ČirigvanaiČirigvanas iš Bolivijos 1909 m Gyventojų skaičius 15 000Populiacija šalyse Bolivija Argentina ParagvajusKalba
Čirigvanai

Čirigvanai | |
---|---|
Čirigvanas iš Bolivijos (1909 m.) | |
Gyventojų skaičius | ~15 000 |
Populiacija šalyse | Bolivija Argentina Paragvajus |
Kalba (-os) | čirigvanų (gvaranių), ispanų |
Religijos | krikščionybė (katalikybė), tradicinis tikėjimas |
Giminingos etninės grupės | gvaraniai, , gvarajai, tapietai, sirionai, kiti tupiai-gvaraniai, taip pat čanai |
Vikiteka: | Čirigvanai |
Čirigvanai (isp. chiriguanos) arba ava gvaraniai (ava guarani) – indėnų tauta, gyvenanti Gran Čako vakaruose: pietų Bolivijoje (Tarichos, Čukisakos, Santa Kruso dep.), aplinkinėse Argentinos ir Paragvajaus srityse. Populiacija – apie 15 tūkst. žmonių. Kalba tupių-gvaranių šeimai priklausančia gvaranių kalba (tiksliau, vakarų gvaranių arba čirigvanų kalba) bei ispaniškai. Tikintieji – Romos katalikai.
Čirigvanų tauta ėmė klostytis XVI a., kai į Andų pašlaites atsikėlę gvaraniai ėmė maišytis su vietinėmis, ne tupių-gvaranių kilmės tautomis, daugiausia su čanais. Čirigvanų žemės apėmė Pilkomajo aukštupio baseiną, Parapeti upės slėnį, Isosogo plekynus. Vakarų gvaraniai pasižymėjo karingumu, bandė užimti inkų valdytą Samaipatos fortą, puldinėjo inkų ir aimarų žemes. Nuo XVI a. vid. iki pat XIX a. pab. nuožmiai priešinosi ispanų užkariautojams. XVIII–XIX a. čirigvanų žemėse steigėsi pranciškonų misijos.
Čirgvanai skirstosi į tris grupes:
- avai arba mbijai;
- simbai – konservatyviausi čirigvanai, tebenešioja tradicinius rūbus;
- isosenjai – daugiau čanų bruožų išlaikę čirigvanai.
Tradiciškai verčiasi rankine pasėline-lydimine žemdirbyste (kukurūzai, moliūgai, batatai, ankštiniai, tabakas, medvilnė). Mažesnę reikšmę turėjo medžioklė, žvejyba, rankiojimas. Tradiciniai amatai – puodininkystė (indai su geometriniais raštais), audimas, siuvinėjimas. Dabartiniai čirigvanai augina arklius, avis, galvijus, vištas. Dažnai dirba samdomus darbus žemės ūkyje, ypač Argentinoje.
Čirigvanų gyvenvietę sudarydavo 3–5 dideli stačiakampiai būstai, išdėstyti aplink aikštę viduryje. Kiekvieną būstą užėmė didžioji patriarchalinė šeima. Išlikęs paprotys atidirbti už nuotaką uošvių šeimoje ir laikinai jaunavedžiams joje gyventi. Dabartinis būstas stačiakampio plano, skirtas mažajai šeimai. Moterų rūbas – ilga apsiausto pavidalo palaidinė, susegta ties pečiais; vyrų rūbas – odinės kelnės ir pončas, seniau nešiojo tik strėnraiščius.
Išlaikę savo mitologiją ir folklorą.
- Isosenjų siuvinėjimo raštas
- Čirigvanų žemių žemėlapis 1793 m.
- Čirigvanai (Chuchujaus provincija, Argentina)
- Bolivijos indėnų žemėlapis: čirigvanai (gvaraniai) pažymėti geltonai
Šaltiniai
- Чиригуано,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čirigvanai, Kas yra Čirigvanai? Ką reiškia Čirigvanai?
CirigvanaiCirigvanas is Bolivijos 1909 m Gyventoju skaicius 15 000Populiacija salyse Bolivija Argentina ParagvajusKalba os cirigvanu gvaraniu ispanuReligijos krikscionybe katalikybe tradicinis tikejimasGiminingos etnines grupes gvaraniai gvarajai tapietai sirionai kiti tupiai gvaraniai taip pat canaiVikiteka Cirigvanai Cirigvanai isp chiriguanos arba ava gvaraniai ava guarani indenu tauta gyvenanti Gran Cako vakaruose pietu Bolivijoje Tarichos Cukisakos Santa Kruso dep aplinkinese Argentinos ir Paragvajaus srityse Populiacija apie 15 tukst zmoniu Kalba tupiu gvaraniu seimai priklausancia gvaraniu kalba tiksliau vakaru gvaraniu arba cirigvanu kalba bei ispaniskai Tikintieji Romos katalikai Cirigvanu tauta eme klostytis XVI a kai į Andu paslaites atsikele gvaraniai eme maisytis su vietinemis ne tupiu gvaraniu kilmes tautomis daugiausia su canais Cirigvanu zemes apeme Pilkomajo aukstupio baseina Parapeti upes slenį Isosogo plekynus Vakaru gvaraniai pasizymejo karingumu bande uzimti inku valdyta Samaipatos forta puldinejo inku ir aimaru zemes Nuo XVI a vid iki pat XIX a pab nuozmiai priesinosi ispanu uzkariautojams XVIII XIX a cirigvanu zemese steigesi pranciskonu misijos Cirgvanai skirstosi į tris grupes avai arba mbijai simbai konservatyviausi cirigvanai tebenesioja tradicinius rubus isosenjai daugiau canu bruozu islaike cirigvanai Tradiciskai verciasi rankine paseline lydimine zemdirbyste kukuruzai moliugai batatai ankstiniai tabakas medvilne Mazesne reiksme turejo medziokle zvejyba rankiojimas Tradiciniai amatai puodininkyste indai su geometriniais rastais audimas siuvinejimas Dabartiniai cirigvanai augina arklius avis galvijus vistas Daznai dirba samdomus darbus zemes ukyje ypac Argentinoje Cirigvanu gyvenviete sudarydavo 3 5 dideli staciakampiai bustai isdestyti aplink aikste viduryje Kiekviena busta uzeme didzioji patriarchaline seima Islikes paprotys atidirbti uz nuotaka uosviu seimoje ir laikinai jaunavedziams joje gyventi Dabartinis bustas staciakampio plano skirtas mazajai seimai Moteru rubas ilga apsiausto pavidalo palaidine susegta ties peciais vyru rubas odines kelnes ir poncas seniau nesiojo tik strenraiscius Islaike savo mitologija ir folklora Isosenju siuvinejimo rastas Cirigvanu zemiu zemelapis 1793 m Cirigvanai Chuchujaus provincija Argentina Bolivijos indenu zemelapis cirigvanai gvaraniai pazymeti geltonaiSaltiniaiChiriguano Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999