Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Kepeninė siurbikė

  • Pagrindinis puslapis
  • Kepeninė siurbikė
Kepeninė siurbikė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Fasciola hepatica

Suaugusi kepeninė siurbikė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Plokščiosios kirmėlės
( Platyhelminthes)
Klasė: Siurbikės
( Trematoda)
Poklasis:
( Digenea)
Būrys:
( Echinostomida)
Šeima:
( Fasciolidea)
Gentis:
( Fasciola)
Rūšis: Kepeninė siurbikė
( Fasciola hepatica)
Binomas
Fasciola hepatica
Linnaeus, 1758

Kepeninė siurbikė (Fasciola hepatica) – siurbikių (Trematoda) klasės parazitinė kirmėlė, siekianti iki 40 mm ilgio. Kepeninių siurbikių gyvybinis ciklas yra gana sudėtingas, jų tarpinis šeimininkas – . Galutiniai kepeninės siurbikės šeimininkai – žolėdžiai gyvūnai, dažniausiai raguočiai, rečiau – žmogus. Kepeninės siurbikės gali sukelti fascioliozę, ūminį hepatitą, pažeisti kepenų audinius. Žmogus gali užsikrėsti gerdami metacerkarijomis užterštą vandenį arba valgydami užterštu vandeniu laistytas daržoves.

Morfologija

Kepeninė siurbikė savo suplota forma primena lapelį. Vidutinis šio parazito ilgis 3–4 centimetrai. Siurbikė prie aplinkos tvirtinasi dviem raumeningais siurbtukais – burniniu ir pilviniu. Jos burna pereina į ryklę, o ši išsišakodama – į siurbikės žarną. Dvišakė žarna turi daug mažų atsišakojimų ir baigiasi aklinai. Kepeninės siurbikės neturi analinės angos, o nesuvirškintas maisto medžiagas atryja per burną.

Kepeninės siurbikės – hermafroditiniai parazitai. Jų lytinę sistemą sudaro tiek vyriškos, tiek moteriškos lytinės liaukos. Vyriškos lytinės liaukos – šakotos sėklidės. Jos yra porinės ir užima visą siurbikės užpakalinę kūno dalį. Iš abiejų sėklidžių išeinantys sėklatakiai susijungia virš pilvinio siurbtuko į sėklos išmetamąjį lataką, atsiveranti kloakoje. Siurbikės kiaušialąstės formuojasi šakotoje kiaušidėje, o apvaisinimas vyksta kiaušintakio praplatėjime, vadinamame ootipu. Ootipą gaubia ir kiaušinėlio lukštui susiformuoti padeda Meliso liauka. Į ootipą taip pat atsiveria du trynio liaukų latakai. Šiais latakais kiaušinėlis aprūpinamas jam reikalingomis maisto medžiagomis. Iš ootipo išeina vingiuota siurbikės gimda, kurioje yra kaupiami ovalo formos kiaušinėliai. Iš kitos pusės gimda atsiveria į lytinę kloaką.

Gyvybinis ciklas

Į išorę su galutinio šeimininko išmatomis patekę kiaušinėliai toliau vystosi vandenyje. Kiaušinėliuose per 17–18 dienų susidaro miracidijos (pirmoji lervos stadija), jos plaukioja vandenyje iki kol susiranda ir aktyviai prasiskverbia į savo tarpinį šeimininką – . Įvykus miracidijos metamorfozei, ši virsta į motininę sporocistą. Motininėje sporocistoje intensyviai partenogeneziškai dauginasi gemalinės ląstelės, sudarydamos dukterinius gemalus – redijas. Redijos suardo motininės sporocistos dangalą ir iš kūdrinukės kūno ertmės patenka į jos kepenis, tuomet ten formuojasi naujos redijų kartos. Praėjus 1–2 mėnesiams nuo moliusko apsikrėtimo pradžios, redijose susiformuoja cerkarijos. Šios stadijos lervos palieka moliuską ir iškeliauja atgal į vandens telkinį. Cerkarija savo uodegėlės pagalba nuplaukia ir prisitvirtina prie augalų lapų ar stiebo ir, numetusi uodegėlę, apsitrauka aplinkai atspariu dangalu – tampa adelocerkarija. Gyvūnui išgėrus vandens su metacerkarijomis, šios ištirpsta skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Tuomet jaunos siurbikės, prasiskverbusios pro žarnų sienelę, patenka į pilvo ertmę. Pasiekusios kepenis fasciolos patenka į kepenų parenchimą, po 20–40 dienų šeimininkui pasireiškia kepenų uždegimas, pažeidžiamas kepenų audinys.

Literatūra

Ona Kublickienė „Parazitinės kirmelės", Vilnius, 2002

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 16:13

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kepeninė siurbikė, Kas yra Kepeninė siurbikė? Ką reiškia Kepeninė siurbikė?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Fasciola hepaticaSuaugusi kepenine siurbikeMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Ploksciosios kirmeles Platyhelminthes Klase Siurbikes Trematoda Poklasis Digenea Burys Echinostomida Seima Fasciolidea Gentis Fasciola Rusis Kepenine siurbike Fasciola hepatica BinomasFasciola hepatica Linnaeus 1758 Kepenine siurbike Fasciola hepatica siurbikiu Trematoda klases parazitine kirmele siekianti iki 40 mm ilgio Kepeniniu siurbikiu gyvybinis ciklas yra gana sudetingas ju tarpinis seimininkas Galutiniai kepenines siurbikes seimininkai zoledziai gyvunai dazniausiai raguociai reciau zmogus Kepenines siurbikes gali sukelti fasciolioze uminį hepatita pazeisti kepenu audinius Zmogus gali uzsikresti gerdami metacerkarijomis uztersta vandenį arba valgydami uzterstu vandeniu laistytas darzoves MorfologijaKepenine siurbike savo suplota forma primena lapelį Vidutinis sio parazito ilgis 3 4 centimetrai Siurbike prie aplinkos tvirtinasi dviem raumeningais siurbtukais burniniu ir pilviniu Jos burna pereina į rykle o si issisakodama į siurbikes zarna Dvisake zarna turi daug mazu atsisakojimu ir baigiasi aklinai Kepenines siurbikes neturi analines angos o nesuvirskintas maisto medziagas atryja per burna Kepenines siurbikes hermafroditiniai parazitai Ju lytine sistema sudaro tiek vyriskos tiek moteriskos lytines liaukos Vyriskos lytines liaukos sakotos seklides Jos yra porines ir uzima visa siurbikes uzpakaline kuno dalį Is abieju seklidziu iseinantys seklatakiai susijungia virs pilvinio siurbtuko į seklos ismetamajį lataka atsiveranti kloakoje Siurbikes kiausialastes formuojasi sakotoje kiausideje o apvaisinimas vyksta kiausintakio praplatejime vadinamame ootipu Ootipa gaubia ir kiausinelio lukstui susiformuoti padeda Meliso liauka Į ootipa taip pat atsiveria du trynio liauku latakai Siais latakais kiausinelis aprupinamas jam reikalingomis maisto medziagomis Is ootipo iseina vingiuota siurbikes gimda kurioje yra kaupiami ovalo formos kiausineliai Is kitos puses gimda atsiveria į lytine kloaka Gyvybinis ciklasĮ isore su galutinio seimininko ismatomis pateke kiausineliai toliau vystosi vandenyje Kiausineliuose per 17 18 dienu susidaro miracidijos pirmoji lervos stadija jos plaukioja vandenyje iki kol susiranda ir aktyviai prasiskverbia į savo tarpinį seimininka Įvykus miracidijos metamorfozei si virsta į motinine sporocista Motinineje sporocistoje intensyviai partenogeneziskai dauginasi gemalines lasteles sudarydamos dukterinius gemalus redijas Redijos suardo motinines sporocistos dangala ir is kudrinukes kuno ertmes patenka į jos kepenis tuomet ten formuojasi naujos rediju kartos Praejus 1 2 menesiams nuo moliusko apsikretimo pradzios redijose susiformuoja cerkarijos Sios stadijos lervos palieka moliuska ir iskeliauja atgal į vandens telkinį Cerkarija savo uodegeles pagalba nuplaukia ir prisitvirtina prie augalu lapu ar stiebo ir numetusi uodegele apsitrauka aplinkai atspariu dangalu tampa adelocerkarija Gyvunui isgerus vandens su metacerkarijomis sios istirpsta skrandyje arba dvylikapirsteje zarnoje Tuomet jaunos siurbikes prasiskverbusios pro zarnu sienele patenka į pilvo ertme Pasiekusios kepenis fasciolos patenka į kepenu parenchima po 20 40 dienu seimininkui pasireiskia kepenu uzdegimas pazeidziamas kepenu audinys LiteraturaOna Kublickiene Parazitines kirmeles Vilnius 2002

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Algirdas Mackevičius

  • Liepa 19, 2025

    Algirdas Jurėnas

  • Liepa 19, 2025

    Algirdas Endriukaitis

  • Liepa 19, 2025

    Algirdas Gradauskas

  • Liepa 19, 2025

    Algirdas Alionis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje