Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranas AmbrazasGimė 1898 m rugpjūčio 10 d Katilių k Griškabūdžio valsč Šakių apskr Mirė 1975 m rugpjūčio 13 d 77 metai K
Pranas Ambrazas
| Pranas Ambrazas | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. rugpjūčio 10 d. Katilių k., Griškabūdžio valsč., Šakių apskr. |
| Mirė | 1975 m. rugpjūčio 13 d. (77 metai) Klyvlende, JAV |
| Veikla | vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir visuomenės veikėjas. |
Pranas Ambrazas (1898 m. rugpjūčio 10 d. Katilių k., Griškabūdžio valsč., Šakių apskr. – 1975 m. rugpjūčio 13 d. Klyvlende, JAV) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir visuomenės veikėjas.
Biografija
Kiek pasimokęs pas Griškabūdžio vargonininką B. Bendoraitį, pradėjo savarankiškai vargonininkauti Višakio Rūdos (Marijampolės raj.) parapijoje, kur subūrė chorą, rengė vakarus – koncertus klojimuose ir parapijos salėje. Persikėlęs į Kauną, lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus (dėstė Juozas Naujalis, Juozas Tallat-Kelpša, Jonas Bendorius, A. Kačanauskas, Julius Štarka), o 1928 m. baigė Švietimo ministerijos rengiamus muzikos ir dainavimo mokytojų kursus Klaipėdoje (dėstė Stasys Šimkus, Juozas Žilevičius, Ig. Prielgauskas) ir gavo muzikos mokytojo diplomą.
Nuo 1924 m. dirbo Prienų „Žiburio“ gimnazijos muzikos mokytoju, suorganizavo chorą ir pučiamųjų orkestrą, pastatė keletą operečių. Dirigavo 1925 m. Sporto ir dainų šventės jungtiniam chorui, sudarė programą ir dirigavo jungtiniam chorui Pavasarininkų dainų šventėje Prienuose. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Prienų miesto Tarybos narys, subūrė 50 dalyvių vyrų chorą. Jo įdainuotos plokštelės buvo naudojamos Kauno radiofono laidoms.
1944 m. pasitraukęs į Vieną, vargonininkavo Eidenstteno vokiečių bažnyčioje. Patekęs į Vokietiją, įstojo į Amerikos okupacinę kariuomenę ir subūrė vyrų oktetą, surengė koncertų.
Sukūrė muziką poeto Bernardo Brazdžionio tekstui „Marija, Motina geroji“, šis kūrinys buvo atliekamas vokiečių chorų. Pabėgėlių stovyklose organizavo chorus ir rengė koncertus. Net plaukiant laivu į Ameriką skambėjo jo vadovaujamo choro lietuviškos dainos.
1949 m. vasarą atvykęs į JAV – Klyvlendą, ėmė vargonininkauti Šv. Jurgio lietuvių parapijos bažnyčioje, jos chorą padidino nuo 12 iki 50 žmonių. Parengė programas 1964 m. Niujorko Pasaulinės parodos Lietuvių dienai, 1966 ir 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms Čikagoje, dalyvavo radijo valandėlėse ir įvairiuose tautiniuose renginiuose. Jo suburtas choras atliko giesmes, mišias, motetus ir paties dirigento harmonizacijas. P. Ambrazas vertėsi ir privačiomis fortepijono pamokomis.
Buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, 1960 m. išrinktas Centro valdybos vicepirmininku. Uolus žurnalo „Muzikos žinios“ bendradarbis ir Juozo Žilevičiaus Muzikologijos archyvo rėmėjas. Surinko daug medžiagos apie Klyvlendo lietuvių kultūrinį ir muzikinį gyvenimą.
Sukūrė apie 70 giesmių solistams ir chorams. 1957 m. „Muzikos žiniose“ išleido giesmes „O Dieve“ ir „Giesmę į Šv. Kazimierą“, 1972 m. – „Jau Kristus kėlėsi“, „Giesmę į Šiluvos Mariją“, „Garbė Tau, Viešpatie“. Ypač išpopuliarėjo giesmė „Iš Tavo rankų, Dieve“, mišriajam chorui – „Laimink, Dieve, žmoniją“ ir kt. Sukūrė ir pasaulietiškos muzikos kūrinių.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Ambrazas, Kas yra Pranas Ambrazas? Ką reiškia Pranas Ambrazas?
Pranas AmbrazasGime 1898 m rugpjucio 10 d Katiliu k Griskabudzio valsc Sakiu apskr Mire 1975 m rugpjucio 13 d 77 metai Klyvlende JAVVeikla vargonininkas chorvedys kompozitorius ir visuomenes veikejas Pranas Ambrazas 1898 m rugpjucio 10 d Katiliu k Griskabudzio valsc Sakiu apskr 1975 m rugpjucio 13 d Klyvlende JAV vargonininkas chorvedys kompozitorius ir visuomenes veikejas BiografijaKiek pasimokes pas Griskabudzio vargonininka B Bendoraitį pradejo savarankiskai vargonininkauti Visakio Rudos Marijampoles raj parapijoje kur subure chora renge vakarus koncertus klojimuose ir parapijos saleje Persikeles į Kauna lanke Juozo Naujalio vargonininku kursus deste Juozas Naujalis Juozas Tallat Kelpsa Jonas Bendorius A Kacanauskas Julius Starka o 1928 m baige Svietimo ministerijos rengiamus muzikos ir dainavimo mokytoju kursus Klaipedoje deste Stasys Simkus Juozas Zilevicius Ig Prielgauskas ir gavo muzikos mokytojo diploma Nuo 1924 m dirbo Prienu Ziburio gimnazijos muzikos mokytoju suorganizavo chora ir puciamuju orkestra pastate keleta opereciu Dirigavo 1925 m Sporto ir dainu sventes jungtiniam chorui sudare programa ir dirigavo jungtiniam chorui Pavasarininku dainu sventeje Prienuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo Prienu miesto Tarybos narys subure 50 dalyviu vyru chora Jo įdainuotos ploksteles buvo naudojamos Kauno radiofono laidoms 1944 m pasitraukes į Viena vargonininkavo Eidenstteno vokieciu baznycioje Patekes į Vokietija įstojo į Amerikos okupacine kariuomene ir subure vyru okteta surenge koncertu Sukure muzika poeto Bernardo Brazdzionio tekstui Marija Motina geroji sis kurinys buvo atliekamas vokieciu choru Pabegeliu stovyklose organizavo chorus ir renge koncertus Net plaukiant laivu į Amerika skambejo jo vadovaujamo choro lietuviskos dainos 1949 m vasara atvykes į JAV Klyvlenda eme vargonininkauti Sv Jurgio lietuviu parapijos baznycioje jos chora padidino nuo 12 iki 50 zmoniu Parenge programas 1964 m Niujorko Pasaulines parodos Lietuviu dienai 1966 ir 1971 m JAV ir Kanados lietuviu dainu sventems Cikagoje dalyvavo radijo valandelese ir įvairiuose tautiniuose renginiuose Jo suburtas choras atliko giesmes misias motetus ir paties dirigento harmonizacijas P Ambrazas vertesi ir privaciomis fortepijono pamokomis Buvo ALRK Vargonininku sajungos narys 1960 m isrinktas Centro valdybos vicepirmininku Uolus zurnalo Muzikos zinios bendradarbis ir Juozo Zileviciaus Muzikologijos archyvo remejas Surinko daug medziagos apie Klyvlendo lietuviu kulturinį ir muzikinį gyvenima Sukure apie 70 giesmiu solistams ir chorams 1957 m Muzikos ziniose isleido giesmes O Dieve ir Giesme į Sv Kazimiera 1972 m Jau Kristus kelesi Giesme į Siluvos Marija Garbe Tau Viespatie Ypac ispopuliarejo giesme Is Tavo ranku Dieve misriajam chorui Laimink Dieve zmonija ir kt Sukure ir pasaulietiskos muzikos kuriniu SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999