Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
7 36 29 p pl 110 12 14 r ilg 7 60806 š pl 110 20389 r ilg 7 60806 110 20389 Borobuduro šventyklos kompleksasPasaulio pav
Borobuduras
7°36′29″ p. pl. 110°12′14″ r. ilg. / 7.60806°š. pl. 110.20389°r. ilg.
| Borobuduro šventyklos kompleksas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Indonezija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 592 |
| Regionas** | Azija–Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1991 (15 sesija) |
| Borobuduras šalies/regiono žemėlapyje | |
| Vikiteka: | Borobuduras |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Borobuduras (indonez. Borobudur) – didžiausia budistų šventykla (stūpa) Pietryčių Azijoje. Ji yra Indonezijoje, Javos salos centrinėje dalyje, 40 km į šiaurės vakarus nuo Džogjakartos. Šventykla pastatyta 750–850 m., valdant .
XIX a. pradžioje Javos džiunglėse aptiktas ir imtas restauruoti Borobuduras. Ši didžiulė budistų šventykla pastatyta antrojoje VIII a. pusėje ir beveik du šimtus metų Javoje buvo budizmo ir religijos centras.
Spėjama, kad statinį suprojektavo architektas . Šis statinys dengia visą kalvą, paversdamas ją kažkuo panašiu į Šventąjį kalną.
Didingą primena iš terasų sudaryta piramidė, esanti ant dviaukščio kvadrato formos pagrindo. Jo kraštinė – 117 m. piramidę sudaro keturios terasos, ant kiekvienos iš jų yra trijų stulpelių platformos, o ant kiekvienos jų pristatyta stūpų. Kuo aukščiau, tuo jų mažiau – 32, 24, 16.
Kiekvieną monumento aukštą juosia , kurias jungia laiptai. Išorines sienas puošia eilės smulkių , kurių kiekvienoje stovi po Budos statulą. Iš viso yra 504 Budos skulptūros. Pačiame viršuje yra centrinė stūpa, kurioje stūkso Budos statula – spėjama, kad ji tyčia palikta nebaigta.
Šventovės puošyba atspindi Javos gyventojams būdingą budistinės visatos sampratą. Dievų ir pusdievių hierarchija sudaro pats Buda, simbolines mudras (gestus) atliekančio Budos atvaizdai ir bodhisatvos (nušvitusieji, kurie vadovauja budizmo keliu žengiantiems žmonėms ir kuriuos iš dalies galima lyginti su vakariečių šventaisiais).
Terasas puošia daugybė negilių reljefų kosmogoninėmis temomis. Apatiniai kadaise buvo matomi, bet vėliau pridengti kontraforsais, veikiausiai saugumo sumetimais.
Žemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu – žemiškąjį lygmenį. Čia matomi žmonių veiksmai ir troškimai, už kuriuos patekę į rojų ar pragarą, jie bus apdovanoti ar nubausti. Tačiau tokie griežti moraliniai reikalavimai, kuriuos įkūnijo dailininkai, nebuvo įprasti kasdieniniame IX a. Javos gyvenime.
Virš jo yra dvylika lygmenų, kurių personažai, priešingai, įkūnija minties ir priežasties viršenybę kūno atžvilgiu. Šie monumentalūs negilūs reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos (istorinio Budos) gyvenimą ir džatakas (žmonijos blogį įveikusių budų) .
Pirmoji galerija skirta Budos Šakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo, tačiau čia galima rasti ir liaudiškomis tradicijomis grindžiamų užuominų apie buvusius jo įsikūnijimus. Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelią, trečioji – apie Maitrėją (ateities budą), o ketvirtosios galerijos puošybą galima traktuoti įvairiai.
Daugybė ketvirtąją terasą puošiančių Budos atvaizdų įkūnija Rapadhatu (formų pasaulį). Keturiose kompaso kryptyse esančios statulos simbolizuoja , aukojimą, meditaciją ir nusiraminimą – apie šias savybes kalba Budos plaštakų padėtis.
Laiptų viršuje ant baliustrados stovi dar didesnės stūpos jos žiedu juosia centrinę, uždarą (į ją negalima patekti), kurioje yra nebaigtas Buda. Tai Arūpadhatu – grynojo proto pasaulio – įsikūnijimas, kurio žmogus pasiekti negali.
Pavadinimo kilmė
Pavadinimo kilmė nėra aiški. Pirmoji dalis Bara tikriausiai kilusi iš žodžio Vihara (reiškiančio šventyklą, vienuolyną), o Budur kildinamas iš Balio salos žodžio Beduhur – „apie“, „aplink“.
Naujieji laikai
Šventykla labai gerai išsilaikiusi, tai paaiškinama tuo, kad dienos šviesą šiais laikais ji išvydo tik 1835 m. (iki tol buvo užnešta vulkaniniais pelenais). Nuo 1973 iki 1984 vyko restauravimo darbai. 1991 objektas įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.
Galerija
- Liūtas sargas
- Stūpos
- Stūpos
- Budos paminklas
- Bareljefai
Nuorodos
- http://www.sacredsites.com/asia/indonesia/borobudur_stupa.html
- http://www.borobudur.tv/ Archyvuota kopija 2004-06-08 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.bergerfoundation.ch/Borobudur/E/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Borobuduras, Kas yra Borobuduras? Ką reiškia Borobuduras?
7 36 29 p pl 110 12 14 r ilg 7 60806 s pl 110 20389 r ilg 7 60806 110 20389 Borobuduro sventyklos kompleksasPasaulio paveldo sarasasVieta IndonezijaTipas KulturinisKriterijus i ii viNuoroda angl pranc 592Regionas Azija Ramusis vandenynasĮrasymo istorijaĮrasas 1991 15 sesija Borobuduras salies regiono zemelapyjeVikiteka Borobuduras Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Virsutine Borobuduro sventyklos platforma sudaro trys apskritos terasos nuozulniais slaitais Ant ju koncentriskais apskritimais isdestytos 72 varpo formos stupos kuriose stovi Budos statulos dharmacakramudros poza Tokia poza esa paleidzia riedeti dharmos teisingumo vezecias Borobuduras indonez Borobudur didziausia budistu sventykla stupa Pietryciu Azijoje Ji yra Indonezijoje Javos salos centrineje dalyje 40 km į siaures vakarus nuo Dzogjakartos Sventykla pastatyta 750 850 m valdant XIX a pradzioje Javos dziunglese aptiktas ir imtas restauruoti Borobuduras Si didziule budistu sventykla pastatyta antrojoje VIII a puseje ir beveik du simtus metu Javoje buvo budizmo ir religijos centras Spejama kad statinį suprojektavo architektas Sis statinys dengia visa kalva paversdamas ja kazkuo panasiu į Sventajį kalna Didinga primena is terasu sudaryta piramide esanti ant dviaukscio kvadrato formos pagrindo Jo krastine 117 m piramide sudaro keturios terasos ant kiekvienos is ju yra triju stulpeliu platformos o ant kiekvienos ju pristatyta stupu Kuo auksciau tuo ju maziau 32 24 16 Kiekviena monumento auksta juosia kurias jungia laiptai Isorines sienas puosia eiles smulkiu kuriu kiekvienoje stovi po Budos statula Is viso yra 504 Budos skulpturos Paciame virsuje yra centrine stupa kurioje stukso Budos statula spejama kad ji tycia palikta nebaigta Sventoves puosyba atspindi Javos gyventojams budinga budistines visatos samprata Dievu ir pusdieviu hierarchija sudaro pats Buda simbolines mudras gestus atliekancio Budos atvaizdai ir bodhisatvos nusvitusieji kurie vadovauja budizmo keliu zengiantiems zmonems ir kuriuos is dalies galima lyginti su vakarieciu sventaisiais Terasas puosia daugybe negiliu reljefu kosmogoninemis temomis Apatiniai kadaise buvo matomi bet veliau pridengti kontraforsais veikiausiai saugumo sumetimais Zemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu zemiskajį lygmenį Cia matomi zmoniu veiksmai ir troskimai uz kuriuos pateke į roju ar pragara jie bus apdovanoti ar nubausti Taciau tokie griezti moraliniai reikalavimai kuriuos įkunijo dailininkai nebuvo įprasti kasdieniniame IX a Javos gyvenime Virs jo yra dvylika lygmenu kuriu personazai priesingai įkunija minties ir priezasties virsenybe kuno atzvilgiu Sie monumentalus negilus reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos istorinio Budos gyvenima ir dzatakas zmonijos blogį įveikusiu budu Pirmoji galerija skirta Budos Sakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo taciau cia galima rasti ir liaudiskomis tradicijomis grindziamu uzuominu apie buvusius jo įsikunijimus Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelia trecioji apie Maitreja ateities buda o ketvirtosios galerijos puosyba galima traktuoti įvairiai Daugybe ketvirtaja terasa puosianciu Budos atvaizdu įkunija Rapadhatu formu pasaulį Keturiose kompaso kryptyse esancios statulos simbolizuoja aukojima meditacija ir nusiraminima apie sias savybes kalba Budos plastaku padetis Laiptu virsuje ant baliustrados stovi dar didesnes stupos jos ziedu juosia centrine uzdara į ja negalima patekti kurioje yra nebaigtas Buda Tai Arupadhatu grynojo proto pasaulio įsikunijimas kurio zmogus pasiekti negali Pavadinimo kilmePavadinimo kilme nera aiski Pirmoji dalis Bara tikriausiai kilusi is zodzio Vihara reiskiancio sventykla vienuolyna o Budur kildinamas is Balio salos zodzio Beduhur apie aplink Naujieji laikaiSventykla labai gerai issilaikiusi tai paaiskinama tuo kad dienos sviesa siais laikais ji isvydo tik 1835 m iki tol buvo uznesta vulkaniniais pelenais Nuo 1973 iki 1984 vyko restauravimo darbai 1991 objektas įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sarasa GalerijaLiutas sargas Stupos Stupos Budos paminklas BareljefaiNuorodoshttp www sacredsites com asia indonesia borobudur stupa html http www borobudur tv Archyvuota kopija 2004 06 08 is Wayback Machine projekto http www bergerfoundation ch Borobudur E