Aleksas Povilaitis

Aleksas Aleksandras Povilaitis (slap. Uosis, 1913 m. vasario 26 d. Diržiuose, Pakruojo raj. – 2001 m. lapkričio 9 d. Pakruojyje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys.

Biografija

Baigė Žeimelio progimnaziją, 1932–1936 m. mokėsi ir baigė Šiaulių mokytojų seminariją.

1936 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, 1939 m. rugsėjo 16 d. baigė Kauno karo mokyklos XX laidą, buvo suteiktas pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę Aukštojoje Panemunėje (Kaune) ryšių būrio vadu. Vėliau tarnavo Linkaičių ginklų dirbtuvių apsaugoje.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 3 d. paskirtas į Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą atskirojo zenitinės artilerijos diviziono būrio vadu. 1940 m. gruodžio 20 d. perkeltas į 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulką būrio vadu. Kilus TSRS–Vokietijos karui ir iš Pabradės poligono būriui traukiantis į Rusiją, iš Raudonosios armijos pasitraukė.

1941–1944 m. dirbo Kaišiadorių klijų fabriko vedėju, mokytojavo Kaišiadorių amatų mokykloje. Nuo 1944 m. liepos mėn. gyveno Palangoje. Lietuvos laisvės armijos narys, paskirtas Darbėnų grupės vadu (slapyvardis Uosis).

1945 m. vasario 16 d. suimtas Klaipėdoje, kalintas Kretingoje, Telšiuose, Kaune. 1945 m. rugsėjo 19 d. TSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 20 metų lagerio ir 5 metams tremties. Lapkričio 11 d. išvežtas į lagerį Vorkutoje, Komijoje. Dirbo anglies kasyklose, studijavo kalnakasybos institute.

1955 m. lapkričio 18 d. paleistas, aplankė savo brolį Kazimierą su žmona, ištremtą į Norilską ir grįžo į Lietuvą. Gyveno Ūdekų kaime (Pakruojo raj.), dirbo kolūkyje, Panevėžio cukraus fabrike.

Išėjęs į pensiją gyveno Pakruojyje. Pakruojo skyriaus komiteto narys. Mirė 2001 m. lapkričio 9 d., palaidotas Pakruojo kapinėse.

Šeima

• Tėvas – , knygnešys.
• Mama – Teodora Povilaitienė (Kaškelytė) (1880 m. – 1975 m. balandžio 9 d.).
• Brolis – Bronius Povilaitis (1907 m. rugsėjo 5 d. – 1985 m. liepos 17 d. Toronte, Kanadoje) – agronomas, LŽŪA docentas, Pabaltijo universiteto profesorius, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis, Lietuvių enciklopedijos žemės ūkio skyriaus redaktorius.
• Brolis – Kazimieras Povilaitis, tremtinys.
• Sesuo – Ona Rimkevičienė (Povilaitytė), tremtinė (1915–2007 m.).
• Sesuo – Teodora Kruopienė (Povilaitytė).
• Žmona – Teodora Povilaitienė (Bičkūnaitė), Juozo Bičkūno (Lietuvos kariuomenės karininko, tremtinio, g. 1917 m.) sesuo, (knygnešio) anūkė (1920 m. liepos 24 d. – 2011 m. gegužės 4 d.).

Kūryba

Parašė savo atsiminimus, kurie yra išspausdinti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo skyriaus išleistoje knygoje.

• Aleksandras Povilaitis. Kol esi žmogus… Sužeistų širdžių daina. Atsiminimai. (Pakruojo rajono tremtinių ir politinių kalinių atsiminimai 1945–1952 m.) Red. Zita Vėžienė, 2000, 11-58.

Nuorodos

• 1918–1940 Lietuvos kariuomenės karininkų pavardžių sąvadas. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusiųjų nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2001, I tomas. p. 139. ISBN 9955-415-10-X
• Karo mokyklos XX laida. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusiųjų nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2002, II tomas. p. 394. ISBN 9955-415-26-6
• Aleksas (Aleksandras) Povilaitis. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusiųjų nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, 2006, VI tomas. p. 152–153. ISBN 978-9955-415-67-1
• Bronius Povilaitis. Apie įvykius, žmones ir save (2007 Torontas-Kaunas). ISBN 978-9955-03-388-2
• Mirties magistralė: atsiminimai. Juozas Bičkūnas. 1990, Periodika, Vilnius.