Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

51 53 25 š pl 10 25 08 r ilg 51 890278 š pl 10 418889 r ilg 51 890278 10 418889 Ramelsbergo kasyklosPasaulio paveldo sąr

Ramelsbergo kasyklos

  • Pagrindinis puslapis
  • Ramelsbergo kasyklos
Ramelsbergo kasyklos
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

51°53′25″š. pl. 10°25′08″r. ilg. / 51.890278°š. pl. 10.418889°r. ilg. / 51.890278; 10.418889

Ramelsbergo kasyklos
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta  Vokietija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iii, iv
Nuoroda (angl.) (pranc.): 623
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1992  (16-oji sesija)
Ramelsbergo kasyklos šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Ramelsbergo kasyklos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ramelsbergo kasyklos (vok. Bergwerk Rammelsberg) – istorinis kalnakasybos kompleksas Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, Harco kalnuose. Ramelsbergo kalnas yra 635 m aukščio, iškilęs į pietus nuo Goslaro miesto. Čia prieš 1000 metų pradėta kasti metalų rūdas. Uždarius kasyklas, Ramelsberge įkurtas pramoninis muziejus, kuriame lankytojams demonstruojama įvairi įranga ir senosios kasybos technologijos.

Istorija

Praeityje pagrindinis iškasamas metalas buvo sidabras, po to – varis, o vėliau – švinas. Ramelsbergo kasyklos buvo išnaudotos 1980-aisiais ir galiausiai uždarytos 1988 m. Rūdos sudėtis buvo maždaug tokia: 14% cinko, 6% švino, 2% vario, 1 g/t aukso ir 140 g/t sidabro. Kasyklos darbas buvo toks pelningas, kad jau XI a. pradžioje Romos imperatorius Henrikas II pastatė šalia esančiame Goslare eilinius imperatoriaus rūmus – kaizerpfalcą.

Nors pirmieji dokumentiniai įrodymai apie Ramelsberge esančių kasyklų egzistavimą yra susiję su kronikų įrašais 968 m., tačiau naujausi archeologiniai radiniai byloja, kad čia kasyba buvo vykdoma dar IV–III a. pr. m. e.

Ramelsberge išlikę įvairių epochų pramoniniai objektai: X a. rūdos sąvartynas, viena seniausių Vokietijoje, datuojama XII a., seniausia požeminė galerija Europoje iš XIII a., XV a. kasyklos bokštas Maltermeisterturm, XVIII-XIX a. kasykla su dviem vandens ratais, sukusiais požeminius įrenginius, XX a. pradžios antžeminiai statiniai.

1992 m. Ramelsbergo kasyklos buvo paskelbtos UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše.

Išnašos

  1. Large D., Walcher E. The Rammelsberg massive sulphide Cu-Zn-Pb-Ba-Deposit, Germany: an example of sediment-hosted, massive sulphide mineralisation: journal. – 1999. – Vol. 34. – P. 522–538.

Nuorodos

  • UNESCO, oficiali svetainė

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 14:41

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ramelsbergo kasyklos, Kas yra Ramelsbergo kasyklos? Ką reiškia Ramelsbergo kasyklos?

51 53 25 s pl 10 25 08 r ilg 51 890278 s pl 10 418889 r ilg 51 890278 10 418889 Ramelsbergo kasyklosPasaulio paveldo sarasasVieta VokietijaTipas KulturinisKriterijus i ii iii ivNuoroda angl pranc 623Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 1992 16 oji sesija Ramelsbergo kasyklos salies regiono zemelapyjeVikiteka Ramelsbergo kasyklos Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Ramelsbergo kasyklos vok Bergwerk Rammelsberg istorinis kalnakasybos kompleksas Vokietijoje Zemutineje Saksonijoje Harco kalnuose Ramelsbergo kalnas yra 635 m aukscio iskiles į pietus nuo Goslaro miesto Cia pries 1000 metu pradeta kasti metalu rudas Uzdarius kasyklas Ramelsberge įkurtas pramoninis muziejus kuriame lankytojams demonstruojama įvairi įranga ir senosios kasybos technologijos Vandens ratas pozemyjeAntzeminiai statiniaiIstorijaPraeityje pagrindinis iskasamas metalas buvo sidabras po to varis o veliau svinas Ramelsbergo kasyklos buvo isnaudotos 1980 aisiais ir galiausiai uzdarytos 1988 m Rudos sudetis buvo mazdaug tokia 14 cinko 6 svino 2 vario 1 g t aukso ir 140 g t sidabro Kasyklos darbas buvo toks pelningas kad jau XI a pradzioje Romos imperatorius Henrikas II pastate salia esanciame Goslare eilinius imperatoriaus rumus kaizerpfalca Nors pirmieji dokumentiniai įrodymai apie Ramelsberge esanciu kasyklu egzistavima yra susije su kroniku įrasais 968 m taciau naujausi archeologiniai radiniai byloja kad cia kasyba buvo vykdoma dar IV III a pr m e Ramelsberge islike įvairiu epochu pramoniniai objektai X a rudos savartynas viena seniausiu Vokietijoje datuojama XII a seniausia pozemine galerija Europoje is XIII a XV a kasyklos bokstas Maltermeisterturm XVIII XIX a kasykla su dviem vandens ratais sukusiais pozeminius įrenginius XX a pradzios antzeminiai statiniai 1992 m Ramelsbergo kasyklos buvo paskelbtos UNESCO pasaulio paveldo objektu sarase IsnasosLarge D Walcher E The Rammelsberg massive sulphide Cu Zn Pb Ba Deposit Germany an example of sediment hosted massive sulphide mineralisation journal 1999 Vol 34 P 522 538 NuorodosUNESCO oficiali svetaine

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Širvintų raj.

  • Liepa 21, 2025

    Širvintų koplyčia

  • Liepa 20, 2025

    Šilvių valsčius

  • Liepa 21, 2025

    Šilutės krikščionių bendruomenės koplyčia

  • Liepa 21, 2025

    Šilkverpis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje