Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kotoras juodkal Kotor Котор gr Ασκρηβιον Askrèvion it Càttaro Juodkalnijos pakrantės miestas 5341 gyv Kotoro opštinos ce
Akruviumas
Kotoras (juodkal. Kotor, Котор; gr. Ασκρηβιον, Askrèvion; it. Càttaro) – Juodkalnijos pakrantės miestas (5341 gyv.), Kotoro opštinos centras, esantis prie Kotoro įlankos.
| Kotoras Kotor, Котор | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Juodkalnija |
| Savivaldybė | Kotoro opština |
| Įkūrimo data | 168 m. pr. m. e. (paminėtas) |
| merė | Marija Ćatović |
| Gyventojų | 5 341 |
| Altitudė | 635 m |
| Pašto kodas | 85330 |
| Kirčiavimas | Kòtoras |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 125 |
Kotoras yra senas Viduržemio jūros uostas. Senąjį miestą supa Venecijos respublikos pastatyta gynybinė siena. Venecijos architektūrinė įtaka labai ryški. Kotoro įlanka yra apsemtas upės kanjonas. Kotoro įlanka ir greta stūksantys klintiniai Orjeno ir Lovčeno kalnai sudaro vaizdingus kraštovaizdžius. Turistus traukia tiek kraštovaizdžiai, tiek Kotoro senamiestis.
Kotoras yra pasaulio paveldo sąraše kaip Kotoro gamtinis ir kultūrinis istorinis regionas.
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Kotoras pirmą kartą minimas 168 m. pr. m. e. Jis buvo įkurtas Romos laikais (tada jį vadino lot. Acruvium, Ascrivium, Ascruvium) ir buvo Romos provincijos Dalmatijos dalis.
Kotoras buvo įtvirtintas nuo ankstyvųjų viduramžių, kai imperatorius Justinianas virš Akruviumo 535 m., po gotų išvarymo, pastatė tvirtovę. Gali būti, kad antras miestas išaugo aukštumose prie Akruviumo, nes X a. Konstantinas VII Purpurinis minėjo Žemutinį Kotorą.
840 m. miestą nusiaubė saracėnai. Iki XI a. Kotore buvo kalbama dalmatų kalba.
1002 m. miestas nukentėjo nuo Pirmosios Bulgarijos imperijos, o kitais metais Bulgarijos caras Samuilas perleido miestą serbų valstybei Dukliai. Tačiau vietiniai gyventojai, pasinaudodami sąjunga su , priešinosi šiai sutarčiai ir tik 1184 m. nusileido. Bet jie išlaikė savo respublikines institucijas ir teisę sudaryti sutartis bei pradėti karą.
Kotoras buvo vyskupijos centras, o XIII a. mieste buvo įkurti dominikonų ir pranciškonų vienuolynai, turėję padėti kovoti su bogomilizmo plitimu.
XIV a. miestas, jau vadintas Kotoru, savo prekyba jau konkuravo su netolima Ragūzos respublika ir Venecijos respublika. Kotoras nuo 1420 m. iki 1797 m. buvo Venecijos provincijos Venecijos Albanijos dalis. Tiesa, 1538–1571 ir 1657–1699 m. miestą valdė osmanai. Keturi Venecijos viešpatavimo amžiai suteikė Kotorui tipišką venecišką architektūrą.
1572 m. Kotorą nusiaubė maro epidemija, 1563 ir 1667 m. – žemės drebėjimai.
1797 m. pasirašius Kampo Formijo sutartį Kotoras atiteko Habsburgams. 1805 m. Kotoras buvo priskirtas satelitinei Prancūzijos imperijos valstybei – . Atsitraukus rusams, 1810 m. Kotoras buvo prijungtas prie Prancūzijos Ilyrijos provincijos.
1814 m. sausio 5 d. prancūzų įgula pasidavė juodkalniečių pajėgoms ir britų kapitonui V. Hostui. Viljamas Hostas su laivu HMS „Bacchante“ (38 patrankos) kartu su juodkalniečių pajėgomis atakavo Kotoro kalnų tvirtovę. Jie skridiniais ir svirtimis laivo patrankas užkėlė į kalną aukščiau tvirtovės, kad galėtų efektyviai apšaudyti. Prancūzams beliko pasiduoti.
Vienos kongresas Kotorą grąžino Austrijos imperijai.
Pirmojo pasaulinio karo metais Kotoras buvo viena iš trijų pagrindinių Austrijos-Vengrijos karinio laivyno bazių ir Austrijos Penktojo laivyno, sudaryto iš ikidrednoutonių linijinių laivų ir , uostas.
Kotoro apylinkėse vyko smarkios kautynės tarp vietinių juodkalniečių ir Austrijos-Vengrijos pajėgų. Po 1918 m. miestas (iki tol vadintas Càttaro) tapo Jugoslavijos dalimi ir oficialiai tapo Kotoru.
1941 m. Italija Kotoro rajoną aneksavo ir prijungė prie Italijai pavaldžios Dalmatijos gubernatorijos. Po 1945 m. Kotoras vėl tapo Jugoslavijos dalimi.
1979 m. balandžio 15 d. Juodkalnijos pakrantėje įvyko stiprus žemės drebėjimas. Žuvo apie 100 žmonių. Buvo sugriauta pusė Kotoro Senamiesčio, o Šv. Trifono katedra buvo pažeista.
Iki XX a. pradžios palei Kotoro įlanką gyventojų dauguma buvo katalikai. Kotoras iki šiol yra katalikų Kotoro vyskupijos centras.
Gyventojai
Kotoras 2003 m. turėjo tik 5341 gyventoją, tačiau Kotoras yra praktiškai susiliejęs su , o bendras jų gyventojų skaičius yra 13510 gyventojų.
Kotoro gyventojų etninė sudėtis 2003 m.:
- Juodkalniečiai – 10 741 (46,81%)
- Serbai – 7 094 (30,91%)
- Kroatai – 1 762 (7,68%)
- Jugoslavai – 168 (0,73%)
- Muslimanai – 106 (0,46%)
- Albanai – 76 (0,33%)
- Makedonai – 49 (0,21%)
- Čigonai – 48 (0,21%)
- Rusai – 39 (0,17%)
- Slovėnai – 35 (0,15%)
- Italai – 32 (0,14%)
- Vengrai – 32 (0,14%)
- Egiptiečiai – 20 (0,09%)
- Bosniai – 16 (0,07%)
- Vokiečiai – 14 (0,06%)
- kiti – 133 (0,58%)
- nedeklaruota – 2 165 (9,43%)
- regioninės grupuotės – 202 (0,88%)
- nėra duomenų – 215 (0,94)
Sportas
- FK Bokelj Kotor – futbolo klubas;
- Stadion pod Vrmcem – vietos futbolo ekipų namų arena.
Nuorodos
- Miesto svetainė
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akruviumas, Kas yra Akruviumas? Ką reiškia Akruviumas?
Kotoras juodkal Kotor Kotor gr Askrhbion Askrevion it Cattaro Juodkalnijos pakrantes miestas 5341 gyv Kotoro opstinos centras esantis prie Kotoro įlankos Kotoras Kotor Kotor Kotoras42 25 20 s pl 18 46 11 r ilg 42 42222 s pl 18 76972 r ilg 42 42222 18 76972 Kotoras Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe JuodkalnijaSavivaldybe Kotoro opstinaĮkurimo data 168 m pr m e paminetas mere Marija CatovicGyventoju 2003 5 341Altitude 635 mPasto kodas 85330Kirciavimas KotorasUNESCO angl pranc 125 Kotoras yra senas Vidurzemio juros uostas Senajį miesta supa Venecijos respublikos pastatyta gynybine siena Venecijos architekturine įtaka labai ryski Kotoro įlanka yra apsemtas upes kanjonas Kotoro įlanka ir greta stuksantys klintiniai Orjeno ir Lovceno kalnai sudaro vaizdingus krastovaizdzius Turistus traukia tiek krastovaizdziai tiek Kotoro senamiestis Kotoras yra pasaulio paveldo sarase kaip Kotoro gamtinis ir kulturinis istorinis regionas IstorijaĮejimas į Kotoro senamiestį su sukiu Priklausancio kitiems mes nenorime o savo niekada neatiduosime Istoriniuose saltiniuose Kotoras pirma karta minimas 168 m pr m e Jis buvo įkurtas Romos laikais tada jį vadino lot Acruvium Ascrivium Ascruvium ir buvo Romos provincijos Dalmatijos dalis Kotoras buvo įtvirtintas nuo ankstyvuju viduramziu kai imperatorius Justinianas virs Akruviumo 535 m po gotu isvarymo pastate tvirtove Gali buti kad antras miestas isaugo aukstumose prie Akruviumo nes X a Konstantinas VII Purpurinis minejo Zemutinį Kotora 840 m miesta nusiaube saracenai Iki XI a Kotore buvo kalbama dalmatu kalba 1002 m miestas nukentejo nuo Pirmosios Bulgarijos imperijos o kitais metais Bulgarijos caras Samuilas perleido miesta serbu valstybei Dukliai Taciau vietiniai gyventojai pasinaudodami sajunga su priesinosi siai sutarciai ir tik 1184 m nusileido Bet jie islaike savo respublikines institucijas ir teise sudaryti sutartis bei pradeti kara Kotoras buvo vyskupijos centras o XIII a mieste buvo įkurti dominikonu ir pranciskonu vienuolynai tureje padeti kovoti su bogomilizmo plitimu XIV a miestas jau vadintas Kotoru savo prekyba jau konkuravo su netolima Raguzos respublika ir Venecijos respublika Kotoras nuo 1420 m iki 1797 m buvo Venecijos provincijos Venecijos Albanijos dalis Tiesa 1538 1571 ir 1657 1699 m miesta valde osmanai Keturi Venecijos viespatavimo amziai suteike Kotorui tipiska veneciska architektura 1572 m Kotora nusiaube maro epidemija 1563 ir 1667 m zemes drebejimai 1797 m pasirasius Kampo Formijo sutartį Kotoras atiteko Habsburgams 1805 m Kotoras buvo priskirtas satelitinei Prancuzijos imperijos valstybei Atsitraukus rusams 1810 m Kotoras buvo prijungtas prie Prancuzijos Ilyrijos provincijos 1814 m sausio 5 d prancuzu įgula pasidave juodkalnieciu pajegoms ir britu kapitonui V Hostui Viljamas Hostas su laivu HMS Bacchante 38 patrankos kartu su juodkalnieciu pajegomis atakavo Kotoro kalnu tvirtove Jie skridiniais ir svirtimis laivo patrankas uzkele į kalna auksciau tvirtoves kad galetu efektyviai apsaudyti Prancuzams beliko pasiduoti Vienos kongresas Kotora grazino Austrijos imperijai Kotoro gatve Pirmojo pasaulinio karo metais Kotoras buvo viena is triju pagrindiniu Austrijos Vengrijos karinio laivyno baziu ir Austrijos Penktojo laivyno sudaryto is ikidrednoutoniu linijiniu laivu ir uostas Kotoro apylinkese vyko smarkios kautynes tarp vietiniu juodkalnieciu ir Austrijos Vengrijos pajegu Po 1918 m miestas iki tol vadintas Cattaro tapo Jugoslavijos dalimi ir oficialiai tapo Kotoru 1941 m Italija Kotoro rajona aneksavo ir prijunge prie Italijai pavaldzios Dalmatijos gubernatorijos Po 1945 m Kotoras vel tapo Jugoslavijos dalimi 1979 m balandzio 15 d Juodkalnijos pakranteje įvyko stiprus zemes drebejimas Zuvo apie 100 zmoniu Buvo sugriauta puse Kotoro Senamiescio o Sv Trifono katedra buvo pazeista Iki XX a pradzios palei Kotoro įlanka gyventoju dauguma buvo katalikai Kotoras iki siol yra kataliku Kotoro vyskupijos centras GyventojaiKotoras 2003 m turejo tik 5341 gyventoja taciau Kotoras yra praktiskai susiliejes su o bendras ju gyventoju skaicius yra 13510 gyventoju Kotoro gyventoju etnine sudetis 2003 m Juodkalnieciai 10 741 46 81 Serbai 7 094 30 91 Kroatai 1 762 7 68 Jugoslavai 168 0 73 Muslimanai 106 0 46 Albanai 76 0 33 Makedonai 49 0 21 Cigonai 48 0 21 Rusai 39 0 17 Slovenai 35 0 15 Italai 32 0 14 Vengrai 32 0 14 Egiptieciai 20 0 09 Bosniai 16 0 07 Vokieciai 14 0 06 kiti 133 0 58 nedeklaruota 2 165 9 43 regionines grupuotes 202 0 88 nera duomenu 215 0 94 SportasFK Bokelj Kotor futbolo klubas Stadion pod Vrmcem vietos futbolo ekipu namu arena NuorodosMiesto svetaine Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu