Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šveicarijos Alpės Jungfrau AlečasPasaulio paveldo sąrašasVieta ŠveicarijaTipas GamtinisKriterijus vii viii ixNuoroda ang
Šveicarijos Alpės
| Šveicarijos Alpės: Jungfrau, Alečas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Šveicarija |
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, viii, ix |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1037 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2001 (25-oji sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šveicarijos Alpės (vok. Schweizer Alpen, pranc. Alpes suisses, it. Alpi svizzere, ret. Alps svizras) – tai dalis Alpių, kuri yra Šveicarijoje. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4 634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra (4 545 m).
Geografija
Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto. Nepaisant to, kad Šveicarija apima tik 14% visos Alpių teritorijos, dauguma Alpių viršūnių, kurios perkopė 4000 m (48 iš 82) yra Šveicarijos Alpėse, o likusios kelios yra apie 20 km ir mažiau nuo šalies pasienio.
Šveicarijos Alpių ledynai apima 1230 km² plotą (3% Šveicarijos teritorijos) ir tai yra 44% visų Alpių ledynų užimamas plotas.
Šveicarijos Alpės yra Šveicarijos plynaukštės pietuose. Riba tarp Alpių ir plynaukštės driekiasi nuo Vevės Ženevos ežero pakrantėje iki Bodeno ežero pakrantėje. Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus.
Šalys su kuriomis Šveicarija dalinasi Alpių kalnų masyvus yra (iš vakarų į rytus): Prancūzija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinas.
Kalnų masyvai
Šveicarijos Alpės dažnai dalinamos į dvi grupes: Vakarų Šveicarijos Alpės ir Rytų Šveicarijos Alpės, kurių padalijimas yra palei Reino upę, nuo Bodeno ežero iki Špliugeno perėjos. Vakarų Šveicarijos Alpės užima didesnę Šveicarijos dalį nei Rytų. Peninų Alpės, Berno Alpės ir Bernina yra aukščiausi šalies masyvai. Žemiausias masyvas yra , kurių aukščiausia viršūnė yra 2500 m.
Vakarų Šveicarijos Alpės
| Vieta | Masyvas | Kantonai | Žinomiausios viršūnės | Riba rytuose |
|---|---|---|---|---|
| Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino šiaurėje | ||||
| Berno Alpės | Vo, Fribūras, Valė, Bernas | Finsterarhornas, Jungfrau, Eigeris | ||
| Uris, Bernas, Valė, Liucerna, Obvaldenas, Nidvaldenas | , | Roisas | ||
| Uris, Glarusas, Graubiundenas | , | |||
| Apencelis-Inerodenas, Apencelis-Auserodenas, Sankt Galenas | Reinas | |||
| Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino pietūs | ||||
| Valė | Arvas | |||
| Valė | ||||
| Peninų Alpės | Valė | Diufūro kalnas, , Materhornas | ||
| Leponto Alpės | Valė, Tičinas, Uris, Graubiundenas, | , |
Rytų Šveicarijos Alpės
| Vieta | Masyvas | Žinomiausios viršūnės |
|---|---|---|
| Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino šiaurėje | ||
| , | ||
| * | , | |
| Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino pietūs | ||
| , | ||
| Bernina | , | |
| , | ||
Kelionės ir turizmas
Turizmas Šveicarijos Alpėse prasidėjo su pirmais kopimais į daugelį Alpių viršūnių (Jungfrau 1811 m., Pic Bernina 1850 m., Diufūras 1855 m., Materhornas 1856 m., Domas 1858 m., Veishornas 1861 m.). Įrenginių pakilti į kalnus statyba prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su viešbučių ir kalnų namelių statyba bei kalnų traukinių linijų atidarymu ( 1873 m., Piloto kalnas 1889 m., 1898 m.). Jungfraubahn () atidarytas 1912 m. ir tai tapo aukščiausia traukinių stotimi Europoje. Be to, Šveicarijoje žiemą labai populiarus žiemos sportas, o vasarą siūlomas kopimas į aukščiausius Šveicarijos kalnus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šveicarijos Alpės, Kas yra Šveicarijos Alpės? Ką reiškia Šveicarijos Alpės?
Sveicarijos Alpes Jungfrau AlecasPasaulio paveldo sarasasVieta SveicarijaTipas GamtinisKriterijus vii viii ixNuoroda angl pranc 1037Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2001 25 oji sesija Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sveicarijos Alpes vok Schweizer Alpen pranc Alpes suisses it Alpi svizzere ret Alps svizras tai dalis Alpiu kuri yra Sveicarijoje Auksciausia Sveicarijos Alpiu virsune yra Diufuro kalnas 4 634 m kuris yra netoli Sveicarijos Italijos pasienio Auksciausias kalnas kuris stovi tik Sveicarijos teritorijoje yra 4 545 m GeografijaSveicarijos Alpes ziurint nuo Juros kalnu Alpes apima 65 viso Sveicarijos pavirsiaus ploto Nepaisant to kad Sveicarija apima tik 14 visos Alpiu teritorijos dauguma Alpiu virsuniu kurios perkope 4000 m 48 is 82 yra Sveicarijos Alpese o likusios kelios yra apie 20 km ir maziau nuo salies pasienio Sveicarijos Alpiu ledynai apima 1230 km plota 3 Sveicarijos teritorijos ir tai yra 44 visu Alpiu ledynu uzimamas plotas Sveicarijos Alpes yra Sveicarijos plynaukstes pietuose Riba tarp Alpiu ir plynaukstes driekiasi nuo Veves Zenevos ezero pakranteje iki Bodeno ezero pakranteje Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus Salys su kuriomis Sveicarija dalinasi Alpiu kalnu masyvus yra is vakaru į rytus Prancuzija Italija Austrija ir Lichtensteinas Kalnu masyvai Sveicarijos Alpes daznai dalinamos į dvi grupes Vakaru Sveicarijos Alpes ir Rytu Sveicarijos Alpes kuriu padalijimas yra palei Reino upe nuo Bodeno ezero iki Spliugeno perejos Vakaru Sveicarijos Alpes uzima didesne Sveicarijos dalį nei Rytu Peninu Alpes Berno Alpes ir Bernina yra auksciausi salies masyvai Zemiausias masyvas yra kuriu auksciausia virsune yra 2500 m Vakaru Sveicarijos Alpes Vakaru Sveicarijos Alpiu zemelapisVieta Masyvas Kantonai Zinomiausios virsunes Riba rytuoseIs vakaru į rytus Ronos ir Reino siaurejeBerno Alpes Vo Friburas Vale Bernas Finsterarhornas Jungfrau EigerisUris Bernas Vale Liucerna Obvaldenas Nidvaldenas RoisasUris Glarusas Graubiundenas Apencelis Inerodenas Apencelis Auserodenas Sankt Galenas ReinasIs vakaru į rytus Ronos ir Reino pietusVale ArvasValePeninu Alpes Vale Diufuro kalnas MaterhornasLeponto Alpes Vale Ticinas Uris Graubiundenas Rytu Sveicarijos Alpes Rytu Sveicarijos Alpiu zemelapisVieta Masyvas Zinomiausios virsunesIs vakaru į rytus Meros ir Ino siaureje Is vakaru į rytus Meros ir Ino pietus Bernina Keliones ir turizmasAuksciausia slidinejimo zona Europoje Turizmas Sveicarijos Alpese prasidejo su pirmais kopimais į daugelį Alpiu virsuniu Jungfrau 1811 m Pic Bernina 1850 m Diufuras 1855 m Materhornas 1856 m Domas 1858 m Veishornas 1861 m Įrenginiu pakilti į kalnus statyba prasidejo XIX a viduryje kartu su viesbuciu ir kalnu nameliu statyba bei kalnu traukiniu liniju atidarymu 1873 m Piloto kalnas 1889 m 1898 m Jungfraubahn atidarytas 1912 m ir tai tapo auksciausia traukiniu stotimi Europoje Be to Sveicarijoje ziema labai populiarus ziemos sportas o vasara siulomas kopimas į auksciausius Sveicarijos kalnus