Vytautas Jonas NainysGimė 1923 m gegužės 26 d KretingaMirė 1989 m rugsėjo 18 d 66 metai KaunasTėvas Jonas NainysVeikla g
Vytautas Jonas Nainys

Vytautas Jonas Nainys | |
---|---|
Gimė | 1923 m. gegužės 26 d. Kretinga |
Mirė | 1989 m. rugsėjo 18 d. (66 metai) Kaunas |
Tėvas | Jonas Nainys |
Veikla | gydytojas, antropologas, teismo medicinos specialistas |
Partija | 1961 m. SSKP |
Alma mater | 1945 m. Kauno valstybinis universitetas |
Jonas Vytautas Nainys (1923 m. gegužės 26 d. Kretingoje – 1989 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – Lietuvos gydytojas, antropologas, teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius.
Biografija
Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Kretingos gimnazijoje, 1940 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, vėliau – Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete, 1945 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1946 m. Kauno universiteto Anatomijos katedros dėstytojas, vėliau dirbo Patologinės anatomijos ir teismo medicinos katedroje, specializavosi teismo medicinoje. 1950 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją.
1950–1951 m. Kauno medicinos akademijos Anatomijos, 1956–1971 m. Teismo medicinos, nuo 1971 m. Anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjas. 1955–1960 m. Gydomojo fakulteto prodekanas ir dekanas; nuo 1968 m. profesorius. 1966 m. Tartu universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją (habilitacinį darbą).
Nuo 1958 m. LSSR teismo medikų ir kriminalistų mokslinės draugijos pirmininkas. 1968–1988 m. LSSR buriavimo federacijos prezidiumo pirmininkas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Mokslinė veikla
Sukūrė aparatą plonoms kaulų plokštelėms gauti, metodą lyčiai nustatyti, sudarė žmogaus ūgio ir galūnių ilgių nustatymo iš galūnių proksimalinių kaulų lenteles.
Dalyvavo ekshumuojant ir ištiriant Kauno IX forte palaidotų II Pasaulinio karo aukų, taip pat Kristijono Donelaičio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, kitų žymių asmenų palaikus.
Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose Los Andžele (1969 m.), Leningrade (1970 m.), VDR (1977, 1978, 1982, 1984 m.), Lenkijoje (1977, 1979 m.), Čekoslovakijoje (1984 m.). Paskelbė per 200 publikacijų, išleido teismo medicinos vadovėlį, keletą mokomųjų knygų ir metodinių rekomendacijų.
Bibliografija
- Teismo medicina: vadovėlis (su Juozu Markuliu), 1969 m., 2 leid. 1979 m.
- Teismo medicininis lavono tyrimas (su A. Cėpla), 1970 m.
- Asmenybės nustatymas pagal galūnių proksimalius kaulus, 1972 m., rusų kalba
- Gyvų žmonių tyrimas teismo medicinoje (su A. Cėpla), 1973 m., 2 leid. 1982 m.
- Lavono apžiūra įvykio vietoje (su A. Cėpla), 1975 m.
- Lietuvių antropologijos metmenys, bendraautoris, 1991 m.
Įvertinimas
- 1983 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai
- Vytautas Jonas Nainys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 175
- Vytautas Jonas Nainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 10 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Jonas Nainys, Kas yra Vytautas Jonas Nainys? Ką reiškia Vytautas Jonas Nainys?
Vytautas Jonas NainysGime 1923 m geguzes 26 d KretingaMire 1989 m rugsejo 18 d 66 metai KaunasTevas Jonas NainysVeikla gydytojas antropologas teismo medicinos specialistasPartija 1961 m SSKPAlma mater 1945 m Kauno valstybinis universitetas Jonas Vytautas Nainys 1923 m geguzes 26 d Kretingoje 1989 m rugsejo 18 d Kaune Lietuvos gydytojas antropologas teismo medicinos specialistas medicinos mokslu daktaras pedagogas vadoveliu autorius BiografijaGime gydytojo seimoje Mokesi Kretingos gimnazijoje 1940 m baige Siauliu gimnazija Studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje veliau Kauno valstybiniame Vytauto Didziojo universitete 1945 m baige Kauno universiteto Medicinos fakulteta 1946 m Kauno universiteto Anatomijos katedros destytojas veliau dirbo Patologines anatomijos ir teismo medicinos katedroje specializavosi teismo medicinoje 1950 m apgyne medicinos mokslu kandidato disertacija 1950 1951 m Kauno medicinos akademijos Anatomijos 1956 1971 m Teismo medicinos nuo 1971 m Anatomijos ir teismo medicinos katedros vedejas 1955 1960 m Gydomojo fakulteto prodekanas ir dekanas nuo 1968 m profesorius 1966 m Tartu universitete apgyne medicinos mokslu daktaro disertacija habilitacinį darba Nuo 1958 m LSSR teismo mediku ir kriminalistu mokslines draugijos pirmininkas 1968 1988 m LSSR buriavimo federacijos prezidiumo pirmininkas Palaidotas Petrasiunu kapinese Moksline veiklaSukure aparata plonoms kaulu plokstelems gauti metoda lyciai nustatyti sudare zmogaus ugio ir galuniu ilgiu nustatymo is galuniu proksimaliniu kaulu lenteles Dalyvavo ekshumuojant ir istiriant Kauno IX forte palaidotu II Pasaulinio karo auku taip pat Kristijono Donelaicio Stepono Dariaus ir Stasio Gireno kitu zymiu asmenu palaikus Skaite pranesimus tarptautiniuose kongresuose Los Andzele 1969 m Leningrade 1970 m VDR 1977 1978 1982 1984 m Lenkijoje 1977 1979 m Cekoslovakijoje 1984 m Paskelbe per 200 publikaciju isleido teismo medicinos vadovelį keleta mokomuju knygu ir metodiniu rekomendaciju BibliografijaTeismo medicina vadovelis su Juozu Markuliu 1969 m 2 leid 1979 m Teismo medicininis lavono tyrimas su A Cepla 1970 m Asmenybes nustatymas pagal galuniu proksimalius kaulus 1972 m rusu kalba Gyvu zmoniu tyrimas teismo medicinoje su A Cepla 1973 m 2 leid 1982 m Lavono apziura įvykio vietoje su A Cepla 1975 m Lietuviu antropologijos metmenys bendraautoris 1991 m Įvertinimas1983 m LTSR nusipelnes mokslo veikejasSaltiniaiVytautas Jonas Nainys Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 175 Vytautas Jonas Nainys Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 10 psl