Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranas KeinysGimė 1870 m birželio 12 d Dadotkų k Gadūnavo vls Telšių aps Mirė 1940 m kovo 23 d 69 metai Nevarėnų k Gadūn
Pranas Keinys
| Pranas Keinys | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. birželio 12 d. Dadotkų k., Gadūnavo vls., Telšių aps. |
| Mirė | 1940 m. kovo 23 d. (69 metai) Nevarėnų k., Gadūnavo vls., Telšių aps. |
| Palaidotas (-a) | Nevarėnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Sovaitė – Keinienė (1900–1965) |
| Vaikai | 1. Jonas Mykolas Keinys (1920-2004) 2. Stanislovas Keinys (1922-1961) 3. Elena Keinytė – Šapkūnienė (1923-1976) 4. Danutė Keinytė – Jakutienė (1924 -) 5. Rūta Julija Keinytė – Pelenienė (1926-2000) 6. Teodoras Keinys (1927-1997) 7. Janina Keinytė – Spirgienė (1928-2014) 8. Vida Teresė Keinytė - Ratkuvienė (1939 -) |
| Pareigos | Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatas |
| Partija | nepartinis |
| Vikiteka | Pranas Keinys |
| Parašas | |
Pranas Keinys, taip pat Pranciškus Keinys (1870 m. birželio 12 d. – 1940 m. kovo 23 d.) – lietuvių valstietis, politikas, III ir IV–ojo šaukimų Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatas, Kauno gubernijos atstovas, išrinktas Telšių apskrityje. Buvo nepartinis.
P. Keinys buvo valstietis, dirbęs 31 dešimtinę žemės Dadotkų kaime, Gadūnavo valsčiuje. Dirbo geležinkelyje, buvo atsakingas už miško medžiagos krovos darbus. Dvaro valdytojo padėjėjas.
Biografija
P. Keinio tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje augo du sūnūs ir penkios dukros. Visi vaikai pramoko rašyti ir skaityti pas kaimo daraktorių. Tėvai, matydami jauniausiojo sūnaus Prano gabumus, leido dvejus metus mokytis Nevarėnų pradinėje mokykloje. Vėliau perkėlė jį į Telšių pradinę mokyklą, kurią baigus iš karto buvo priimtas į Telšių progimnaziją. Dar nebaigęs pirmos klasės Pranas turėjo grįžti į namus, nes atsisakė pagal šeimos norą ateityje tapti kunigu. Telšiuose atsiskaitęs su gimnazija, tiesiai išvyko ieškoti darbo į Ukrainą. Kartu dirbo sunkų fizinį darbą ir tuo pat metu lankė matininkų – agronomų – ūkio valdytojų kursus. Baigęs kursus, grįžo į Lietuvą. Pradėjo dirbti stambiuose ūkiuose ūkvedžiu. Atidirbęs trijuose stambiuose ūkiuose, išvyko ieškoti darbo į Liepoją. Labai greitai ten įsidarbino geležinkelyje apskaitininku, priimant ir išduodant miško medžiagas. Tuo metu Liepojoje gyveno daug lietuvių. Būdamas apsišvietęs žmogus, įsitraukė į politinę veiklą. Daugiausia bendradarbiavo su kairiosios pakraipos idėjininkais.
Politinė karjera
1907 m. spalio 10 d. P. Keinys buvo išrinktas Kauno gubernijoje į Rusijos imperijos III šaukimo Valstybės Dūmą. Buvo Darbo grupės narys. Priklausė komisijoms: prekybos ir pramonės bei rengiamo įstatymo projekto dėl ganyklų ir miškų servitutų panaikinimo vakarų ir baltarusiškose gubernijose. Pasirašė įstatymų projektus: „Dėl bežemių ir mažažemių valstiečių aprūpinimo žeme“, „Dėl savivaldos plėtimo Dono kazokų srityje“, „Dėl mirties bausmės panaikinimo“.
1912 m. spalio 25 d. apskričių įgaliotinių suvažiavime buvo išrinktas į IV šaukimo Valstybės Dūmą. Buvo Darbo grupės narys. Priklausė komisijoms: dėl tikybos, žemės, žemės ūkio klausimų, rengiamų įstatymo projektų dėl servitutų pakeitimo Varšuvos generalinėje gubernijoje ir Chelmo gubernijoje. Pagal Dūmos steigimo 38 straipsnį, buvo nušalintas nuo 15 posėdžių.
Po 1917 m. vasario revoliucijos vykdė Valstybinės Dūmos Laikinojo komiteto (VDLK) pavedimus. VDLK 1917 m. kovo 14 d. posėdyje buvo nutarta pasiųsti P. Keinį į Pagrindinio komiteto dėl atsiskaitymų už valdžios nurodymu rekvizuotą ar sunaikintą turtą tarybą. Nuo 1917 m. kovo 29 d. buvo narys VDLK komisijos, kuri svarstė pašalpų skyrimą nukentėjusiems nuo revoliucijos. Buvo valstybinio pasitarimo Maskvoje dalyvis (nuo 1917 m. kovo 29 d.).
P. Keinys nerėmė nei dešiniųjų, nei kairiųjų radikalų. Ypač nemėgo bolševikų ir nepritarė jų vedamai politikai. Buvo aktyvus ir dažnai pasisakydavo Lietuvos ir jos gyventojus liečiančiais klausimais. Ne vieną kartą pasisakė prieš Lietuvoje vedamą rusinimo politiką, kai lietuvių kalba buvo visai išstumta iš mokyklų bei įstaigų. Reikalavo panaikinti stačiatikių religijos ir rusų tautybės piliečių privilegijas Lietuvoje. Tie klausimai nebuvo išspręsti, tačiau jų iškėlimas Dūmoje buvo didelis laimėjimas.
IV–oji Dūma 1917 m. spalio mėn. buvo paleista. Po Spalio revoliucijos P. Keinys negalėjo iš karto grįžti į Lietuvą, nes tebevyko karas, o Lietuvą buvo užėmę vokiečiai. Tik pasibaigus karui 1918 m., o Rusijoje įsigalėjus bolševikams, susidarė sąlygos lietuviams grįžti į Lietuvą. Daug pabėgėlių iš Lietuvos vokiečių okupacijos metu buvo pasitraukę į Rusiją. P. Keinys buvo vienas iš organizatorių, padėjusių pabėgėliams grįžti į Lietuvą.
Sugrįžimas į Lietuvą
P. Keinys grįžo į Lietuvą gyvas ir sveikas, tačiau be pinigų ir turto, kurį buvo įsigijęs būdamas deputatu dvejose Dūmos kadencijose. Apsistojo Nevarėnų miestelyje savo name, kurį buvo įsigijęs dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Būdamas 50 metų, pasipiršo kaimynystėje gyvenusiai devyniolikmetei Julijai. Ji nesipriešino tėvų valiai, 1919 m. pabaigoje atšventė kuklias vestuves ir apsigyveno vyro namuose. Pranas su žmona Julija turėjo gausią šeimą, augino 8 vaikus, vienas iš jų – energetikas Teodoras Keinys (1927–1997).
Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžioje P. Keinys dar dalyvavo politinėje veikloje. Rinkimų į seimą metu atstovavo kairiesiems. Artimus ryšius palaikė su advokatu A. Bulota, M. Šleževičiumi, T. Daukantu ir kitais politiniais veikėjais. Tačiau laikui bėgant tie ryšiai silpnėjo, be to, jis atsisakė dalyvauti valstybės darbe ir politinėje veikloje dėl didelio amžiaus ir sveikatos problemų (nuolat persekiojo širdies ir inkstų negalavimai). Tačiau aktyviai dalyvavo Nevarėnų savivaldybės darbe. Prasidėjus žemės reformai, buvo ne tik jos šalininkas, bet tapo valsčiaus vyriausiu matininku. Tą darbą gerai suprato, nes buvo gavęs atitinkamą išsilavinimą. Turėjo autoritetą, nes padėjo naujakuriams gauti skiriamą žemės plotą, negailėjo patarimų neaiškiais klausimais.
Dirbdamas matininku, iš tėvų paveldėtą 12 ha žemės plotą persikėlė į kitą vietą tame pačiame Dadotkų kaime. Dar prisijungė 3 ha žemės plotą, gautą iš uošvienės Kotrynos Sovienės. Susidarė 15 ha ūkis 1,5 km nuo Mitkaičių bažnytkaimio ir 3 km nuo Nevarėnų. Šeima, kuri beveik kasmet didėjo, gyveno daugiausia miestelyje, o P. Keinys kasdien važinėjo į ūkį. Pats fizinio darbo nedirbo, pastatytame name apgyvendino samdinius. Žiemomis prekiavo miško medžiagomis. Varžytinėse nupirkdavo mišką kirtimui, o samdyti darbininkai nupjaudavo medžius ir išveždavo į lentpjūves.
Nežiūrint kairiųjų pažiūrų, su komunistais nepalaikė ryšių. Buvo laisvamanis, bažnyčioje apsilankydavo tik švenčių ir artimų žmonių laidotuvių metu, be to, bendraudavo su Nevarėnų klebonais. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis buvo gerai pažįstamas su buvusiu Dūmos deputatu P. Keiniu, įvairiais reikalais bendravo Peterburge. P. Keiniui mirus, vyskupas davė leidimą jį palaidoti su religinėmis apeigomis katalikų kapinėse.
P. Keinys palaidotas Nevarėnų (Telšių raj.) kapinėse.
Literatūra
- Боиович М. М. Члены Государственной думы (Портреты и биографии). Третий созыв. М.: Тип. Товарищества И. Д. Сытина. 1909. С. 133.
- Четвертая Государственная Дума: Портреты и биографии. СПб., 1913;
- 4-й созыв Государственной думы: Художественный фототипический альбом с портретами и биографиями. СПб., 1913 Табл. 15.
- РГИА [Российский государственный исторический архив]. Фонд 1278. Опись 9. Дело 338, 339.
- Aldona Gaigalaitė. Lietuvos atstovai Rusijos Valstybės Dūmoje 1906-1917 metais: mokslinė monografija. Vilnius, VPU
leidykla, 2006. ISBN 9955-20-066-9.
- Danutė Keinytė – Jakutienė. Julijos ir Pranciškaus Keinių šeima: atsiminimai. 2015.
Šaltiniai
- /КЕЙНИС Франц Осипович/ Pranas Keinys (rusų k.)[neveikianti nuoroda]
- Teodoras Keinys Archyvuota kopija 2018-03-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Keinys, Kas yra Pranas Keinys? Ką reiškia Pranas Keinys?
Pranas KeinysGime 1870 m birzelio 12 d Dadotku k Gadunavo vls Telsiu aps Mire 1940 m kovo 23 d 69 metai Nevarenu k Gadunavo vls Telsiu aps Palaidotas a Nevarenu kapineseSutuoktinis e Julija Sovaite Keiniene 1900 1965 Vaikai 1 Jonas Mykolas Keinys 1920 2004 2 Stanislovas Keinys 1922 1961 3 Elena Keinyte Sapkuniene 1923 1976 4 Danute Keinyte Jakutiene 1924 5 Ruta Julija Keinyte Peleniene 1926 2000 6 Teodoras Keinys 1927 1997 7 Janina Keinyte Spirgiene 1928 2014 8 Vida Terese Keinyte Ratkuviene 1939 Pareigos Rusijos imperijos Valstybes Dumos deputatasPartija nepartinisVikiteka Pranas KeinysParasas Pranas Keinys taip pat Pranciskus Keinys 1870 m birzelio 12 d 1940 m kovo 23 d lietuviu valstietis politikas III ir IV ojo saukimu Rusijos imperijos Valstybes Dumos deputatas Kauno gubernijos atstovas isrinktas Telsiu apskrityje Buvo nepartinis P Keinys buvo valstietis dirbes 31 desimtine zemes Dadotku kaime Gadunavo valsciuje Dirbo gelezinkelyje buvo atsakingas uz misko medziagos krovos darbus Dvaro valdytojo padejejas BiografijaP Keinio tevai buvo pasiturintys ukininkai Seimoje augo du sunus ir penkios dukros Visi vaikai pramoko rasyti ir skaityti pas kaimo daraktoriu Tevai matydami jauniausiojo sunaus Prano gabumus leido dvejus metus mokytis Nevarenu pradineje mokykloje Veliau perkele jį į Telsiu pradine mokykla kuria baigus is karto buvo priimtas į Telsiu progimnazija Dar nebaiges pirmos klases Pranas turejo grįzti į namus nes atsisake pagal seimos nora ateityje tapti kunigu Telsiuose atsiskaites su gimnazija tiesiai isvyko ieskoti darbo į Ukraina Kartu dirbo sunku fizinį darba ir tuo pat metu lanke matininku agronomu ukio valdytoju kursus Baiges kursus grįzo į Lietuva Pradejo dirbti stambiuose ukiuose ukvedziu Atidirbes trijuose stambiuose ukiuose isvyko ieskoti darbo į Liepoja Labai greitai ten įsidarbino gelezinkelyje apskaitininku priimant ir isduodant misko medziagas Tuo metu Liepojoje gyveno daug lietuviu Budamas apsisvietes zmogus įsitrauke į politine veikla Daugiausia bendradarbiavo su kairiosios pakraipos idejininkais Politine karjera1907 m spalio 10 d P Keinys buvo isrinktas Kauno gubernijoje į Rusijos imperijos III saukimo Valstybes Duma Buvo Darbo grupes narys Priklause komisijoms prekybos ir pramones bei rengiamo įstatymo projekto del ganyklu ir misku servitutu panaikinimo vakaru ir baltarusiskose gubernijose Pasirase įstatymu projektus Del bezemiu ir mazazemiu valstieciu aprupinimo zeme Del savivaldos pletimo Dono kazoku srityje Del mirties bausmes panaikinimo 1912 m spalio 25 d apskriciu įgaliotiniu suvaziavime buvo isrinktas į IV saukimo Valstybes Duma Buvo Darbo grupes narys Priklause komisijoms del tikybos zemes zemes ukio klausimu rengiamu įstatymo projektu del servitutu pakeitimo Varsuvos generalineje gubernijoje ir Chelmo gubernijoje Pagal Dumos steigimo 38 straipsnį buvo nusalintas nuo 15 posedziu Po 1917 m vasario revoliucijos vykde Valstybines Dumos Laikinojo komiteto VDLK pavedimus VDLK 1917 m kovo 14 d posedyje buvo nutarta pasiusti P Keinį į Pagrindinio komiteto del atsiskaitymu uz valdzios nurodymu rekvizuota ar sunaikinta turta taryba Nuo 1917 m kovo 29 d buvo narys VDLK komisijos kuri svarste pasalpu skyrima nukentejusiems nuo revoliucijos Buvo valstybinio pasitarimo Maskvoje dalyvis nuo 1917 m kovo 29 d P Keinys nereme nei desiniuju nei kairiuju radikalu Ypac nemego bolseviku ir nepritare ju vedamai politikai Buvo aktyvus ir daznai pasisakydavo Lietuvos ir jos gyventojus liecianciais klausimais Ne viena karta pasisake pries Lietuvoje vedama rusinimo politika kai lietuviu kalba buvo visai isstumta is mokyklu bei įstaigu Reikalavo panaikinti staciatikiu religijos ir rusu tautybes pilieciu privilegijas Lietuvoje Tie klausimai nebuvo isspresti taciau ju iskelimas Dumoje buvo didelis laimejimas IV oji Duma 1917 m spalio men buvo paleista Po Spalio revoliucijos P Keinys negalejo is karto grįzti į Lietuva nes tebevyko karas o Lietuva buvo uzeme vokieciai Tik pasibaigus karui 1918 m o Rusijoje įsigalejus bolsevikams susidare salygos lietuviams grįzti į Lietuva Daug pabegeliu is Lietuvos vokieciu okupacijos metu buvo pasitrauke į Rusija P Keinys buvo vienas is organizatoriu padejusiu pabegeliams grįzti į Lietuva Sugrįzimas į LietuvaP Keinys grįzo į Lietuva gyvas ir sveikas taciau be pinigu ir turto kurį buvo įsigijes budamas deputatu dvejose Dumos kadencijose Apsistojo Nevarenu miestelyje savo name kurį buvo įsigijes dar pries Pirmajį pasaulinį kara Budamas 50 metu pasipirso kaimynysteje gyvenusiai devyniolikmetei Julijai Ji nesipriesino tevu valiai 1919 m pabaigoje atsvente kuklias vestuves ir apsigyveno vyro namuose Pranas su zmona Julija turejo gausia seima augino 8 vaikus vienas is ju energetikas Teodoras Keinys 1927 1997 Lietuvos nepriklausomos valstybes kurimosi pradzioje P Keinys dar dalyvavo politineje veikloje Rinkimu į seima metu atstovavo kairiesiems Artimus rysius palaike su advokatu A Bulota M Slezeviciumi T Daukantu ir kitais politiniais veikejais Taciau laikui begant tie rysiai silpnejo be to jis atsisake dalyvauti valstybes darbe ir politineje veikloje del didelio amziaus ir sveikatos problemu nuolat persekiojo sirdies ir inkstu negalavimai Taciau aktyviai dalyvavo Nevarenu savivaldybes darbe Prasidejus zemes reformai buvo ne tik jos salininkas bet tapo valsciaus vyriausiu matininku Ta darba gerai suprato nes buvo gaves atitinkama issilavinima Turejo autoriteta nes padejo naujakuriams gauti skiriama zemes plota negailejo patarimu neaiskiais klausimais Dirbdamas matininku is tevu paveldeta 12 ha zemes plota persikele į kita vieta tame paciame Dadotku kaime Dar prisijunge 3 ha zemes plota gauta is uosvienes Kotrynos Sovienes Susidare 15 ha ukis 1 5 km nuo Mitkaiciu baznytkaimio ir 3 km nuo Nevarenu Seima kuri beveik kasmet didejo gyveno daugiausia miestelyje o P Keinys kasdien vazinejo į ukį Pats fizinio darbo nedirbo pastatytame name apgyvendino samdinius Ziemomis prekiavo misko medziagomis Varzytinese nupirkdavo miska kirtimui o samdyti darbininkai nupjaudavo medzius ir isvezdavo į lentpjuves Neziurint kairiuju paziuru su komunistais nepalaike rysiu Buvo laisvamanis baznycioje apsilankydavo tik svenciu ir artimu zmoniu laidotuviu metu be to bendraudavo su Nevarenu klebonais Telsiu vyskupas Justinas Staugaitis buvo gerai pazįstamas su buvusiu Dumos deputatu P Keiniu įvairiais reikalais bendravo Peterburge P Keiniui mirus vyskupas dave leidima jį palaidoti su religinemis apeigomis kataliku kapinese P Keinys palaidotas Nevarenu Telsiu raj kapinese LiteraturaBoiovich M M Chleny Gosudarstvennoj dumy Portrety i biografii Tretij sozyv M Tip Tovarishestva I D Sytina 1909 S 133 Chetvertaya Gosudarstvennaya Duma Portrety i biografii SPb 1913 4 j sozyv Gosudarstvennoj dumy Hudozhestvennyj fototipicheskij albom s portretami i biografiyami SPb 1913 Tabl 15 RGIA Rossijskij gosudarstvennyj istoricheskij arhiv Fond 1278 Opis 9 Delo 338 339 Aldona Gaigalaite Lietuvos atstovai Rusijos Valstybes Dumoje 1906 1917 metais moksline monografija Vilnius VPU leidykla 2006 ISBN 9955 20 066 9 Danute Keinyte Jakutiene Julijos ir Pranciskaus Keiniu seima atsiminimai 2015 Saltiniai KEJNIS Franc Osipovich Pranas Keinys rusu k neveikianti nuoroda Teodoras Keinys Archyvuota kopija 2018 03 03 is Wayback Machine projekto