Geosinchroninė orbita

Geosinchroninė orbita – orbita apie Žemę, kurios sinodinis periodas sutampa su Žemės žvaigždiniu sukimosi periodu. Tai reiškia, kad fiksuotoje Žemės vietoje esančio stebėtojo atžvilgiu palydovas, esantis geosinchroninėje orbitoje, grįžta į tą patį tašką danguje kiekvieną dieną lygiai tuo pačiu laiku.

Praktiškai bet kuri orbita, kurios periodas yra lygus Žemės , iš esmės yra geosinchroninė. Tačiau šis terminas dažniausiai naudojamas kalbant apie specifinį geosinchroninės orbitos atvejį, kai orbita yra žiedinė (arba beveik žiedinė) ir tiesiai virš pusiaujo. Tokia orbita kartais vadinama .

Geosinchroninėje orbitoje esantys dirbtiniai palydovai naudojami telefonijai, televizijos , ir meteorologijai.

Tipai

Geostacionari orbita

Geostacionari pusiaujo orbita (GEO) apskrita geosinchroninė orbita Žemės pusiaujo plokštumoje, kurios spindulys yra apie 42 164 km (matuojant nuo Žemės centro). Palydovas tokioje orbitoje būna maždaug 35 786 km aukštyje virš vidutinio jūros lygio. Jis išlaiko tą pačią padėtį Žemės paviršiaus atžvilgiu. Jei stebėtume geostacionarioje orbitoje esantį palydovą, tai jis atrodytų kabantis tame pačiame dangaus taške, kai kiti dangaus kūnai: Saulė, Mėnulis ir žvaigždės - skrietų už jo. Tokios orbitos yra naudingos telekomunikacijų palydovams.

Praktiškai idealios geostacionarios palydovo orbitos išlaikyti neišeina ir jis dreifuoja dėl perturbacijų: saulės vėjo, radiacinio slėgio, Žemės gravitacinio lauko svyravimų ir Mėnulio bei Saulės gravitacinio poveikio. Orbitai išlaikyti yra naudojami varikliai, šis procesas vadinamas stoties išlaikymu.

Šaltiniai

1. Wertz, James Richard; Larson, Wiley J. (1999). Larson, Wiley J.; Wertz, James R. (eds.). Space Mission Analysis and Design. Microcosm Press and Kluwer Academic Publishers. Bibcode:1999smad.book.....W. ISBN 978-1-881883-10-4.
2. „Orbits“. ESA. October 4, 2018. Nuoroda tikrinta October 1, 2019.