkamumo transplantacijai bus nustatomi tik po donoro mirties.
Nuo 2014 m. sutikimą dovanoti savo organus po mirties galima pasirašyti ir internetu.
2012 m. pabaigoje registre buvo užregistruotos 16 533 donoro kortelės.
2015 m. balandžio 1d. registre buvo užregistruota 20 839 sutikimai ir 66 nesutikimai dovanoti savo organus po mirties.
Donorystė ir katalikybė
Katalikų bažnyčia pritaria ir skatina neatlygintiną mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų dovanojimą kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Broliškos meilės auka etiškai ir moraliai priimtina Vatikanui. Katalikybė moko, jog žmogaus kūnas nėra absoliuti jo nuosavybė. Tai yra tarsi forma, kuria mes naudojamės tam tikrą laiką, kuri mums yra „suteikta“ aukštesnių jėgų. Tad paaukodami organus, kad būtų išgelbėta kito žmogaus gyvybė, katalikai vykdo Dievo valią artimo meilės darbuose.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas
- Eurotransplant anual report 2011 Archyvuota kopija 2012-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- „Paruošti organai ir audiniai - Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos“. ntb.lrv.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-21.
- Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas
- Batty, David (2010-12-30). „World's first organ donor dies aged 79“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2012-07-26.
- LR Sveikatos apsaugos ministerija[neveikianti nuoroda]
- Motakef, Mona (2010 m. liepos mėn.). „Hey big Spender! Organspende zwischen Biopolitik und Popkultur“ (PDF). kultur & geschlecht. 6: 9f. Nuoroda tikrinta 2012-07-05.
- Eurotransplant anual report 2011 Archyvuota kopija 2012-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- Inkstų ligos / Miglinas M., Juknevičius I., Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M., leidykla „Vaistų žinios“, ISBN 1511230
- Bos, M.A. (2005 m. kovo mėn.). „Ethical and Legal Issues in Non-Heart-Beating Organ Donation“. Transplantation Proceedings. 37 (2): 574–576, S. 574. doi:10.1016/j.transproceed.2004.12.197. ISSN 0041-1345.
- Horton, Raymond L.; Patricia J. Horton (1990). „Knowledge regarding organ donation: Identifying and overcoming barriers to organ donation“. Social Science & Medicine. 31 (7): 791–800, S 7. doi:10.1016/0277-9536(90)90174-Q. ISSN 0277-9536.
- [Lietuvos vyskupų konferencijos 2003-04-14 Nr. 1-157/03 Pareiškimas dėl transplantacijos operacijų ir organų donorystės]
Nuorodos
- Sutikimo (ar nesutikimo) tapti organų donoru po mirties pasirašymas internetu Archyvuota kopija 2015-03-30 iš Wayback Machine projekto.
- Nacionalinis transplantacijos biuras
- Lietuvos asociacija „Gyvastis“ Archyvuota kopija 2013-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Organų donorystė, Kas yra Organų donorystė? Ką reiškia Organų donorystė?
Organu donoryste zmogaus organu skirtu naudoti zmogui savanoriskas ir neatlygintinas davimas Jei ligoniui reikalinga inksto ar kepenu transplantacija pasaulyje placiai praktikuojama gyvoji donoryste Gyvajai donorystei nepakanka donoro sutikimo ja reglamentuoja įstatymai Is mirusio zmogaus be jau minetu organu persodinimui taip pat gali buti paimama sirdis plauciai kasa ragenos Didziojoje daugumoje saliu zmogus laikomas mirusiu konstatavus smegenu mirtį Be to Lietuvos įstatymai draudzia imti audinius ir organus zmogaus kuris budamas gyvas rastu pareiske nesutikima kad po mirties jo audiniai ir organai butu panaudoti transplantacijai Jeigu zmogus pries mirtį savo valios rastu neisreiske atsiklausiama mirusiojo artimuju Istorija1954 m gruodzio 23 d buvo atlikta pirmoji sekminga inkstu transplantacija Donoras ir recipientas buvo 23 metu identiski dvyniai kuriu vienam grese mirtis nuo greitai progresuojancio glomerulonefrito Recipientas su persodintu inkstu isgyveno 8 metus donoras mire daugiau kaip po 56 metu vienas is sia transplantacija atlikusiu chirurgu dr 1990 m gavo Nobelio medicinos premija Lietuvoje pirma inkstu transplantacija atlikta Vilniuje 1970 m vasario 18 d Nuo pat sekmingu transplantaciju istorijos pradzios susiduriama su donoriniu organu trukumu Siekiant panaudoti kiek galima daugiau po mirties padovanotu organu kuriamos specialios organizacijos kurios tvarko donoru ir recipientu duomenu registrus ir turi uztikrinti nesaliska ir patį optimaliausia recipientu parinkima Lietuvoje sias funkcijas vykdo Nacionalinis transplantacijos biuras Iki 2012 m pasaulyje buvo transplantuota daugiau kaip puse milijono inkstu Lietuvoje apie 1600 Organu donorystes rusys Is principo įstatymai isskiria dvi donorystes rusis mirusio zmogaus organu donoryste ir gyvo zmogaus organu donoryste Is gyvo zmogaus draudziama imti organu jeigu tai labai pablogintu jo sveikata ar sukeltu gresme gyvybei Gyvoji donoryste Gyvosios donorystes atveju gyvas zmogus dovanoja savo organa jo dalį ar reikalingas lasteles Tai buna poriniai organai pvz inkstai arba regeneruojantys organai pvz dalis kepenu Lietuvoje neregeneruojancias kuno dalis leidziama imti tik is suaugusio giminaicio arba sutuoktinio Jungtinese Amerikos Valstijose ir daugelyje Europos saliu yra įteisinta ir porine donoryste t y galimybe pasikeisti donoriniais organais kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros recipientui ir analogiskas antrosios tarpusavyje nesuderinamos poros organas tinka pirmosios poros recipientui taip donoru gali buti draugas ar bendradarbis Olandijoje galima net anonimine donoryste galimybe anonimiskai paaukoti savo organa Visgi dazniausiai gyvaisiais organu donorais buna artimieji Vienas inkstas yra dazniausiai gyvojo donoro dovanojamas organas Inksto persodinimas is gyvo ir sveiko donoro turi privalumu Tokie transplantatai funkcionuoja ilgiau jiems daznai reikia maziau slopinti imunine sistema Donoryste po mirties Organai transplantacijai paprastai imami konstatavus smegenu mirtį Iki 1968 m kai plataus pripazinimo sulauke Harvardo universitete sukurti smegenu mirties nustatymo kriterijai organu donorystes po mirties salyga buvo nebeplakanti sirdis Nors pavyzdziui Japonija iki siol nepripazįsta smegenu mirties ir zmogaus mirtį konstatuoja pagal sirdies bukle Lietuvoje zmogaus mirties kriterijus ir konstatavimo tvarka nustato Zmogaus mirties registravimo ir kritiniu bukliu įstatymas kiti teises aktai Organu donoryste paprastai niekaip neriboja ir neapsunkina mirusiojo donoro laidotuviu Donoro kortele Donoro kortele Pritarti donorystei reiskia galimybe po mirties tapti organu donoru ar organai bus panaudoti transplantacijai bus tiriama po mirties Tai gali nutarti pats zmogus pasirases sutikima donorystei tai yra turedamas donoro kortele Tai teisiskas patvirtinimas kad jos turetojas savanoriskai ir neatlygintinai sutinka po savo mirties dovanoti organus ir ar audinius transplantacijai Kortele liudija kad asmuo yra įtrauktas į Zmogaus audiniu lasteliu ir organu donoru bei recipientu registra Po asmens mirties artimieji bus informuoti apie zmogaus valia Labai svarbu ne tik apsispresti paciam bet ir pasikalbeti apie savo sprendima su artimaisiais Jeigu zmogus nera isreiskes apsisprendimo del organu donorystes del mirusio artimojo organu dovanojimo transplantacijai turi apsispresti giminaiciai Donoro kortele gali gauti kiekvienas veiksnus Lietuvos pilietis ne jaunesnis kaip 18 metu Sutikima donoro kortelei gauti galima pasirasyti bet kurioje asmens sveikatos prieziuros įstaigoje Taip pat pritarima organu donorystei galima isreiksti atvykus į Nacionalinį transplantacijos biura prie Sveikatos apsaugos ministerijos Santariskiu g 2 Vilnius Sutikima donoro kortelei gauti galima pasirasyti ir organizuojamu akciju metu Nacionaliniam transplantacijos biurui dalyvaujant įvairiuose sveikatinimo renginiuose Biuras bendradarbiauja su visuomeninemis organizacijomis Gyvastis Nacionaline donoru asociacija kurios aktyviai skleidzia informacija apie organu donoryste organizuoja akcijas kuriu metu pasirasyti sutikimai donoro kortelei gauti yra siunciami registruoti į Nacionalinį transplantacijos biura Jei asmuo įteisino savo pozicija del donorystes medicininiai duomenys del organu tinkamumo transplantacijai bus nustatomi tik po donoro mirties Nuo 2014 m sutikima dovanoti savo organus po mirties galima pasirasyti ir internetu 2012 m pabaigoje registre buvo uzregistruotos 16 533 donoro korteles 2015 m balandzio 1d registre buvo uzregistruota 20 839 sutikimai ir 66 nesutikimai dovanoti savo organus po mirties Donoryste ir katalikybeKataliku baznycia pritaria ir skatina neatlygintina mirusio zmogaus audiniu ir ar organu dovanojima kitam zmogui kurį transplantacija gali isgelbeti nuo mirties Broliskos meiles auka etiskai ir moraliai priimtina Vatikanui Katalikybe moko jog zmogaus kunas nera absoliuti jo nuosavybe Tai yra tarsi forma kuria mes naudojames tam tikra laika kuri mums yra suteikta aukstesniu jegu Tad paaukodami organus kad butu isgelbeta kito zmogaus gyvybe katalikai vykdo Dievo valia artimo meiles darbuose Taip pat skaitykiteKraujo donoryste Kamieniniu kraujo lasteliu transplantacija Inksto transplantacijaSaltiniaiLietuvos Respublikos Zmogaus audiniu lasteliu ir organu donorystes ir transplantacijos įstatymas Eurotransplant anual report 2011 Archyvuota kopija 2012 12 22 is Wayback Machine projekto Paruosti organai ir audiniai Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ntb lrv lt Nuoroda tikrinta 2024 02 21 Lietuvos Respublikos Zmogaus audiniu lasteliu ir organu donorystes ir transplantacijos įstatymas Batty David 2010 12 30 World s first organ donor dies aged 79 The Guardian Nuoroda tikrinta 2012 07 26 LR Sveikatos apsaugos ministerija neveikianti nuoroda Motakef Mona 2010 m liepos men Hey big Spender Organspende zwischen Biopolitik und Popkultur PDF kultur amp geschlecht 6 9f Nuoroda tikrinta 2012 07 05 Eurotransplant anual report 2011 Archyvuota kopija 2012 12 22 is Wayback Machine projekto Inkstu ligos Miglinas M Juknevicius I Laurinavicius A Razukas V Zekonis M leidykla Vaistu zinios ISBN 1511230 Bos M A 2005 m kovo men Ethical and Legal Issues in Non Heart Beating Organ Donation Transplantation Proceedings 37 2 574 576 S 574 doi 10 1016 j transproceed 2004 12 197 ISSN 0041 1345 Horton Raymond L Patricia J Horton 1990 Knowledge regarding organ donation Identifying and overcoming barriers to organ donation Social Science amp Medicine 31 7 791 800 S 7 doi 10 1016 0277 9536 90 90174 Q ISSN 0277 9536 Lietuvos vyskupu konferencijos 2003 04 14 Nr 1 157 03 Pareiskimas del transplantacijos operaciju ir organu donorystes NuorodosSutikimo ar nesutikimo tapti organu donoru po mirties pasirasymas internetu Archyvuota kopija 2015 03 30 is Wayback Machine projekto Nacionalinis transplantacijos biuras Lietuvos asociacija Gyvastis Archyvuota kopija 2013 03 10 is Wayback Machine projekto