Rimtautas Šilinis pilnas vardas Rimtautas Vladislovas Šilinis 1937 m spalio 6 d Utenoje 2017 m rugsėjo 15 d Vilniuje lie
Rimtautas Šilinis

Rimtautas Šilinis (pilnas vardas – Rimtautas Vladislovas Šilinis; 1937 m. spalio 6 d., Utenoje - 2017 m. rugsėjo 15 d., Vilniuje) – lietuvių dokumentinio kino režisierius. Priklausė Lietuvos Kinematografininkų sąjungos dokumentininkų gildijai. Buvo visuomeninės-konsultacinės "Valstybės kino metraščio" tarybos narys. Nuo 1966-2016 m. sukūrė apie 70 filmų ir apie 80 scenarijų istorijos, kultūros bei sporto temomis. Kino sferoje išdirbo keturis dešimtmečius. Paskutinis režisieriaus filmas – 2006 m. juosta „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.
Biografija
Gimė bei augo agronomo ir medikės šeimoje. Mokėsi Raguvėlės ir Raguvos (Panevėžio raj.) pradinėse mokyklose, vėliau – Vilniuje, Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje (dab. Vilniaus jėzuitų gimnazija). 1959 m. baigė tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Istorijos ir Filologijos fakultetą. 1958–1961 m. dirbo Knygų rūmų Nacionalinės bibliografijos redakcijoje, nuo 1963 – referentu Valstybiniame kinematografijos komitete. 1965 pradėjo dirbti (LKS), dokumentinių filmų redaktoriumi.
Tuo metu kino menas ir teorija buvo dėstomi Maskvos Kinematografijos (VGIK), Leningrado Kino inžinierių bei Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institutuose. Dalis lietuvių kinematografininkų – šių aukštųjų mokyklų absolventai (vieni pirmųjų – režisieriai Vytautas Žalakevičius bei Vytautas Mikalauskas). R. Šilinis į atėjo kitais keliais. „Į VGIK‘ą galima buvo stoti ir Lietuvoje. Bet man buvo tik šešiolika su puse, negalėjau įrodyti savo „ypatingų“ gabumų kinui, o be to, dėl savų priežasčių negalėjau palikti Vilniaus. Baigiau universitetą, atidirbau trejus privalomus metus Knygų rūmuose ir tapau laisvas. Kadangi kinas mane labai traukė, nuėjau į Birutės gatvę. O ten jau praktika parodydavo kas gali daryti kiną, o kas ne“, – teigė R. Šilinis interviu.
Remiantis kino istorikės profesorės periodizavimu , R. Šilinis į dokumentininkų gretas įsiliejo lietuviškojo kino brandos metais. Jis atstovauja režisierių kartai, septintojo dešimtmečio pabaigoje prisijungusiai prie LKS veteranų – , , , Vytauto Žalakevičiaus, Lino Lazėno, Arūno Žebriūno, . Pradžioje R. Šilinis dirbo kino kronikos redaktoriumi. Režisieriaus karjerą pradėjo 1966-aisiais metais, kino periodikos numeriais („Praeitis ir mes“, „“). „Kaip, pradėjus su popieriumi ir pieštuku rankose (buvau redaktoriumi), tapti tuo, kuris daro kiną? Sėdėdavau montažinėje. Įvairiais keliais sugriūdavome į tą kiną. Grikevičius ir Dausa buvo apšvietėjais… Kinui atiduodavome visą, ne tik darbo, laiką. Mūsų „universitetais“ buvo žurnalas „Tarybų Lietuva“, – teigė R. Šilinis interviu.
Kūrybos bruožai
R. Šilinio dokumentikoje išsiskiria keturios dominuojančios temos: filmai istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo ir sporto temomis. Daugiausia filmų režisierius yra sukūręs istorinėmis temomis, taip pat – kultūrinėmis ir socialinio gyvenimo. Mažiausiai jo kūryboje – filmų sporto temomis. Sporto dokumentika R. Šilinio kūryboje dominuoja išskirtinai 7-8 dešimtmečiuose; filmai socialinio gyvenimo temomis – 8-ame dešimtmetyje; kultūrinė dokumentika – 9-ame dešimtmetyje. Istorinių filmų daugiausia sukurta dešimtajame dešimtmetyje. Kai kuriose juostose temos persipina, aiški riba tarp jų išnyksta. Pavyzdžiui, filmus „Credo“ (1989) ir „Be rūpesčio“ (1987) galima būtų priskirti ir istorinei, ir socialinio gyvenimo temoms. Tuo tarpu filmas „Nojaus arka“ (1988) – labiau meninio nei publicistinio žanro kūrinys.
R. Šilinio kūryba pasižymi autorinės dokumentikos bruožais. „Man atrodo, kad tai buvo protestas prieš „direktyvinius“ filmus. Be to, nevalia pamiršti, kad yra toks dalykas kaip noras save parodyti, parodyti, ką aš galiu. Ir taip galiu, ir anaip. Nors tavo pasirinktas personažas – realus žmogus, maga pamodeliuoti jo veiksmus, situaciją“ , - teigė R. Šilinis interviu.
Būdingi režisieriaus dokumentinių juostų elementai – archyviniai dokumentai, užkadriniai interviu epidozai – kontrapunktai (angl. behind - the - scenes) – bei ironizavimas, pasitelkiant įvairias stilistines priemones (iškreiptą muziką, garsus, surežisuotus ar realius įvykius atspindinčius epizodus). Šiuos elementus galima aptikti daugumoje režisieriaus filmų. Pavyzdžiui, filme „Nojaus arka“ (1988) skamba iškreipta giesmės „Lietuva brangi“ melodija, filme „Be rūpesčio“ (1987) rodoma valytoja, pasilipusi ant bažnyčios altoriaus altoriaus, filme Lietuvos Respublikos premjerai (2003) rodomas filmavimui besišukuojantis Rolandas Paksas ir vėliau klausiantis, ar gerai atrodo. Rinktinius kadrus bei įdomius faktus režisierius perpina su įvairiomis stilistinėmis priemonėmis, metaforinę reikšmę turinčiais kadrais.
Jaunoji režisierių karta, atėjusi į LKS po , V. Žalakevičiaus, V. Mikalausko ir kitų, atsinešė kitonišką požiūrį į kino dokumentiką. Tuo metu įprastą filmo kompoziciją imta vertinti kaip sustabarėjusią ir pasenusią, ieškota naujų medžiagos pateikimo būdų. R. Šilinio dokumentikoje žiūrovas tarsi įtraukiamas į ieškojimo procesą. Pavyzdžiui, f. „Vienos dienos beieškant“ (1968). Tai – istorinė publicistika, turinti detektyvinių elementų. Žiūrovas pasąmoningai įtraukiamas į Vladimiro Iljičiaus Lenino vizito Lietuvoje pėdsakų paieškas, skatinamas sekti kievieną ekrane pasirodantį dokumentą, dėlioti faktus, „tikrinti“ įvykių logiškumą.
Prie šių R. Šilinio režisūros ypatybių galima būtų priskirti ir ezopinę kalbą. Nepaisant griežtos politinės cenzūros sąlygų, kuomet menas buvo ideologizuotas, o nacionalinei jo formai buvo privalu turėti socialistinių idėjų užpildą, galima pastebėti režisierių laviruojant. Informacija žiūrovui pateikiama metaforomis, per ironijos prizmę ar per filmo herojų pasisakymus. Pavyzdžiui, juosta „Post scriptum senam filmui“ (1980). Tai – senos, režisieriaus – operatoriaus kurtos juostos ištraukos, papildytos naujais, po dvidešimties metų nufilmuotais kadrais. Filme užfiksuoti herojai kritiškai žvelgia į savo jaunystės pasirinkimą (baigus mokyklą eiti dirbti į kolūkį), išsako atsargios kritikos: viename epizode, po žurnalisto klausimo, kodėl iširo abiturientų kolūkio brigada, pasigirsta vienos iš herojų atsakymas, jog jie tebuvo „karjeros laiptelis kolūkio pirmininko gyvenime“ arba kito pašnekovo teiginys, jog „jaunimas turi savų interesų ir panašių brigadų organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus“.
Filmografija
Didesnė dalis režisieriaus filmų trumpametražiai (iki 4 dalių, t. y., iki 40 min.). Pilno metro filmai – septyni („Sala“, „Nojaus arka“, „Slenkstis“, „Randas“, „Palikimas 12-ajam anūkui“, „Post scriptum senam filmui“, „Savojo aš beieškant“).,
Metai | Pavadinimas | Kūrybinė grupė |
---|---|---|
2006 | Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai. | Rež. R. Šilinis, Op. R. Kuprys |
2004 | Iš lito istorijos: Monetos | Rež. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
2003 | Lietuvos Respublikos premjerai | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Baranauskas |
2002 | Iš lito istorijos: Banknotai | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
2001 | Litas. Lietuva. Lithuania | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
2000 | Liudas Dambrauskas | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
1999 | …ašaros ir maldos | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys |
1999 | Nusišypsok mums, Viešpatie | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys |
1998 | Antroji Pasaulio lietuvių dainų šventė arba Žemėj Lietuvos | Rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis, R. Kuprys |
1998 | Gelbėjo kitus, žuvo patys | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis |
1998 | Dešimtmečių kelias | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys |
1998 | Lietuvos Respublikos prezidentai II: 1993–1998 m. | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys |
1997 | Lietuvos Respublikos prezidentai I: 1919–1940 m. | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys |
1997 | Sveiki sulaukę… | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
1992 | Penktas Dievo įsakymas (IV). Rytoj – laisvė | Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis |
1992 | Penktas Dievo įsakymas (III). Byla 002 | Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis |
1992 | Penktas Dievo įsakymas (II). Medininkai | Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis |
1992 | Penktas Dievo įsakymas (I). Sušaudytas himnas | Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis |
1990 | Sala | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius |
1989 | Credo | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas |
1989 | Jonas Basanavičius | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Slavinskas |
1988 | Nojaus arka | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas |
1987 | Be rūpesčio arba Sine Cura | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas |
1987 | Prieš 100 metų | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas |
1987 | Staiga… | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. Z. Pomecka |
1986 | Mikroschemų montažas | Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius |
1985–1986 | Nuo Bacho iki Ofenbacho | Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius |
1985 | Slenkstis | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys |
1985 | Randas | Rež. R. Šilinis, Op. A. Buklys |
1984 | Po katastrofos | Rež. R. Sipavičius, Scen. aut. R. Šilinis |
1984 | Ir vėl drauge | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys |
1984 | Buvome greta | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys |
1983 | Dvylika valandų vilties | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, L. Maciulevičius, Op. Z. Putilovas |
1983 | Amžių prisilietimas arba Dailės paminklai | Scen. aut. S. Pinkus, R. Šilinis, Rež. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas |
1982 | Rečitatyvai | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys |
1982 | Gyvas Lietuvos vanduo | Rež. R. Šilinis Scen. aut. R. Petrauskas, Op. A. Buklys |
1981 | Palikimas 12-ajam anūkui | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Blyža |
1981 | Paveikslas | Rež. R. Šilinis, A. Šiuša, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. A. Blyža |
1980 | Žalgiris – 80 | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis ir V. Starošas |
1980 | O Sporte! Tu -taika | Rež. A. Ozerovas, N. Troškinas, Op. R. Šilinis |
1980 | Post scriptum senam filmui | Rež. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas |
1979 | Katastrofa | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. E. Macius, V. Starošas |
1979 | Filme – Juozas Baltušis | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Baltušytė, Op. K. Matuzevičius |
1978 | Architektūros paminklai | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius |
1977 | Noktiurnas išmetimo vamzdžiui | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Jančoras, K. Matuzevičius |
1977 | Savojo aš beieškant | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Jančoras |
1977 | Istorijos paminklai | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Birutė Šilinienė, Op. K. Matuzevičius |
1975 | Tvirtumo dėmenys | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas |
1975 | Ar nuneši mane jauną?.. | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Vaicekauskas, R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius |
1975 | Skridimas naktin | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas |
1974 | Džambo, Tanzanija | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas |
1973 | Maratonas balne | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. A. Jančoras, V. Starošas |
1973 | Rūkstančio kalno lobis | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. H. Mikalauskas |
1972 | Rūpestis | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža |
1972 | Pasirašau – arkitektas. | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Z. Žemaitytė, Op. A. Blyža |
1971 | Ar dar gyvas baublys? | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, J. Abaronas, Op. J. Abaronas |
1971 | Kur karalienės auksas? | Rež. ir scen. aut. V. Starošas, R. Šilinis, Op. J. Abaronas |
1971 | Ne vienai dienai | Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Blyža |
1970 | Vincas Mykolaitis-Putinas | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. J. Abaronas |
1969 | Iš senųjų laikų | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. E. Macius |
1969 | Du kėliniai | Rež. V. Starošas, Scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, G. Skvarnavičius, Op. A. Blyža, A. Janauskas, J. Sesickas |
1968 | Vienos dienos beieškant | Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Bikuličius, R. Šilinis, Op. J. Abaronas |
1968 | Petras Cvirka | Scen. aut. R. Šilinis, Rež. R. Verba, Op. V. Kostiugovas |
1967 | Šauksmas | Rež. V. Imbrasas, R. Šilinis, Scen. aut. V. Imbrasas, R. Šilinis, Op A. Varanka |
1967 | Starte – Spartakiada | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis |
1966 | Trys taktai | Rež. A. Grikevičius, Scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Baronas |
1966 | Praeitis ir Mes | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža |
1966 | Beldžiasi 66-ieji | Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža |
1965–1967 | Tarybų Lietuva | Red. R. Šilinis |
Apdovanojimai
- Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.)
- Italijos Tarptautinio olimpinio komiteto sidabro medalis Cortina d’Ampecco (f. "Kur karalienės auksas?")
- Budapešto ir Odesos festivalių aukso medaliai (f. "Kur karalienės auksas?")
- Alma Ata festivalio Didysis Prizas (f. "Randas")
Šaltiniai
- TAPINAS, Laimonas. Lietuvos kinematografininkai. Vilnius, 1986, p. 103;
- PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
- MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974;
- PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
- PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
- MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974
- MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius, 1993
Nuorodos
- R. Šilinio profilis Lietuvių filmų centre
- R. Šilinio filmai Cinema.lt Archyvuota kopija 2005-05-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rimtautas Šilinis, Kas yra Rimtautas Šilinis? Ką reiškia Rimtautas Šilinis?
Rimtautas Silinis pilnas vardas Rimtautas Vladislovas Silinis 1937 m spalio 6 d Utenoje 2017 m rugsejo 15 d Vilniuje lietuviu dokumentinio kino rezisierius Priklause Lietuvos Kinematografininku sajungos dokumentininku gildijai Buvo visuomenines konsultacines Valstybes kino metrascio tarybos narys Nuo 1966 2016 m sukure apie 70 filmu ir apie 80 scenariju istorijos kulturos bei sporto temomis Kino sferoje isdirbo keturis desimtmecius Paskutinis rezisieriaus filmas 2006 m juosta Lietuva Antrajame pasauliniame kare Kino dokumentai BiografijaGime bei augo agronomo ir medikes seimoje Mokesi Raguveles ir Raguvos Panevezio raj pradinese mokyklose veliau Vilniuje Vilniaus pirmojoje berniuku gimnazijoje dab Vilniaus jezuitu gimnazija 1959 m baige tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto dab Vilniaus universitetas Istorijos ir Filologijos fakulteta 1958 1961 m dirbo Knygu rumu Nacionalines bibliografijos redakcijoje nuo 1963 referentu Valstybiniame kinematografijos komitete 1965 pradejo dirbti LKS dokumentiniu filmu redaktoriumi Tuo metu kino menas ir teorija buvo destomi Maskvos Kinematografijos VGIK Leningrado Kino inzinieriu bei Leningrado valstybiniame teatro muzikos ir kinematografijos institutuose Dalis lietuviu kinematografininku siu aukstuju mokyklu absolventai vieni pirmuju rezisieriai Vytautas Zalakevicius bei Vytautas Mikalauskas R Silinis į atejo kitais keliais Į VGIK a galima buvo stoti ir Lietuvoje Bet man buvo tik sesiolika su puse negalejau įrodyti savo ypatingu gabumu kinui o be to del savu priezasciu negalejau palikti Vilniaus Baigiau universiteta atidirbau trejus privalomus metus Knygu rumuose ir tapau laisvas Kadangi kinas mane labai trauke nuejau į Birutes gatve O ten jau praktika parodydavo kas gali daryti kina o kas ne teige R Silinis interviu Remiantis kino istorikes profesores periodizavimu R Silinis į dokumentininku gretas įsiliejo lietuviskojo kino brandos metais Jis atstovauja rezisieriu kartai septintojo desimtmecio pabaigoje prisijungusiai prie LKS veteranu Vytauto Zalakeviciaus Lino Lazeno Aruno Zebriuno Pradzioje R Silinis dirbo kino kronikos redaktoriumi Rezisieriaus karjera pradejo 1966 aisiais metais kino periodikos numeriais Praeitis ir mes Kaip pradejus su popieriumi ir piestuku rankose buvau redaktoriumi tapti tuo kuris daro kina Sededavau montazineje Įvairiais keliais sugriudavome į ta kina Grikevicius ir Dausa buvo apsvietejais Kinui atiduodavome visa ne tik darbo laika Musu universitetais buvo zurnalas Tarybu Lietuva teige R Silinis interviu Kurybos bruozaiR Silinio dokumentikoje issiskiria keturios dominuojancios temos filmai istorijos kulturos socialinio gyvenimo ir sporto temomis Daugiausia filmu rezisierius yra sukures istorinemis temomis taip pat kulturinemis ir socialinio gyvenimo Maziausiai jo kuryboje filmu sporto temomis Sporto dokumentika R Silinio kuryboje dominuoja isskirtinai 7 8 desimtmeciuose filmai socialinio gyvenimo temomis 8 ame desimtmetyje kulturine dokumentika 9 ame desimtmetyje Istoriniu filmu daugiausia sukurta desimtajame desimtmetyje Kai kuriose juostose temos persipina aiski riba tarp ju isnyksta Pavyzdziui filmus Credo 1989 ir Be rupescio 1987 galima butu priskirti ir istorinei ir socialinio gyvenimo temoms Tuo tarpu filmas Nojaus arka 1988 labiau meninio nei publicistinio zanro kurinys R Silinio kuryba pasizymi autorines dokumentikos bruozais Man atrodo kad tai buvo protestas pries direktyvinius filmus Be to nevalia pamirsti kad yra toks dalykas kaip noras save parodyti parodyti ka as galiu Ir taip galiu ir anaip Nors tavo pasirinktas personazas realus zmogus maga pamodeliuoti jo veiksmus situacija teige R Silinis interviu Budingi rezisieriaus dokumentiniu juostu elementai archyviniai dokumentai uzkadriniai interviu epidozai kontrapunktai angl behind the scenes bei ironizavimas pasitelkiant įvairias stilistines priemones iskreipta muzika garsus surezisuotus ar realius įvykius atspindincius epizodus Siuos elementus galima aptikti daugumoje rezisieriaus filmu Pavyzdziui filme Nojaus arka 1988 skamba iskreipta giesmes Lietuva brangi melodija filme Be rupescio 1987 rodoma valytoja pasilipusi ant baznycios altoriaus altoriaus filme Lietuvos Respublikos premjerai 2003 rodomas filmavimui besisukuojantis Rolandas Paksas ir veliau klausiantis ar gerai atrodo Rinktinius kadrus bei įdomius faktus rezisierius perpina su įvairiomis stilistinemis priemonemis metaforine reiksme turinciais kadrais Jaunoji rezisieriu karta atejusi į LKS po V Zalakeviciaus V Mikalausko ir kitu atsinese kitoniska poziurį į kino dokumentika Tuo metu įprasta filmo kompozicija imta vertinti kaip sustabarejusia ir pasenusia ieskota nauju medziagos pateikimo budu R Silinio dokumentikoje ziurovas tarsi įtraukiamas į ieskojimo procesa Pavyzdziui f Vienos dienos beieskant 1968 Tai istorine publicistika turinti detektyviniu elementu Ziurovas pasamoningai įtraukiamas į Vladimiro Iljiciaus Lenino vizito Lietuvoje pedsaku paieskas skatinamas sekti kieviena ekrane pasirodantį dokumenta delioti faktus tikrinti įvykiu logiskuma Prie siu R Silinio rezisuros ypatybiu galima butu priskirti ir ezopine kalba Nepaisant grieztos politines cenzuros salygu kuomet menas buvo ideologizuotas o nacionalinei jo formai buvo privalu tureti socialistiniu ideju uzpilda galima pastebeti rezisieriu laviruojant Informacija ziurovui pateikiama metaforomis per ironijos prizme ar per filmo heroju pasisakymus Pavyzdziui juosta Post scriptum senam filmui 1980 Tai senos rezisieriaus operatoriaus kurtos juostos istraukos papildytos naujais po dvidesimties metu nufilmuotais kadrais Filme uzfiksuoti herojai kritiskai zvelgia į savo jaunystes pasirinkima baigus mokykla eiti dirbti į kolukį issako atsargios kritikos viename epizode po zurnalisto klausimo kodel isiro abiturientu kolukio brigada pasigirsta vienos is heroju atsakymas jog jie tebuvo karjeros laiptelis kolukio pirmininko gyvenime arba kito pasnekovo teiginys jog jaunimas turi savu interesu ir panasiu brigadu organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus FilmografijaDidesne dalis rezisieriaus filmu trumpametraziai iki 4 daliu t y iki 40 min Pilno metro filmai septyni Sala Nojaus arka Slenkstis Randas Palikimas 12 ajam anukui Post scriptum senam filmui Savojo as beieskant Metai Pavadinimas Kurybine grupe2006 Lietuva Antrajame pasauliniame kare Kino dokumentai Rez R Silinis Op R Kuprys2004 Is lito istorijos Monetos Rez R Silinis Op V Radzevicius2003 Lietuvos Respublikos premjerai Rez ir scen aut R Silinis Op R Baranauskas2002 Is lito istorijos Banknotai Rez ir scen aut R Silinis Op V Radzevicius2001 Litas Lietuva Lithuania Rez ir scen aut R Silinis Op V Radzevicius2000 Liudas Dambrauskas Rez ir scen aut R Silinis Op V Radzevicius1999 asaros ir maldos Rez ir scen aut R Silinis Op A Prockys1999 Nusisypsok mums Viespatie Rez ir scen aut R Silinis Op A Prockys1998 Antroji Pasaulio lietuviu dainu svente arba Zemej Lietuvos Rez R Silinis Op A Prockys A Kausinis R Kuprys1998 Gelbejo kitus zuvo patys Rez ir scen aut R Silinis Op A Prockys A Kausinis1998 Desimtmeciu kelias Rez ir scen aut R Silinis Op A Prockys1998 Lietuvos Respublikos prezidentai II 1993 1998 m Rez ir scen aut R Silinis Op R Kuprys A Prockys1997 Lietuvos Respublikos prezidentai I 1919 1940 m Rez ir scen aut R Silinis Op R Kuprys A Prockys1997 Sveiki sulauke Rez ir scen aut R Silinis Op V Radzevicius1992 Penktas Dievo įsakymas IV Rytoj laisve Scen aut ir rez R Silinis Op A Prockys A Kausinis1992 Penktas Dievo įsakymas III Byla 002 Scen aut ir rez R Silinis Op A Prockys A Kausinis1992 Penktas Dievo įsakymas II Medininkai Scen aut ir rez R Silinis Op A Prockys A Kausinis1992 Penktas Dievo įsakymas I Susaudytas himnas Scen aut ir rez R Silinis Op A Prockys A Kausinis1990 Sala Rez ir scen aut R Silinis Op V Radzevicius1989 Credo Rez ir scen aut R Silinis Op A Mikutenas1989 Jonas Basanavicius Rez ir scen aut R Silinis Op A Slavinskas1988 Nojaus arka Rez ir scen aut R Silinis Op A Mikutenas1987 Be rupescio arba Sine Cura Rez ir scen aut R Silinis Op A Mikutenas1987 Pries 100 metu Rez ir scen aut R Silinis Op A Mikutenas1987 Staiga Rez ir scen aut R Silinis Op Z Pomecka1986 Mikroschemu montazas Rez R Silinis Op E Macius1985 1986 Nuo Bacho iki Ofenbacho Rez R Silinis Op E Macius1985 Slenkstis Rez ir scen aut R Silinis Op A Buklys1985 Randas Rez R Silinis Op A Buklys1984 Po katastrofos Rez R Sipavicius Scen aut R Silinis1984 Ir vel drauge Rez R Silinis Scen aut F Kauzonas R Silinis Op A Buklys1984 Buvome greta Rez R Silinis Scen aut F Kauzonas R Silinis Op A Buklys1983 Dvylika valandu vilties Rez R Silinis Scen aut R Silinis L Maciulevicius Op Z Putilovas1983 Amziu prisilietimas arba Dailes paminklai Scen aut S Pinkus R Silinis Rez R Silinis Op A Mikutenas1982 Recitatyvai Rez ir scen aut R Silinis Op A Buklys1982 Gyvas Lietuvos vanduo Rez R Silinis Scen aut R Petrauskas Op A Buklys1981 Palikimas 12 ajam anukui Rez R Silinis Scen aut R Silinis V Vaicekauskas Op A Blyza1981 Paveikslas Rez R Silinis A Siusa Scen aut I Kostkeviciute Op A Blyza1980 Zalgiris 80 Rez ir scen aut R Silinis ir V Starosas1980 O Sporte Tu taika Rez A Ozerovas N Troskinas Op R Silinis1980 Post scriptum senam filmui Rez R Silinis V Starosas Op V Starosas1979 Katastrofa Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op E Macius V Starosas1979 Filme Juozas Baltusis Rez R Silinis Scen aut R Baltusyte Op K Matuzevicius1978 Architekturos paminklai Rez ir scen aut R Silinis Op K Matuzevicius1977 Noktiurnas ismetimo vamzdziui Rez ir scen aut R Silinis Op A Jancoras K Matuzevicius1977 Savojo as beieskant Rez R Silinis Scen aut R Silinis V Vaicekauskas Op A Jancoras1977 Istorijos paminklai Rez R Silinis Scen aut Birute Siliniene Op K Matuzevicius1975 Tvirtumo demenys Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op V Starosas1975 Ar nunesi mane jauna Rez R Silinis Scen aut V Vaicekauskas R Silinis Op K Matuzevicius1975 Skridimas naktin Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op V Starosas1974 Dzambo Tanzanija Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op V Starosas1973 Maratonas balne Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op A Jancoras V Starosas1973 Rukstancio kalno lobis Rez ir scen aut R Silinis V Starosas Op H Mikalauskas1972 Rupestis Rez ir scen aut R Silinis Op A Blyza1972 Pasirasau arkitektas Rez R Silinis Scen aut Z Zemaityte Op A Blyza1971 Ar dar gyvas baublys Rez R Silinis Scen aut R Silinis J Abaronas Op J Abaronas1971 Kur karalienes auksas Rez ir scen aut V Starosas R Silinis Op J Abaronas1971 Ne vienai dienai Scen aut ir rez R Silinis Op A Blyza1970 Vincas Mykolaitis Putinas Rez R Silinis Scen aut I Kostkeviciute Op J Abaronas1969 Is senuju laiku Rez ir scen aut R Silinis Op E Macius1969 Du keliniai Rez V Starosas Scen aut R Silinis V Starosas G Skvarnavicius Op A Blyza A Janauskas J Sesickas1968 Vienos dienos beieskant Rez R Silinis Scen aut V Bikulicius R Silinis Op J Abaronas1968 Petras Cvirka Scen aut R Silinis Rez R Verba Op V Kostiugovas1967 Sauksmas Rez V Imbrasas R Silinis Scen aut V Imbrasas R Silinis Op A Varanka1967 Starte Spartakiada Rez ir scen aut R Silinis1966 Trys taktai Rez A Grikevicius Scen aut R Silinis Op A Baronas1966 Praeitis ir Mes Rez ir scen aut R Silinis Op A Blyza1966 Beldziasi 66 ieji Rez ir scen aut R Silinis Op A Blyza1965 1967 Tarybu Lietuva Red R SilinisApdovanojimaiOrdino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2007 m Lietuvos Respublikos Vyriausybes meno premija 2004 m Italijos Tarptautinio olimpinio komiteto sidabro medalis Cortina d Ampecco f Kur karalienes auksas Budapesto ir Odesos festivaliu aukso medaliai f Kur karalienes auksas Alma Ata festivalio Didysis Prizas f Randas SaltiniaiTAPINAS Laimonas Lietuvos kinematografininkai Vilnius 1986 p 103 PAUKSTYTĖ Rasa Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus Kinas 1999 Nr 3 p 10 MALCIENĖ Marijana Lietuvos kino istorijos apybraiza Vilnius 1974 PAUKSTYTĖ Rasa Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus Kinas 1999 Nr 3 p 10 PAUKSTYTĖ Rasa Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus Kinas 1999 Nr 3 p 10 MALCIENĖ Marijana Lietuvos kino istorijos apybraiza Vilnius 1974 MACAITIS Saulius sud Ekrane ir uz ekrano Vilnius 1993NuorodosR Silinio profilis Lietuviu filmu centre R Silinio filmai Cinema lt Archyvuota kopija 2005 05 12 is Wayback Machine projekto