Broliai Liumjerai Lumière Auguste Marie Louis Nicolas adapt Ogiustas Mari Lui Nikola gimė 1862 m spalio 19 d Bezansone P
Broliai Liumjerai

Broliai Liumjerai (Lumière), Auguste Marie Louis Nicolas (adapt. Ogiustas Mari Lui Nikola, gimė 1862 m. spalio 19 d. Bezansone (Prancūzija), mirė 1954 m. balandžio 10 d. Lione), ir Louis Jean (adapt. Lui Žanas, gimė 1864 m. spalio 5 d. Bezansone (Prancūzija), mirė 1948 m. birželio 6 d. ) buvo vieni pirmųjų pasaulyje kino režisierių.
Istorija
Broliai Liumjerai gimė Bezansone (Prancūzija), bet užaugo Lione. Abu lankė privačią „La Martiniere“ mokyklą. Jų tėvas, Charles’as Antoine’as Lumière’as (1840–1911 m.), turėjo fotografijos įmonę, kurioje ir dirbo abu broliai: Lui – fiziko, o Ogiustas – vadybininko pareigose.
1892 m., tėvui išėjus į pensiją, broliai ėmė kurti filmus. Jie užpatentavo kelis reikšmingus procesus, kurie vėliau buvo panaudoti jų sukonstruotoje . Vienas svarbiausių procesų buvo kino juostos perforacija (pirmą kartą panaudota Emile’io Reynaud), suteikusi galimybę sukti juostą kino kameroje arba projektoriuje. Pats sinematografas – nešiojamas įrenginys, kuriame buvo kamera, spausdinimo įrankis ir projektorius – buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d. Manoma, kad pirmoji juosta „Darbininkai, išeinantys iš Liumjerų fabriko“ (pranc. La Sortie des usines Lumière) šiuo aparatu buvo nufilmuota 1895 m. kovo 19 d.
Pirmieji kino seansai
1895 m. kovo 22 d. Liumjerai surengė pirmąjį privatų projektuojamų kino filmų seansą, o pirmasis jų mokamas viešas kino seansas įvyko tų pačių metų gruodžio 28 d. Paryžiaus „Salon Indien du Grand Café“ kavinėje. Istorinės prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpų filmų. Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, ir kiekvienos iš jų trukmė, rodant ranka sukamu kino projektoriumi, buvo maždaug 50 sekundžių.
1896 m. Liumjerai surengė turą ir su savo kino aparatu aplankė Bombėjų, Londoną bei Niujorką.
Populiariajai kultūrai ypač didelę įtaką padarė filmas „Traukinio atvykimas į stotį“ (pranc. L'Arrivée d'un Train en Gare de la Ciotat). Brolių Liumjerų sukurti tikrovę vaizduojantys filmai dažnai minimi kaip pirmieji primityvūs dokumentiniai filmai, o filmu „“ (pranc. L'Arroseur Arrosé) jie padėjo komedijos žanro pamatus.
Nors broliai Liumjerai nebuvo pirmieji kino aparato išradėjai, jiems dažnai priskiriamas kino kaip masinės informacijos perteikimo priemonės išradėjų vardas.
Ankstyvoji spalvota fotografija
Broliai teigė, kad „kinas – tai išradimas be ateities“, ir atsisakė parduoti savo kino kamerą kitiems kino kūrėjams, kaip antai Žoržui Meljė. Dėl to jų vaidmuo kino istorijoje buvo nepaprastai trumpas. Savo dėmesį jie sutelkė į spalvotą fotografiją ir 1903 m. užpatentavo spalvotos fotografijos procesą „“, kuris rinkoje pasirodė 1907 m. Didžiąją XX a. dalį Liumjerų įmonė buvo didžiausia fotografijos gaminių gamintoja Europoje, bet „Lumière“ prekinis ženklas iš rinkos dingo įmonei susiliejus su „“. Liumjerai kūrė ir kitus gaminius: garsiakalbį, „Lumière tulle gras“ (tepalą nudegimams gydyti) ir chirurgines žnyples.
Šaltiniai
- „Mirė“. Time. 1948 m. birželio 14 d. Suarchyvuotas originalas 2009-01-14. Nuoroda tikrinta 2008-04-29. „Lui Liumjeras, 83-ejų, pasiturintis kino ir spalvotos fotografijos pradininkas, kuris (kartu su broliu Ogiustu) Europoje laikomas kino išradėju. Sutrikus širdies veiklai mirė Bandole (Prancūzija).“
{{cite news}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
() - Gina De Angelis (2003). Motion Pictures. The Oliver Press. ISBN 9781881508786.
- Chardère (1985), p.70: The date of the recording of their first film is in dispute. In an interview with Georges Sadoul given in 1948, Louis Lumière tells that he shot the film in August 1894. This is questioned by historians (Sadoul, Pinel, Chardère) who consider that a functional Lumière camera didn’t exist before the end of 1894, and that their first film was recorded March 19th 1895, and then publicly projected March 22nd at the Société d’encouragement pour l’industrie nationale in Paris.
- Chardère (1985), p.71. This first screening on March 22 1895 took place in Paris, at the „Society for the Development of the National Industry“, in front of an audience of 200 people – among which , then director of the Comptoir de la photographie. The main focus of this conference by Louis Lumière were the recent developments in the photograph industry, mainly the research on polychromy (color photography). It was much to Lumière’s surprise that the moving black-and-white images retained more attention than the colored stills photographs.
- [1] Archyvuota kopija 2005-09-12 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Lui Liumjeras „Who’s Who of Victorian Cinema“ enciklopedijoje
- Ogiustas Liumjeras „Who’s Who of Victorian Cinema“ enciklopedijoje
- Filmai, parodyti pirmojo viešo kino seanso metu, 1985 m. gruodžio 28 d. (Quicktime formatu) Archyvuota kopija 2005-09-12 iš Wayback Machine projekto.
- Le musée Lumière Liumjerų Institutas
Taip pat skaitykite
- Kinas
- Kino istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Broliai Liumjerai, Kas yra Broliai Liumjerai? Ką reiškia Broliai Liumjerai?
Broliai Liumjerai Lumiere Auguste Marie Louis Nicolas adapt Ogiustas Mari Lui Nikola gime 1862 m spalio 19 d Bezansone Prancuzija mire 1954 m balandzio 10 d Lione ir Louis Jean adapt Lui Zanas gime 1864 m spalio 5 d Bezansone Prancuzija mire 1948 m birzelio 6 d buvo vieni pirmuju pasaulyje kino rezisieriu Ogiustas Liumjeras kaireje ir Lui Liumjeras desineje IstorijaBroliai Liumjerai gime Bezansone Prancuzija bet uzaugo Lione Abu lanke privacia La Martiniere mokykla Ju tevas Charles as Antoine as Lumiere as 1840 1911 m turejo fotografijos įmone kurioje ir dirbo abu broliai Lui fiziko o Ogiustas vadybininko pareigose 1892 m tevui isejus į pensija broliai eme kurti filmus Jie uzpatentavo kelis reiksmingus procesus kurie veliau buvo panaudoti ju sukonstruotoje Vienas svarbiausiu procesu buvo kino juostos perforacija pirma karta panaudota Emile io Reynaud suteikusi galimybe sukti juosta kino kameroje arba projektoriuje Pats sinematografas nesiojamas įrenginys kuriame buvo kamera spausdinimo įrankis ir projektorius buvo uzpatentuotas 1895 m vasario 13 d Manoma kad pirmoji juosta Darbininkai iseinantys is Liumjeru fabriko pranc La Sortie des usines Lumiere siuo aparatu buvo nufilmuota 1895 m kovo 19 d Pirmieji kino seansai1895 m kovo 22 d Liumjerai surenge pirmajį privatu projektuojamu kino filmu seansa o pirmasis ju mokamas viesas kino seansas įvyko tu paciu metu gruodzio 28 d Paryziaus Salon Indien du Grand Cafe kavineje Istorines prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpu filmu Kiekviena juosta buvo 17 metru ilgio ir kiekvienos is ju trukme rodant ranka sukamu kino projektoriumi buvo mazdaug 50 sekundziu 1896 m Liumjerai surenge tura ir su savo kino aparatu aplanke Bombeju Londona bei Niujorka Populiariajai kulturai ypac didele įtaka padare filmas Traukinio atvykimas į stotį pranc L Arrivee d un Train en Gare de la Ciotat Broliu Liumjeru sukurti tikrove vaizduojantys filmai daznai minimi kaip pirmieji primityvus dokumentiniai filmai o filmu pranc L Arroseur Arrose jie padejo komedijos zanro pamatus Nors broliai Liumjerai nebuvo pirmieji kino aparato isradejai jiems daznai priskiriamas kino kaip masines informacijos perteikimo priemones isradeju vardas Ankstyvoji spalvota fotografijaBroliai teige kad kinas tai isradimas be ateities ir atsisake parduoti savo kino kamera kitiems kino kurejams kaip antai Zorzui Melje Del to ju vaidmuo kino istorijoje buvo nepaprastai trumpas Savo demesį jie sutelke į spalvota fotografija ir 1903 m uzpatentavo spalvotos fotografijos procesa kuris rinkoje pasirode 1907 m Didziaja XX a dalį Liumjeru įmone buvo didziausia fotografijos gaminiu gamintoja Europoje bet Lumiere prekinis zenklas is rinkos dingo įmonei susiliejus su Liumjerai kure ir kitus gaminius garsiakalbį Lumiere tulle gras tepala nudegimams gydyti ir chirurgines znyples Saltiniai Mire Time 1948 m birzelio 14 d Suarchyvuotas originalas 2009 01 14 Nuoroda tikrinta 2008 04 29 Lui Liumjeras 83 eju pasiturintis kino ir spalvotos fotografijos pradininkas kuris kartu su broliu Ogiustu Europoje laikomas kino isradeju Sutrikus sirdies veiklai mire Bandole Prancuzija a href wiki C5 A0ablonas Cite news title Sablonas Cite news cite news a Patikrinkite date reiksmes date Gina De Angelis 2003 Motion Pictures The Oliver Press ISBN 9781881508786 Chardere 1985 p 70 The date of the recording of their first film is in dispute In an interview with Georges Sadoul given in 1948 Louis Lumiere tells that he shot the film in August 1894 This is questioned by historians Sadoul Pinel Chardere who consider that a functional Lumiere camera didn t exist before the end of 1894 and that their first film was recorded March 19th 1895 and then publicly projected March 22nd at the Societe d encouragement pour l industrie nationale in Paris Chardere 1985 p 71 This first screening on March 22 1895 took place in Paris at the Society for the Development of the National Industry in front of an audience of 200 people among which then director of the Comptoir de la photographie The main focus of this conference by Louis Lumiere were the recent developments in the photograph industry mainly the research on polychromy color photography It was much to Lumiere s surprise that the moving black and white images retained more attention than the colored stills photographs 1 Archyvuota kopija 2005 09 12 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Broliai Liumjerai vaizdine ir garsine medziagaLui Liumjeras Who s Who of Victorian Cinema enciklopedijoje Ogiustas Liumjeras Who s Who of Victorian Cinema enciklopedijoje Filmai parodyti pirmojo vieso kino seanso metu 1985 m gruodzio 28 d Quicktime formatu Archyvuota kopija 2005 09 12 is Wayback Machine projekto Le musee Lumiere Liumjeru InstitutasTaip pat skaitykiteKinas Kino istorija