Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AbakachanasAbaka ant žirgo su sūnumi Argunu su vaiku Gazanu ant rankų pavaizduotas miniatiūroje iš XIV a Gimė 1234 m vas
Abakachanas
| Abakachanas | |
|---|---|
| Abaka (ant žirgo) su sūnumi Argunu (su vaiku Gazanu ant rankų) pavaizduotas miniatiūroje iš XIV a. | |
| Gimė | 1234 m. vasaris-kovas |
| Mirė | 1282 m. balandžio 1 d. Hamadanas |
| Palaidotas (-a) | Urmijos ežero Šahi sala |
| Tautybė | mongolas |
| Pareigos | ilchanas 1265–1282 m. |
Abakachanas (mong. Абаха хан, Абага, Абага хан, g. 1234 m. vasarį-kovą; m. 1282 m. balandžio 1 d.) – antrasis Persijos ilchanas, valdęs 1265–1282 m.
Ankstyvieji metai
Abaka gimė 1234 m. Mongolijos stepėse. Jis buvo vyriausias ir mylimiausias pirmojo ilchano Chulagu sūnus (Temudžino vaikaitis). Kartu su tėvu jis dalyvavo šiojo 1256 m. žygyje užkariaujant musulmonų valstybes Artimuosiuose Rytuose (dab. Irano, Irako, Sirijos teritorijose). Prasidėjus karams tarp Chulagu ir Aukso ordos chano , pasak armėnų kronikininko Kirakoso Abaka buvo išsiųstas į rytus, bendradarbiauti su Čagatajais.
Valdymas
1265 m. mirus Chulagu, Abaka buvo Chorasano ir Mazandarano valdytoju. Parvykęs į Azerbaidžaną po nesėkmingo jaunesniojo brolio Jošmuto bandymo užimti sostą jis buvo pripažintas tėvo įkurto chanato didžiuoju chanu (ilchanu). Vainikuotas 1265 m. birželio 19 d. Chubilajaus patvirtinimas iš Kinijos buvo atgabentas tik 1270 m. ir ta proga Abaka vainikuotas ilchanu antrą kartą.
Ne ilgai prieš savo mirtį Chulagu norėjo vesti Bizantijos princesę ir 1265 m. imperatorius Mykolas VIII Paleologas jam išsiuntė nesantuokinę dukterį Mariją Despiną Paleologę, kurią lydėjo stačitikių patriarchas Eutimijus. Ji į Persiją atvyko jau po Chulagu mirties ir ištekėjo už naujojo valdovo Abakos. Mongolų Marija Despina buvo vadinama Despina Chatun. Ji perėmė krikščionių globą, kai kuriose Abakos kaldintose monetose yra vaizduojamas kryžius ir įrašas arabų raštu "dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, vienintelio Dievo, vardu".
Užsienio politika
Abaka tęsė Chulagu pradėtą kovą su Aukso Orda, kuri buvo susivienijusi su Egipto mameliukais. 1265 m. pabaigoje Abakos brolis Joškutas sumušė įsiveržusias Aukso ordos pajėgas, vadovaujamas . 1266 m. apsaugai nuo antpuolių iš šiaurės įsakė pastatyti sieną šiauriniame Kuros upės krante. Po to Abaka perėmjo į puolimą, tačiau turėjo atsitraukti priartėjus pagrindinėms Berkės pajėgoms. Kariuomenės susitiko priešpriešais viena kitą, tačiau pagrindinis susirėmimas neįvyko, nes 1267 m. pardžioje mirė ir Aukso Ordos pajėgos atsitraukė į šiaurę. Abaka sudarė taiką su nauju Aukso ordos chanu Mengu Timūru. 1266 m. jis pastatė sieną rytinėje Gruzijoje nuo Aukso ordos ir vykdė karines kampanijas prieš Kaukazo gentis. 1278 m. užkariavo Kaukazo tautas.
Apie 1269 m. į Chorasaną įsiveržė Čagatajų chano Barako pajėgos. 1270 m. Abaka sumušė ir išvijo Barako armiją. Mirus Barakui, 1272 ar 1273 m. Abakos pajėgos užėmė ir nusiaubė Bucharą. Po to rimtų karų Ilchanato rytuose nebuvo, nors Farso gyventojai turėjo kęsti nuolatinius puldinėjimus iš rytų.
Kitus karus Abaka vykdė su Egipto mameliukais dėl įtakos Sirijoje. 1268 m. jo vasalas, Antiochija, pasidavė , 1269 m. jis nesugebėjo sutrukdyti mameliukų įsiveržimo į Armėniją (Kilikiją). Beibarso pastangos išlaisvinti Rumo musulmonus nuo mongolų valdymo nepavyko, nes čia jis susidūrė su didele mongolų armija. 1277 m. Beibarsas grįžo į Egiptą, kur mirė.
Prieš mameliukus Abaka siekė sudaryti sąjungą su Europos valdovais, kurie patyrė vieną pralaimėjimą mameliukams po kito. 1274 m. jo pasiuntiniai buvo Lione, 1276 m. Italijoje, 1277 m. - Romoje ir Anglijoje. Europoje galima sąjunga su mongolais buvo sutikta su entuziazmu. Abakachanas gavo Anglijos karaliaus Eduardo I (1274 m.), Klemenso IV (1267 m.), Grigaliaus X (1274 m.) ir Mikalojaus III (1277 m.) laiškus. Abakachano pasiuntiniai dalyvavo 1277 m. Antrajame Liono susirinkime. Visgi realios paramos prieš Egiptą Abaka nesulaukė.
1280 m. Abaka surengė atsakomąjį žygį prieš mameliukus, užėmė ir sugriovė Alepą. Kitais metais Abakos brolis Mengu-Timūras susikovė su mameliukais tarp Hamo ir Homso. Mūšis baigėsi be aiškaus laimėtojo, abi pusės patyrė didelius nuostolius ir atsitraukė. Tarp Abakos žmonų buvo Bizantijos imperatoriaus duktė Marija, kuri anksčiau buvo skirta Chulagu, ir jis palaikė gerus santykius su rytų krikščionimis, tikriausiai dėl siekio turėti sąjungininkų kovose su mameliukais ir viduje, kur įvairios maištininkų grupės irgi kėlė galvas, pavyzdžiui, izmailitai 1271 m. užėmė buvusią asasinų tvirtovę Girdkuchą. Abaka religiškai buvo artimas budizmui ir išpažino protėvių šamanizmą. Ilchanato sostinę jis buvo perkėlęs į Tebrizą. Abaka mirė 1284 m. balandžio 1 d. Hamadane nuo alkoholizmo. Jo brolis tapo sekančiu ilchanu. Kaip ir tėvas, Abaka buvo palaidotas Urmijos ežero Šahi saloje.
Šaltiniai
- Enciklopedija Iranica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Abakachanas, Kas yra Abakachanas? Ką reiškia Abakachanas?
AbakachanasAbaka ant zirgo su sunumi Argunu su vaiku Gazanu ant ranku pavaizduotas miniatiuroje is XIV a Gime 1234 m vasaris kovasMire 1282 m balandzio 1 d HamadanasPalaidotas a Urmijos ezero Sahi salaTautybe mongolasPareigos ilchanas 1265 1282 m Abakachanas mong Abaha han Abaga Abaga han g 1234 m vasarį kova m 1282 m balandzio 1 d antrasis Persijos ilchanas valdes 1265 1282 m Ankstyvieji metaiAbaka gime 1234 m Mongolijos stepese Jis buvo vyriausias ir mylimiausias pirmojo ilchano Chulagu sunus Temudzino vaikaitis Kartu su tevu jis dalyvavo siojo 1256 m zygyje uzkariaujant musulmonu valstybes Artimuosiuose Rytuose dab Irano Irako Sirijos teritorijose Prasidejus karams tarp Chulagu ir Aukso ordos chano pasak armenu kronikininko Kirakoso Abaka buvo issiustas į rytus bendradarbiauti su Cagatajais Valdymas1265 m mirus Chulagu Abaka buvo Chorasano ir Mazandarano valdytoju Parvykes į Azerbaidzana po nesekmingo jaunesniojo brolio Josmuto bandymo uzimti sosta jis buvo pripazintas tevo įkurto chanato didziuoju chanu ilchanu Vainikuotas 1265 m birzelio 19 d Chubilajaus patvirtinimas is Kinijos buvo atgabentas tik 1270 m ir ta proga Abaka vainikuotas ilchanu antra karta Ne ilgai pries savo mirtį Chulagu norejo vesti Bizantijos princese ir 1265 m imperatorius Mykolas VIII Paleologas jam issiunte nesantuokine dukterį Marija Despina Paleologe kuria lydejo stacitikiu patriarchas Eutimijus Ji į Persija atvyko jau po Chulagu mirties ir istekejo uz naujojo valdovo Abakos Mongolu Marija Despina buvo vadinama Despina Chatun Ji pereme krikscioniu globa kai kuriose Abakos kaldintose monetose yra vaizduojamas kryzius ir įrasas arabu rastu dievo Tevo Sunaus ir Sventosios Dvasios vienintelio Dievo vardu Uzsienio politika Abaka tese Chulagu pradeta kova su Aukso Orda kuri buvo susivienijusi su Egipto mameliukais 1265 m pabaigoje Abakos brolis Joskutas sumuse įsiverzusias Aukso ordos pajegas vadovaujamas 1266 m apsaugai nuo antpuoliu is siaures įsake pastatyti siena siauriniame Kuros upes krante Po to Abaka peremjo į puolima taciau turejo atsitraukti priartejus pagrindinems Berkes pajegoms Kariuomenes susitiko priespriesais viena kita taciau pagrindinis susiremimas neįvyko nes 1267 m pardzioje mire ir Aukso Ordos pajegos atsitrauke į siaure Abaka sudare taika su nauju Aukso ordos chanu Mengu Timuru 1266 m jis pastate siena rytineje Gruzijoje nuo Aukso ordos ir vykde karines kampanijas pries Kaukazo gentis 1278 m uzkariavo Kaukazo tautas Apie 1269 m į Chorasana įsiverze Cagataju chano Barako pajegos 1270 m Abaka sumuse ir isvijo Barako armija Mirus Barakui 1272 ar 1273 m Abakos pajegos uzeme ir nusiaube Buchara Po to rimtu karu Ilchanato rytuose nebuvo nors Farso gyventojai turejo kesti nuolatinius puldinejimus is rytu Kitus karus Abaka vykde su Egipto mameliukais del įtakos Sirijoje 1268 m jo vasalas Antiochija pasidave 1269 m jis nesugebejo sutrukdyti mameliuku įsiverzimo į Armenija Kilikija Beibarso pastangos islaisvinti Rumo musulmonus nuo mongolu valdymo nepavyko nes cia jis susidure su didele mongolu armija 1277 m Beibarsas grįzo į Egipta kur mire Pries mameliukus Abaka sieke sudaryti sajunga su Europos valdovais kurie patyre viena pralaimejima mameliukams po kito 1274 m jo pasiuntiniai buvo Lione 1276 m Italijoje 1277 m Romoje ir Anglijoje Europoje galima sajunga su mongolais buvo sutikta su entuziazmu Abakachanas gavo Anglijos karaliaus Eduardo I 1274 m Klemenso IV 1267 m Grigaliaus X 1274 m ir Mikalojaus III 1277 m laiskus Abakachano pasiuntiniai dalyvavo 1277 m Antrajame Liono susirinkime Visgi realios paramos pries Egipta Abaka nesulauke 1280 m Abaka surenge atsakomajį zygį pries mameliukus uzeme ir sugriove Alepa Kitais metais Abakos brolis Mengu Timuras susikove su mameliukais tarp Hamo ir Homso Musis baigesi be aiskaus laimetojo abi puses patyre didelius nuostolius ir atsitrauke Tarp Abakos zmonu buvo Bizantijos imperatoriaus dukte Marija kuri anksciau buvo skirta Chulagu ir jis palaike gerus santykius su rytu krikscionimis tikriausiai del siekio tureti sajungininku kovose su mameliukais ir viduje kur įvairios maistininku grupes irgi kele galvas pavyzdziui izmailitai 1271 m uzeme buvusia asasinu tvirtove Girdkucha Abaka religiskai buvo artimas budizmui ir ispazino proteviu samanizma Ilchanato sostine jis buvo perkeles į Tebriza Abaka mire 1284 m balandzio 1 d Hamadane nuo alkoholizmo Jo brolis tapo sekanciu ilchanu Kaip ir tevas Abaka buvo palaidotas Urmijos ezero Sahi saloje SaltiniaiEnciklopedija Iranica