Smeltės botaninis draustinisbotaninis zoologinis draustinisVieta Smeltės pusiasalis Klaipėda LietuvaSmeltės botaninis dr
Smeltės botaninis draustinis

Smeltės botaninis draustinis | |
---|---|
botaninis-zoologinis draustinis | |
Vieta: | Smeltės pusiasalis, Klaipėda, Lietuva |
Smeltės botaninis draustinis | |
Koordinatės: | 55°39′21″ š. pl. 21°08′59″ r. ilg. / 55.65583°š. pl. 21.14972°r. ilg. |
Plotas: | 0,028 km² |
Įkurtas: | 1988 m. |
Smeltės botaninis draustinis – 1988 m. Smeltės pusiasalyje (Klaipėdos miesto teritorija) įkurtas botaninis draustinis, kuriame siekiama išsaugoti retas halofitinių augalų bendrijas.
Vieta
Draustinis yra industrializuotoje teritorijoje, driekiasi pagal pusiasalio rytinę ribą. Pietinį kraštą riboja Konteinerių terminalo teritorija. Nedidelė šiaurinė draustinio dalis (apie 300 m ilgio ir 15 m pločio) yra Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje. Vakarinė riba remiasi į Perkėlos gatvę, rytinė – Malkų įlankos pakrantę. Kranto linijos ilgis palei Malkų įlanką – 1534 m, industrializacijos nepaliestas kranto linijos ilgis – 1162 m. Draustinio plotas – 3,57 ha.
Ekologija
Halofitinių augalų bendrijos Lietuvoje labai retos ir baigia išnykti. Statant Tarptautinę jūrų perkėlą Smeltės pusiasalyje buvo sunaikinta 0,5 ha halofitinė pieva, kur augo dauguma Lietuvoje aptinkamų halofitų rūšių. Didžiausia išlikusi šių bendrijų grupė – Smeltės pusiasalyje, Smeltės botaninio draustinio teritorijoje.
Draustinyje Malkų įlankos pakrantės juostoje yra retų ir saugomų augalų – druskinio astruolio (Tripolium pannonicum), pajūrinės pienažolės (Glaux maritima), druskinio vikšrio (Juncus gerardii), porinio česnako (Allium scorodoprasum) – augavietės.
Draustiniui priklausanti Malkų įlankos pakrantė apaugusi paprastosios nendrės sąžalynais, kiek rečiau auga melsvasis meldas, vietomis įsiterpia nedideli kupstinės šluotsmilgės, plačialapio švendro sąžalynai. Apie 40 % kranto linijos lieka neužaugę makrofitais. Nemaža dalis Malkų įlankos kranto grįsta akmenimis. Trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris auga tik ties sausumos ir vandens riba. Likusią draustinio teritorijos dalį sudaro sausa pieva, kurioje dominuoja dirvoninis kietis, smiltyninis lendrūnas, paprastasis varputis, paprastoji šunažolė, auga dirvinė usnis.
Nuorodos
- Smeltės draustinis Wikimapia palydovinėje nuotraukoje, pažymėtas ženklu +
- Saugomos teritorijos Klaipėdos mieste Archyvuota kopija 2007-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl Smeltės valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos plano patvirtinimo“.[neveikianti nuoroda] 2011 m. kovo 21 d. Nr. D1-243
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smeltės botaninis draustinis, Kas yra Smeltės botaninis draustinis? Ką reiškia Smeltės botaninis draustinis?
Smeltes botaninis draustinisbotaninis zoologinis draustinisVieta Smeltes pusiasalis Klaipeda LietuvaSmeltes botaninis draustinisKoordinates 55 39 21 s pl 21 08 59 r ilg 55 65583 s pl 21 14972 r ilg 55 65583 21 14972Plotas 0 028 km Įkurtas 1988 m Smeltes botaninis draustinis 1988 m Smeltes pusiasalyje Klaipedos miesto teritorija įkurtas botaninis draustinis kuriame siekiama issaugoti retas halofitiniu augalu bendrijas VietaDraustinis yra industrializuotoje teritorijoje driekiasi pagal pusiasalio rytine riba Pietinį krasta riboja Konteineriu terminalo teritorija Nedidele siaurine draustinio dalis apie 300 m ilgio ir 15 m plocio yra Tarptautines juru perkelos teritorijoje Vakarine riba remiasi į Perkelos gatve rytine Malku įlankos pakrante Kranto linijos ilgis palei Malku įlanka 1534 m industrializacijos nepaliestas kranto linijos ilgis 1162 m Draustinio plotas 3 57 ha EkologijaHalofitiniu augalu bendrijos Lietuvoje labai retos ir baigia isnykti Statant Tarptautine juru perkela Smeltes pusiasalyje buvo sunaikinta 0 5 ha halofitine pieva kur augo dauguma Lietuvoje aptinkamu halofitu rusiu Didziausia islikusi siu bendriju grupe Smeltes pusiasalyje Smeltes botaninio draustinio teritorijoje Draustinyje Malku įlankos pakrantes juostoje yra retu ir saugomu augalu druskinio astruolio Tripolium pannonicum pajurines pienazoles Glaux maritima druskinio viksrio Juncus gerardii porinio cesnako Allium scorodoprasum augavietes Draustiniui priklausanti Malku įlankos pakrante apaugusi paprastosios nendres sazalynais kiek reciau auga melsvasis meldas vietomis įsiterpia nedideli kupstines sluotsmilges placialapio svendro sazalynai Apie 40 kranto linijos lieka neuzauge makrofitais Nemaza dalis Malku įlankos kranto grįsta akmenimis Trispalvis astras pajurine pienazole druskinis viksris auga tik ties sausumos ir vandens riba Likusia draustinio teritorijos dalį sudaro sausa pieva kurioje dominuoja dirvoninis kietis smiltyninis lendrunas paprastasis varputis paprastoji sunazole auga dirvine usnis NuorodosSmeltes draustinis Wikimapia palydovineje nuotraukoje pazymetas zenklu Saugomos teritorijos Klaipedos mieste Archyvuota kopija 2007 08 16 is Wayback Machine projekto LR aplinkos ministro įsakymas Del Smeltes valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos plano patvirtinimo neveikianti nuoroda 2011 m kovo 21 d Nr D1 243