Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Teodoras GrothusasTeodoras Grotusasvon Grotusų šeimos herbasGimė 1785 m sausio 20 d Leipcigas Saksonija VokietijaMirė 18
Teodoras Grotus
| Teodoras Grothusas | |
|---|---|
| Teodoras Grotusas | |
| von Grotusų šeimos herbas | |
| Gimė | 1785 m. sausio 20 d. Leipcigas, Saksonija, Vokietija |
| Mirė | 1822 m. kovo 26 d. (37 metai) Gedučiai, Lietuva |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Dytrichas Evaldas von Grothusas |
| Motina | Elisabeth Eleonore von Grotthuss |
| Veikla | fizikochemikas |
| Vikiteka | Teodoras Grotusas |
Teodoras Grotusas (vok. Theodor von Grotthuß, 1785 m. sausio 20 d. Leipcige – 1822 m. kovo 26 d. Gedučiuose, Pakruojo raj.) – elektrolizės, dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas. Tėvas – kompozitorius, pianistas Dytrichas Evaldas von Grothusas.
Jis įvedė tokius svarbius terminus: teigiamasis polius ir neigiamasis polius ir įrodė, kad molekulės yra dipoliai, gali poliarizuotis.
Biografija
Visa pavardė vokiškai – Freiherr Christian Johann Dietrich Theodor von Grotthuß. Pirmasis žodis rodo, kad T. Grotusas buvo freiheras.
Gimė Gedučių dvarininkų bajorų šeimoje, keliaujančioje po Vokietiją. Leipcigo universiteto studentu būsimasis mokslininkas tapo sulaukęs 3 dienų amžiaus, tačiau tik 1803 m. įstojo į universitetą. Puikų išsilavinimą įgijo namuose, Gedučių dvare, kur jį mokė samdyti kalbų, filosofijos, filologijos mokytojai. Nuo 1803 m. rudens pradėjo lankyti Paryžiaus Politechnikos mokyklą. Čia jis išklausė garsių profesorių Klodo Lui Bertolė, Antuano Furkrua () ir kitų įžymybių paskaitas. Lankė paskaitas ir kitose mokslo institucijose, susipažinęs su reiškiniais įsitraukė į jų tyrimus.
1804 m. pradėjęs savarankiškas studijas Neapolyje, susipažino su Aleksandru fon Humboldtu, Lui Gay-Lusaku (), besiruošiančiais tyrinėti vulkaninius reiškinius, gilino mineraloginius įgūdžius. 1805 m. dalyvavo ekspedicijoje į Vezuvijų, domėjosi bioliuminescencija, atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus, rašė šį procesą pagrindžiančią teoriją. Atvykęs į Romą, išspausdino mokslinę studiją. Nedidelėje brošiūroje prancūzų kalba buvo atspausdinta pirmoji pasaulyje elektrolizės teorija, vėliau perspausdinta žurnale „Annalen de chemie“, o po kelių mėnesių išversta į anglų, vokiečių kalbas mokslinėje spaudoje. 1807 m. išrinktas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu. 1808 m. išrinktas Turino Mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, bet netrukus sugrįžo į Gedučius.
1809–1812 m. pirmasis tyrė grandinines reakcijas. 1812 m. pusmečiui išvyko į Peterburgą, susipažino su chemiku ir žurnalo leidėju A. N. Šereriu. 1814 m. išrinktas Dorpato universiteto profesoriumi, bet dėl įvairių priežasčių nepradėjo eiti šių pareigų. 1814 m. suteiktas Miuncheno mokslų akademijos nario korespondento vardas.
1815 m. suformulavo dėsnį – šviesos išspinduliavimas priklauso nuo temperatūros. 1816–1818 m. tyrinėjo Likėnų Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį, tirdamas rodanidus atrado analitinės chemijos reakcijas, dabar jau tapusias klasikinėmis, sukūrė kelis būdus. Jis padarė teisingą išvadą, kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organinės medžiagos sąveika.
1818 m. suformulavo du fotochemijos dėsnius, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį , tinkantį naudoti ir kaip cheminį laikrodį. 1817 m. Mintaujoje tapo Kuršo literatūros ir meno draugijos nariu. 1820 m. vienu metu su Tomu Zejebeku (Thomas Johann Seebeck), bet nepriklausomai nuo jo, nustatė, kad elektros srovės reiškiniai metaluose ir tirpaluose yra identiški. Niurnberge išleidžiami jo rinktiniai raštai.
1817–1822 m. buvo Kuršo literatūros ir meno draugijos (Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst) (seniausia mokslinė draugija dabartinėje Latvijos teritorijoje) narys.
Grotusas gyveno ir dirbo Gedučių dvarelyje, netoli Žeimelio. Čia tragiškai ir mirė (nusižudė). Palaidotas dvaro laidojimo rūsyje. Vėliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur, kapas taip ir liko nežinomas.
Fondas
1994 m. Lietuvos mokslų akademija ir baronų von Grotthussų giminės įsteigė Theodoro Grotthusso fondą.
Pagal fondo nuostatus kasmet turi būti įteikiama stipendija pasižymėjusiam jaunuoliui, studijuojančiam chemijos dalykus, o kas 5 metai – premija ir atminimo medalis mokslininkams, tyrinėjantiems T. Grotthusso veiklą ar pasižymėjusiems įamžinant šio mokslininko vardą.
Atminimas
- Prie buvusio dvaro tvenkinio minint gimimo 200 m. sukaktį, atidengtas paminklinis akmuo su T. Grotuso bareljefu.
- Netoliese pamiškėje augantis senas Gedučių ąžuolas dar vadinamas T. Grotuso vardu (pasakojama, kad mokslininkas mėgęs po juo sėdėti).
- Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Teodoras Grotusas.
- Teodoro Grotuso vardu pavadinta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto auditorija.
Literatūra
- Juozas Algimantas Krikštopaitis. Pralenkęs laiką: THEODOR GROTHUSS. Vilnius: Pradai, 2001. ISBN 9986-943-70-1
- Teodoras Grotusas, 1785–1822: Theodor Von Grotthuss, 1785–1822. Bibliography. J. Kulikauskiene. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2005. ISBN 9986-498-11-2 / 9986498112.
- Juozas Al. Krikštopaitis. Concerning the origins of charge transfer in the micro – structure of matter: The contribution of Theodor von Grotthuss. Electrochimica Acta. 2006, Vol. 51, p. 5999-6002.
- Juozas Šliavas „Žeimelio apylinkės: Kultūros ir švietimo apybraiža“, Kaunas, „Šviesa“, 1985
Šaltiniai
- Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 227 p. ISBN 5-430-04042-8.
- Gabriūnė, Julita (2009-08-10). „Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
Nuorodos, šaltiniai
- Teodoro Grotuso palikimas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Grotusų šeimos ryšius su Lietuva Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos dvarų portalo informacija apie T. Grotusą Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Teodoras Grotus, Kas yra Teodoras Grotus? Ką reiškia Teodoras Grotus?
Teodoras GrothusasTeodoras Grotusasvon Grotusu seimos herbasGime 1785 m sausio 20 d Leipcigas Saksonija VokietijaMire 1822 m kovo 26 d 37 metai Geduciai LietuvaTautybe vokietisTevas Dytrichas Evaldas von GrothusasMotina Elisabeth Eleonore von GrotthussVeikla fizikochemikasVikiteka Teodoras Grotusas Teodoras Grotusas vok Theodor von Grotthuss 1785 m sausio 20 d Leipcige 1822 m kovo 26 d Geduciuose Pakruojo raj elektrolizes desniu atradejas pirmasis Lietuvos fizikochemikas geologas Tevas kompozitorius pianistas Dytrichas Evaldas von Grothusas Grotuso mechanizmo modelis Jis įvede tokius svarbius terminus teigiamasis polius ir neigiamasis polius ir įrode kad molekules yra dipoliai gali poliarizuotis BiografijaVisa pavarde vokiskai Freiherr Christian Johann Dietrich Theodor von Grotthuss Pirmasis zodis rodo kad T Grotusas buvo freiheras Gime Geduciu dvarininku bajoru seimoje keliaujancioje po Vokietija Leipcigo universiteto studentu busimasis mokslininkas tapo sulaukes 3 dienu amziaus taciau tik 1803 m įstojo į universiteta Puiku issilavinima įgijo namuose Geduciu dvare kur jį moke samdyti kalbu filosofijos filologijos mokytojai Nuo 1803 m rudens pradejo lankyti Paryziaus Politechnikos mokykla Cia jis isklause garsiu profesoriu Klodo Lui Bertole Antuano Furkrua ir kitu įzymybiu paskaitas Lanke paskaitas ir kitose mokslo institucijose susipazines su reiskiniais įsitrauke į ju tyrimus 1804 m pradejes savarankiskas studijas Neapolyje susipazino su Aleksandru fon Humboldtu Lui Gay Lusaku besiruosianciais tyrineti vulkaninius reiskinius gilino mineraloginius įgudzius 1805 m dalyvavo ekspedicijoje į Vezuviju domejosi bioliuminescencija atlikdamas sudetingus vandens elektrolizes tyrimus rase sį procesa pagrindziancia teorija Atvykes į Roma isspausdino moksline studija Nedideleje brosiuroje prancuzu kalba buvo atspausdinta pirmoji pasaulyje elektrolizes teorija veliau perspausdinta zurnale Annalen de chemie o po keliu menesiu isversta į anglu vokieciu kalbas mokslineje spaudoje 1807 m isrinktas Paryziaus galvaniku draugijos nariu 1808 m isrinktas Turino Mokslo ir menu akademijos nariu korespondentu bet netrukus sugrįzo į Geducius 1809 1812 m pirmasis tyre grandinines reakcijas 1812 m pusmeciui isvyko į Peterburga susipazino su chemiku ir zurnalo leideju A N Sereriu 1814 m isrinktas Dorpato universiteto profesoriumi bet del įvairiu priezasciu nepradejo eiti siu pareigu 1814 m suteiktas Miuncheno mokslu akademijos nario korespondento vardas 1815 m suformulavo desnį sviesos isspinduliavimas priklauso nuo temperaturos 1816 1818 m tyrinejo Likenu Smardones mineralinius saltinius nustate ju vandens sudetį tirdamas rodanidus atrado analitines chemijos reakcijas dabar jau tapusias klasikinemis sukure kelis budus Jis padare teisinga isvada kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organines medziagos saveika 1818 m suformulavo du fotochemijos desnius atrado elektrolizes reiskinį sukure pirmajį tinkantį naudoti ir kaip cheminį laikrodį 1817 m Mintaujoje tapo Kurso literaturos ir meno draugijos nariu 1820 m vienu metu su Tomu Zejebeku Thomas Johann Seebeck bet nepriklausomai nuo jo nustate kad elektros sroves reiskiniai metaluose ir tirpaluose yra identiski Niurnberge isleidziami jo rinktiniai rastai 1817 1822 m buvo Kurso literaturos ir meno draugijos Kurlandische Gesellschaft fur Literatur und Kunst seniausia moksline draugija dabartineje Latvijos teritorijoje narys Grotusas gyveno ir dirbo Geduciu dvarelyje netoli Zeimelio Cia tragiskai ir mire nusizude Palaidotas dvaro laidojimo rusyje Veliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur kapas taip ir liko nezinomas T Grotuso dvaras GeduciuoseT Grotuso gatve ZeimelyjeFondas1994 m Lietuvos mokslu akademija ir baronu von Grotthussu gimines įsteige Theodoro Grotthusso fonda Pagal fondo nuostatus kasmet turi buti įteikiama stipendija pasizymejusiam jaunuoliui studijuojanciam chemijos dalykus o kas 5 metai premija ir atminimo medalis mokslininkams tyrinejantiems T Grotthusso veikla ar pasizymejusiems įamzinant sio mokslininko varda AtminimasPrie buvusio dvaro tvenkinio minint gimimo 200 m sukaktį atidengtas paminklinis akmuo su T Grotuso bareljefu Netoliese pamiskeje augantis senas Geduciu azuolas dar vadinamas T Grotuso vardu pasakojama kad mokslininkas meges po juo sedeti Is 100 Lietuvos asmenybiu per tukstantmetį labiausiai nusipelniusiu Lietuvai įamzintu granitineje skulpturoje Vienybes medis paminetas ir Teodoras Grotusas Teodoro Grotuso vardu pavadinta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto auditorija LiteraturaJuozas Algimantas Krikstopaitis Pralenkes laika THEODOR GROTHUSS Vilnius Pradai 2001 ISBN 9986 943 70 1 Teodoras Grotusas 1785 1822 Theodor Von Grotthuss 1785 1822 Bibliography J Kulikauskiene Vilnius Lietuvos mokslu akademijos biblioteka 2005 ISBN 9986 498 11 2 9986498112 Juozas Al Krikstopaitis Concerning the origins of charge transfer in the micro structure of matter The contribution of Theodor von Grotthuss Electrochimica Acta 2006 Vol 51 p 5999 6002 Juozas Sliavas Zeimelio apylinkes Kulturos ir svietimo apybraiza Kaunas Sviesa 1985SaltiniaiVanda Palubinskiene Fizika Suaugusiuju ir savarankiskam mokymuisi 11 12 kl 1 oji knyga Kaunas Sviesa 2005 227 p ISBN 5 430 04042 8 Gabriune Julita 2009 08 10 Zymiausi Lietuvos istorijoje birzieciai gimtineje vis dar laukia pelnytos pagarbos Suarchyvuotas originalas 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2009 08 11 Nuorodos saltiniaiTeodoro Grotuso palikimas Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Apie Grotusu seimos rysius su Lietuva Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Lietuvos dvaru portalo informacija apie T Grotusa Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto