Karo menas

Karo menas (孫子兵法) – kinų karinis traktatas, datuojamas pavasario ir rudens periodu, maždaug 771 – 476 m. pr. m. e. Jo autorystė priskiriama karvedžiui ir filosofui Sun Dzi. Traktatą sudaro 13 skyrių, kiekvienas aptarinėja konkretų karo aspektą bei susijusią karinę strategiją ir taktiką. „Karo menas“ padarė didžiulę įtaką tiek Kinijos ir Rytų Azijos, tiek Vakarų karybai, strategijai, politikai ir dar daugeliui susijusių sričių. Įkvėpimo šaltiniu ir vadovėliu ją laikė daug žymių istorinių strategų ir politikų.

Pirmą kartą Vakaruose knyga buvo išleista 1772 m. prancūzų kalba, jos vertėjas ir leidėjas – jėzuitas ir prancūzų ambasadorius Kinijoje . 1905 m. dalinai, o 1910 m. pilnai išversta ir išleista anglų kalba.

Istorija

Įvairiuose istoriniuose kinų knygų kataloguose „Karo menas“ minimas labai dažnai, tačiau nurodyta jo apimtis smarkiai varijuoja. Yra žinoma, kad traktatas buvo keistas bent vieną sykį III a. pradžioje – kinų karvedys, poetas ir filosofas (曹操) parašė pirmąją žinomą „Karo meno“ apžvalgą. Čau Čau kažkiek paredagavo originalų traktato tekstą, pašalindamas ar pakeisdamas įvairias vietas, ką mini ir savo įžangoje. Tačiau nėra tiksliai žinoma, ką ir kiek būtent jis pakeitė, ir kokią versiją naudojo savo darbe.

Knygos autoriumi tradiciškai laikomas Sun Dzi, gyvenęs VI a. pr. m. e., tačiau jos pirmieji skyriai greičiausiai yra dar bent amžiumi senesni. Simos Čianio I a. pr. m. e. traktate „“ teigiama, kad Sun Vu parašė tekstą apie karo reikalus, ir tą tekstą studijavo karalius Helu (maždaug 5 a. pr. m. e. pradžia). Tradiciškai laikoma, kad Sima Čianis turėjo omenyje tą patį „Karo meną“, tačiau nėra vienareikšmiai aišku, ar Sun Vu iš tiesų yra tas pats Sun Dzi.

Traktato autoryste pradėta abejoti dar XII a. Pagrindo abejonėms davė faktas, kad joks Sun Dzi nėra minimas garsiame istoriniame traktate (IV a. pr. m. e.), aprašančiame garsiausias Pavasario ir Rudens periodo asmenybes. Ten taip pat nėra minimas ir joks Sun Vu, kurio vardas apskritai neminimas niekur anksčiau už „Didžiojo istoriko užrašus“, ir tikėtina, kad šį vardą Sima Čianis tiesiog išgalvojo.

XX a. pradžios kinų rašytojas Liang Qichao teigė, kad „Karo meno“ autorystė iš tiesų gali priklausyti kitam kinų karvedžiui, spėjamam Sun Dzi palikuoniui (IV a. pr. m. e.) kadangi istoriniai šaltiniai mini, jog jis yra parašęs traktatą apie karą. Sun Bin istoriškumas yra pakankamai patikimas, ir dalis traktato tyrinėtojų manė, jog jo tariamas protėvis Sun Dzi tėra legenda. Tačiau 1972 m. archeologinių kasinėjimų metu Sun Bin traktatas buvo atrastas ir paaiškėjo, kad tai yra kita knyga, šiuo metu vadinama „“. Dalis jos teksto sutampa su Sun Dzi „Karo meno“ ir panašu, kad ji buvo rašyta kaip tęsinys. Šis atradimas parodė, kad neaiškumai dėl skirtingose vietose minimų labai skirtingų knygos apimčių, skirtingų autorių ir pan. kilo, kadangi istoriniuose kinų šaltiniuose minimas „Karo menas“ iš tiesų buvo dvi skirtingos knygos.

Šiuo metu laikoma, kad „Karo menas“ buvo parašytas maždaug tarp 500 ir 430 m. pr. m. e., ir kad jo autorius nėra Sun Bin. Sun Dzi istoriškumas vis dar neaiškus.

Turinys

„Karo meną“ sudaro trylika skyrių. Žemiau pateikti vertimai yra apytiksliai ir perteikia tik esmę, skirtinguose leidimuose iš kinų kalbos jie būdavo verčiami kažkiek skirtingai.

1. Įvertinimas ir planavimas – aptaria penkis svarbiausius faktorius rengiantis karui (reljefą, sezoną, vadovavimą, organizavimą ir būdą) bei septynias aplinkybes, nulemiančias karinio susidūrimo baigtį.
2. Kariavimas – aiškina karo ekonomiką ir greitų pergalių svarbą
3. Strateginis puolimas teigia, kad karinių pajėgų vienybė svarbiau už kiekybę bei aptaria 5 svarbius faktorius kare: ataka, strategija, aljansai, armija, miestai.
4. Armijos pozicijos aiškina užimamų pozicijų gynybos svarbą. Karvedžiui patariama nesitraukti iš pozicijų, jei tai sukurtų galimybę priešui jas užimti. Moko atpažinti ir išnaudoti galimybes, bei nesuteikti jų priešui.
5. Karinė galia aiškina apie kūrybingumo ir savalaikio galimybių išnaudojimo svarbą didinant armijos galią.
6. Silpnosios ir stipriosios pusės
7. Kariniai manevrai kalba apie tiesioginių susidūrimų pavojus
8. Variacijos ir prisitaikymas – aptaria, kad karinėse pajėgose būtinas lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų
9. Pajėgų judėjimas – logistika armijai keliaujant priešo teritorijoje
10. Reljefas
11. Devyni mūšio laukai – devyni dažniausiai pasitaikančių mūšio situacijų tipai
12. Ugnies panaudojimas
13. Šnipų panaudojimas – aptaria informacijos ir jos šaltinių svarbą, penkis šnipų tipus ir kaip juos geriausia išnaudoti

Įtaka

Karo menas istoriškai Rytų Azijoje būdavo privalomas mokantis karybos. Dėl savo istorinės svarbos jis dažnai studijuojamas karo akademijose iki pat šių laikų, nepaisant, kad konkretūs traktato patarimai prarado aktualumą pasikeitus karybai. Taip pat jis dažnai tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis kariams ir politikams. „Karo menas“ buvo įkvėpimo šaltinis Mao Zedong „“, Vietkongo karininkai dažnai mintinai mokydavosi ištisus skyrius, juo vadovavosi japonų daimyo Takeda Šingen ir kiti karvedžiai. Po karo Vietname „Karo menu“ plačiau susidomėta ir JAV. Šiuo metu knyga yra JAV kariškiams rekomenduojamų knygų sąraše, ir įtraukta į JAV jūrų pėstininkų skaitymo programą.

Dėl savo garsumo, „Karo meno“ traktatas labai dažnai minimas populiariojoje kultūroje ir naudojamas tiesiogiai su karyba nesusijusiose srityse. Jis aptarinėjamas teisėje, naudojamas sporto komandų įkvėpimo šaltiniui ar mentaliteto ugdymui, cituojamas įvairiuose straipsniuose ir knygose, kurios susijusios su varžybomis ir pergalės siekimu kažkokiame nekariniame kontekste. „Karo menas“ elektroniniu formatu buvo išleista kartu su kompiuterinio žaidimo Europa Universalis priedu tokiu pačiu pavadinimu.

Leidimai

Knygos leidimai lietuvių kalba:

• Sun Tzu. Karo menas. Seniausios pasaulyje vadovo strategijos paslaptys. Obuolys, 2006 (perleista 2015 ir 2017 m.; vertė Linas Ruzgys). Vertimas ne iš kinų kalbos ir už prastą kokybę gavęs Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos antipremiją.

Išnašos

1. https://www.sonshi.com/william-duiker-interview.html
2. https://www.llvs.lt/content/view?item=272

Nuorodos ir šaltiniai

• „Karo menas“ kinų ir anglų kalbomis
• 1910 m. „Karo meno“ vertimas į anglų k. Project Gutenberg svetainėje