Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ulmus laevisPaprastoji vinkšna auganti savo buveinėje esančioje šiaurės Vokietijos Elbės užliejamose žemumose prieš suža
Paprastoji vinkšna
| Ulmus laevis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji vinkšna auganti savo buveinėje esančioje šiaurės Vokietijos Elbės užliejamose žemumose, prieš sužaliavimą (kairėje) ir po (dešinėje) sužaliavimo balandžio mėn. Individo kamieno apimtis krūtinės (1,3 m) aukštyje yra 5,0 m, aukštis apie 22 m, amžius daugiau kaip 150, arba 200 metų. Auga šiaurinėje Saksonijos-Anhalto žemės dalyje | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Trūksta duomenų (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Ulmus laevis Pall., 1784 | ||||||||||||||
| Heterotipiniai sinonimai | ||||||||||||||
| Sąrašas>
| ||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||
Paprastųjų vinkšnų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (vakarinė Eurazija), pagal 2016 m:
|
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Paplitimas
Savaime paplitusi Europoje nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų, šiaurės rytuose iki pietų Suomijos, pietryčiuose iki Krymo pusiasalio bei pietryčių Balkanų (Bulgarijos). Taip pat izoliuotas jų arealas yra Kaukaze bei negausiai aptinkama Iberijos pusiasalyje.
Paplitimas ir augavietės Lietuvoje
Apyretė vietinių Lietuvos medžių rūšis. Auga upių šlaituose, pavienių medžių pasitaiko lapuočių miškuose derlingame drėgname dirvožemyje.
Saugomos vinkšnos (GPO)
- Dusetų vinkšna
- Jocių vinkšna
- Mataučiznos vinkšna
- Nykio vinkšna
- Šiliškių daugiakamienė vinkšna
- Špokų vinkšna
- Žeimių vinkšna
- Žvėrių vinkšna
Matmenys
Iki 40–50 metų amžiaus medžiai auga labai greitai, vėliau jų augimo tempai sulėtėja. Medis užauga iki 35 m aukščio su iki 2 m skersmens kamienu.
Aukščiausia žinoma vinkšna auga Olandijos mieste, jos aukštis 32,2 m pasak 2011 metais Leo Goudzwaard atliktų matavimų.
Didžiausią kamieno skersmenį turi Vokietijos Brandenburgo žemėje, Giulico-Reco (Gülitz-Reetz) mieste augantis medis, jo kamieno skersmuo krūtinės aukštyje 3,1 m. Lenkijos Komoruvo (Komorów) kaimelyje (Švidnicos apygarda) auganti paprastoji vinkšna turi 2,96 m skersmens kamieną.[reikalingas šaltinis]
Amžius
Gyvena iki 300–500 metų.
Požymiai
Laja tanki, plačiai elipsiška. Kamieno žievė suaižėjusi. Stambiosios šakos auga į viršų, plonosios svyra žemyn. Ūgliai šviesiai rudi, plaukuoti. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, nesimetrišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, dvigubai pjūkliškais kraštais, šiurkštūs, tamsiai žaliai plika viršutine ir šviesesne, plaukuota, ryškiai gyslota apatine puse. Žiedai rausvi, smulkūs, dvilyčiai ant trumpo kotelio. Apyžiedis netaisyklingos varpelio formos. Kuokeliai 6-8. Piestelė viena. žiedai apdulkinami vėjo. Vaisius – pailgai rutuliški, įkirpta viršūne, blakstienotais kraštais, gelsvai rudi, ilgakočiai sparnavaisiai.
Žydi balandžio mėn., prieš skleidžiantis lapams.
Panaudojimas
Mediena prastos kokybės, nors tinka stalių gaminiams, apdailai, papuošalams. Nuo seno sodinama miestams ir kaimams apželdinti.
Pavadinimas
Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Peter Simon Pallas, gyvenęs 1741–1811 metais.
Galerija
- „Nykio vinkšna“ auganti Kėdainių rajono savivaldybėje
- Paprastosios vinkšnos žiedai
- Paprastosios vinkšnos šakelė su lapais ir sėklomis
- Sėklos
- Vaisiai ir sėklos
- Paprastosios vinkšnos lapas rudenyje
- Paprastosios vinkšnos viena iš nedaugelio Europos žemyne augančių medžių rūšių, galinčios kartais suformuoti atramines lentines šaknis
Literatūra
- Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 152 psl.
Šaltiniai
- Barstow, M. & Harvey-Brown, Y. 2017. „IUCN Red list - Ulmus laevis“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2017-02-15.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k. - powo.science.kew.org / Ulmus laevis Pall.
- Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 58–59
- http://www.monumentaltrees.com/nl/nld/limburg/valkenburgaandegeul/2494_chateausintgerlach/4113/
Nuorodos
- Platelių vinkšna Archyvuota kopija 2012-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- Paprastosios vinkšnos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2012-12-23 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
- The thickest, tallest, and oldest European white elm trees/Ulmus laevis (monumentaltrees.com) Anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paprastoji vinkšna, Kas yra Paprastoji vinkšna? Ką reiškia Paprastoji vinkšna?
Ulmus laevisPaprastoji vinksna auganti savo buveineje esancioje siaures Vokietijos Elbes uzliejamose zemumose pries suzaliavima kaireje ir po desineje suzaliavimo balandzio men Individo kamieno apimtis krutines 1 3 m aukstyje yra 5 0 m aukstis apie 22 m amzius daugiau kaip 150 arba 200 metu Auga siaurineje Saksonijos Anhalto zemes dalyjeApsaugos bukleTruksta duomenu IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Dilenijaziedziai Dilleniidae Seima Guobiniai Ulmaceae Gentis Guoba Ulmus Rusis Paprastoji vinksna Ulmus laevis BinomasUlmus laevis Pall 1784Heterotipiniai sinonimaiSarasas gt Ulmus acuta Dumort 1827 Ulmus alba Kit ex Willd 1796 Ulmus celtidea Litv 1908 Ulmus ciliata Ehrh 1790 Ulmus communis var ornata Carriere 1858 Ulmus effusa Willd 1787 Ulmus effusa var acuminata Roth 1827 Ulmus effusa var inflexa Roth 1827 Ulmus effusa var oblongata Roth 1827 Ulmus effusa var rotundata Roth 1827 Ulmus inflexa Roth Sloboda 1852 Ulmus laevis var celtidea Rogow 1869 Ulmus laevis var parvifolia Jovan amp Radulovic 1980 Ulmus oblongata Roth Sloboda 1852 Ulmus octandra Schkuhr 1791 Ulmus pedunculata Foug 1787 Ulmus racemosa Borkh 1800 Ulmus rotundata Roth Sloboda 1852 Ulmus simplicidens E L Wolf 1923 PaplitimasPaprastuju vinksnu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulyje vakarine Eurazija pagal 2016 m naturalus paplitimas izoliuotos naturalios populiacijos introdukuotos ir naturalizuotos populiacijos Sinatropai Paprastoji vinksna Ulmus laevis guobiniu Ulmaceae seimos guobu Ulmus genties medziu rusis PaplitimasSavaime paplitusi Europoje nuo Prancuzijos iki Uralo kalnu siaures rytuose iki pietu Suomijos pietryciuose iki Krymo pusiasalio bei pietryciu Balkanu Bulgarijos Taip pat izoliuotas ju arealas yra Kaukaze bei negausiai aptinkama Iberijos pusiasalyje Paplitimas ir augavietes Lietuvoje Apyrete vietiniu Lietuvos medziu rusis Auga upiu slaituose pavieniu medziu pasitaiko lapuociu miskuose derlingame dregname dirvozemyje Saugomos vinksnos GPO Dusetu vinksna Jociu vinksna Matauciznos vinksna Nykio vinksna Siliskiu daugiakamiene vinksna Spoku vinksna Zeimiu vinksna Zveriu vinksnaMatmenysIki 40 50 metu amziaus medziai auga labai greitai veliau ju augimo tempai suleteja Medis uzauga iki 35 m aukscio su iki 2 m skersmens kamienu Auksciausia zinoma vinksna auga Olandijos mieste jos aukstis 32 2 m pasak 2011 metais Leo Goudzwaard atliktu matavimu Didziausia kamieno skersmenį turi Vokietijos Brandenburgo zemeje Giulico Reco Gulitz Reetz mieste augantis medis jo kamieno skersmuo krutines aukstyje 3 1 m Lenkijos Komoruvo Komorow kaimelyje Svidnicos apygarda auganti paprastoji vinksna turi 2 96 m skersmens kamiena reikalingas saltinis AmziusGyvena iki 300 500 metu PozymiaiLaja tanki placiai elipsiska Kamieno zieve suaizejusi Stambiosios sakos auga į virsu plonosios svyra zemyn ugliai sviesiai rudi plaukuoti Lapai pailgi atvirksciai kiausiniski arba elipsiski nesimetrisku pagrindu nusmailejusia virsune dvigubai pjukliskais krastais siurkstus tamsiai zaliai plika virsutine ir sviesesne plaukuota ryskiai gyslota apatine puse Ziedai rausvi smulkus dvilyciai ant trumpo kotelio Apyziedis netaisyklingos varpelio formos Kuokeliai 6 8 Piestele viena ziedai apdulkinami vejo Vaisius pailgai rutuliski įkirpta virsune blakstienotais krastais gelsvai rudi ilgakociai sparnavaisiai Zydi balandzio men pries skleidziantis lapams PanaudojimasMediena prastos kokybes nors tinka staliu gaminiams apdailai papuosalams Nuo seno sodinama miestams ir kaimams apzeldinti PavadinimasMokslinio lotynu kalba sios medziu rusies pavadinimo autorius Peter Simon Pallas gyvenes 1741 1811 metais Galerija Nykio vinksna auganti Kedainiu rajono savivaldybeje Paprastosios vinksnos ziedai Paprastosios vinksnos sakele su lapais ir seklomis Seklos Vaisiai ir seklos Paprastosios vinksnos lapas rudenyje Paprastosios vinksnos viena is nedaugelio Europos zemyne auganciu medziu rusiu galincios kartais suformuoti atramines lentines saknisLiteraturaPavasarį zydintys augalai Zivile Lazdauskaite Vilnius Mokslas 1985 152 psl SaltiniaiBarstow M amp Harvey Brown Y 2017 IUCN Red list Ulmus laevis Pasauline gamtos apsaugos organizacijos rusiu raudonasis sarasas Nuoroda tikrinta 2017 02 15 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura multiple names authors list link CS1 prieziura numeric names authors list link Straipsnis anglu k powo science kew org Ulmus laevis Pall Algirdas Lekavicius Vadovas augalams pazinti Vilnius Mokslas 1989 psl 58 59 http www monumentaltrees com nl nld limburg valkenburgaandegeul 2494 chateausintgerlach 4113 NuorodosPlateliu vinksna Archyvuota kopija 2012 12 23 is Wayback Machine projekto Paprastosios vinksnos mokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org Archyvuota kopija 2012 12 23 is Wayback Machine projekto ipni org tropicos org svetaines Anglu k The thickest tallest and oldest European white elm trees Ulmus laevis monumentaltrees com Anglu k Vikiteka Paprastoji vinksna vaizdine ir garsine medziaga