Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stano kalnagūbris rus Становой хребет kalnų grandinė Rusijos Tolimųjų Rytų pietuose Tęsiasi 700 km nuo Oliokmos vidurupi
Stano kalnagūbris
Stano kalnagūbris (rus. Становой хребет) – kalnų grandinė Rusijos Tolimųjų Rytų pietuose, Tęsiasi 700 km nuo Oliokmos vidurupio iki Učiūro ištakų. Vakaruose susilieja su Stano kalnynu, rytuose – su Džugdžuru. Sudaro Ramiojo ir Arkties vandenynų vandenskyrą. Aukštis iki 2412 m.
Stano kalnagūbris sudarytas iš skalūnų, gneisų ir granito intruzų. Aukso, retųjų metalų, geležies rūdos telkiniai. Būdingi vidutinkalniai plokščiomis viršūnėmis, atskirti plačių slėnių. Visoje teritorijoje išplitęs amžinasis įšalas. Šlaituose auga maumedžių taiga, aukščiau 1200 m – kedrų giraitės ir kalnų tundra.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stano kalnagūbris, Kas yra Stano kalnagūbris? Ką reiškia Stano kalnagūbris?
Stano kalnagubris rus Stanovoj hrebet kalnu grandine Rusijos Tolimuju Rytu pietuose Tesiasi 700 km nuo Oliokmos vidurupio iki Uciuro istaku Vakaruose susilieja su Stano kalnynu rytuose su Dzugdzuru Sudaro Ramiojo ir Arkties vandenynu vandenskyra Aukstis iki 2412 m Stano kalnagubris ties Jakutijos ir Amuro srities ribaKalnagubrio lokalizacija Stano kalnagubris sudarytas is skalunu gneisu ir granito intruzu Aukso retuju metalu gelezies rudos telkiniai Budingi vidutinkalniai ploksciomis virsunemis atskirti placiu sleniu Visoje teritorijoje isplites amzinasis įsalas Slaituose auga maumedziu taiga auksciau 1200 m kedru giraites ir kalnu tundra SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983