Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Eustachijus Kajetonas Sapiega

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Eustachijus Kajetonas Sapiega | |
---|---|
Sapiegos | |
Herbas „Lis“ | |
Gimė | 1797 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius |
Mirė | 1860 m. lapkričio 16 d. (63 metai) Prancūzijoje |
Palaidotas (-a) | Monmartro kapinės |
Tėvas | Pranciškus Sapiega |
Motina | Pelagija Rožė Potocka |
Vikiteka | Eustachijus Kajetonas Sapiega |
Kunigaikštis Eustachijus Kajetonas Sapiega (lenk. Eustachy Kajetan Sapieha, 1797 m. rugpjūčio 7 d. – 1860 m. lapkričio 16 d.) – Lietuvos-Lenkijos aristokratas, 1831 m. sukilimo dalyvis, išeivijos judėjimo garsus veikėjas.
Biografija
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos artilerijos generolo, kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772–1829) ir Pelagijos Rožės Potockos (1775–1846) vienintelis sūnus.
Jaunystėje Eustachijus Kajetonas Sapiega tarnavo rusų kavalerijoje, po to išėjo į atsargą ir išvažiavo į užsienį. Keliavo po Europą ir apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, kur gavo pilietybę, išsaugodamas kunigaikščio titulą.
1829 metais po savo tėvo mirties Eustachijus Kajetonas Sapiega paveldėjo jo plačias valdas Baltarusijoje.
1830–1831 metais dalyvavo 1831 metų sukilime prieš Rusijos valdžią. Eustachijus Kajetonas Sapiega paporučiko laipsnyje tarnavo Lenkijos vyriausio vado, generolo Jano Skrineckio štabe. 1831 metų spalį, po sukilimo numalšinimo, kertu su Lenkijos štabu bėgo į Prūsiją, o iš ten emigravo į Prancūziją. 1831 metų lapkritį buvo apdovanotas auksiniu kryžiumi.
Kunigaikštis Eustachijus Kajetonas Sapiega atsisakė priimti priesaiką ištikimybei Rusijos imperatoriui Nikolajui I, kuris įsakė konfiskuoti visas jo valdas Baltarusijoje.
Paryžiuje buvo glaudžiai susijęs su Hotel Lambert – lenkų išeivijos Prancūzijoje politiniu štabu ir kultūros centru.
Šeima
Eustachijus Kajetonas Sapiega buvo vedęs du kartus. 1822 m. gruodžio 21 d. vedė Mariją Paten Bold (1795–1824), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.
1842 metais vedė antrą kartą grafaitę Rozaliją Juliją Mostovską (1809–1864), grafo Antonijaus Tadeušo Mostovskio (1766–1842) ir Marianos Potockos (1780–1837) dukterį. Vaikai:
- Eustachijus Pranciškus (1836 m. spalio 7 d. – 1909 m. gruodžio 23 d.), Adela Klarisa žmona, dukterys: Pransiška Karona ir Klarisa Blank
- Ana Marija (1843 m. rugsėjo 18 d. – 1919 m. gruodžio 10 d.), grafo Vladislavo Branickio (m. 1884) žmona nuo 1862 metų
- (1847 m. birželio 18 d. – 1901 m. spalio 25 d.), žmona nuo 1877 metų Severina Marija Uruska (1860–1931), grafo Severino Uruskio duktė.
Buvo palaidotas , Paryžiuje.
Literatūra
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eustachijus Kajetonas Sapiega, Kas yra Eustachijus Kajetonas Sapiega? Ką reiškia Eustachijus Kajetonas Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Eustachijus Kajetonas SapiegaSapiegosHerbas Lis Gime 1797 m rugpjucio 7 d VilniusMire 1860 m lapkricio 16 d 63 metai PrancuzijojePalaidotas a Monmartro kapinesTevas Pranciskus SapiegaMotina Pelagija Roze PotockaVikiteka Eustachijus Kajetonas Sapiega Kunigaikstis Eustachijus Kajetonas Sapiega lenk Eustachy Kajetan Sapieha 1797 m rugpjucio 7 d 1860 m lapkricio 16 d Lietuvos Lenkijos aristokratas 1831 m sukilimo dalyvis iseivijos judejimo garsus veikejas BiografijaLietuvos magnatu Sapiegu gimines Ruzano linijos atstovas herbo Lis savininkas Lietuvos artilerijos generolo kunigaikscio Pranciskaus Sapiegos 1772 1829 ir Pelagijos Rozes Potockos 1775 1846 vienintelis sunus Jaunysteje Eustachijus Kajetonas Sapiega tarnavo rusu kavalerijoje po to isejo į atsarga ir isvaziavo į uzsienį Keliavo po Europa ir apsigyveno Didziojoje Britanijoje kur gavo pilietybe issaugodamas kunigaikscio titula 1829 metais po savo tevo mirties Eustachijus Kajetonas Sapiega paveldejo jo placias valdas Baltarusijoje 1830 1831 metais dalyvavo 1831 metu sukilime pries Rusijos valdzia Eustachijus Kajetonas Sapiega paporuciko laipsnyje tarnavo Lenkijos vyriausio vado generolo Jano Skrineckio stabe 1831 metu spalį po sukilimo numalsinimo kertu su Lenkijos stabu bego į Prusija o is ten emigravo į Prancuzija 1831 metu lapkritį buvo apdovanotas auksiniu kryziumi Kunigaikstis Eustachijus Kajetonas Sapiega atsisake priimti priesaika istikimybei Rusijos imperatoriui Nikolajui I kuris įsake konfiskuoti visas jo valdas Baltarusijoje Paryziuje buvo glaudziai susijes su Hotel Lambert lenku iseivijos Prancuzijoje politiniu stabu ir kulturos centru SeimaEustachijaus Kajetono Sapiegos dukte Ana Marja Branicka Eustachijus Kajetonas Sapiega buvo vedes du kartus 1822 m gruodzio 21 d vede Marija Paten Bold 1795 1824 nuo santuokos su kuria vaiku neturejo 1842 metais vede antra karta grafaite Rozalija Julija Mostovska 1809 1864 grafo Antonijaus Tadeuso Mostovskio 1766 1842 ir Marianos Potockos 1780 1837 dukterį Vaikai Eustachijus Pranciskus 1836 m spalio 7 d 1909 m gruodzio 23 d Adela Klarisa zmona dukterys Pransiska Karona ir Klarisa Blank Ana Marija 1843 m rugsejo 18 d 1919 m gruodzio 10 d grafo Vladislavo Branickio m 1884 zmona nuo 1862 metu 1847 m birzelio 18 d 1901 m spalio 25 d zmona nuo 1877 metu Severina Marija Uruska 1860 1931 grafo Severino Uruskio dukte Buvo palaidotas Paryziuje LiteraturaEncyklapedyya gistoryi Belarusi U 6 t T 6 Kn 1 Puzyny Usaya Belarus Encykl Redkal G P Pashkoy galoyny red i insh Mast E E Zhakevich Mn BelEn 2001 591 s il ISBN 985 11 0214 8