Sinergetika

Sinergetika – mokslas, tiriantis atvirų, nepusiausvirųjų sistemų saviorganizacijos dėsningumus (stabilių struktūrų arba periodinių procesų tokiose sistemose formavimąsi). Viena iš svarbiausių tokių sistemų charakteristikų yra didelis sudedamųjų dalių - elementų - skaičius ir netiesinė sąveika tarp jų.

Sinergetikos pagrindus septintame praeito šimtmečio dešimtmetyje padėjo vokiečių fizikas Hermanas Hakenas.

Saviorganizacijos procesai pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse ir mokslo šakose. Tai, pavyzdžiui, plačiai žinoma Belousovo-Žabotinskio reakcija chemijoje, kainų kitimas ir krizės ekonomikoje, širdies raumens susitraukinėjimas, kopų susidarymas dykumose, snaigės formavimasis, struktūrų ir organizacijų kūrimasis socialinėje sferoje.

Šių laikų sinergetika

Šiandien sinergetika dažnai minima kaip postmodernusis mokslas. Tokį pavadinimą grindžia Margeret J. Wheatley savo knygoje „Vadovavimas ir naujasis mokslas. Tvarkos atradimas chaotiškame pasaulyje“, kurioje ji atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis neišsprendžiamų problemų yra neišsprendžiamos todėl, kad jos iškilo mechanistinio determinizmo terpėje. M. J. Wheatley teigia, kad mes iki šiol gyvename niutoniškame pasaulėvaizdyje (paradigmoje). Mes iki šiol skaidome objektus, reiškinius į dalis, mes vis dar tikime, kad veiksmas lygus atoveiksmiui. Sinergetikoje implikuoto holistinio principo esmė yra suvokimas, kad ne vien dalys, elementai lemia (determinuoja visumą), kiek visuma sąlygoja sistemos elementų elgesį, ir būtent į tai sinergetikoje kreipiama daugiausia dėmesio. Kaip bebūtų, galima sakyti, kad XXI a. pasaulis palieka niutonišką pasaulėvaizdį ir pereina prie sinergetinio pasaulėvaizdžio, taip pat žmonių tiesinį mąstymą keičia dinaminis mąstymas.

Šiuo metu pasaulyje ryškiausiais sinergetikos mokslo židiniais reikėtų laikyti vakarų Europos ir Rusijos akademines bendruomenes. Vokietijoje, Štutgarto teorinės fizikos institute, sinergetikos centre tebedirba vienas iš sinergetikos mokslo pradininkų H. Hakenas. Rusijos akademinė bendruomenė visada pasižymėjo pažangumu netiesinėje dinamikoje ir diferencialiniuose skaičiavimuose, o šiuo metu sėkmingai plėtoja sinergetikos mokslo objektą bei aiškina sinergetikos mokslo problematiką. Taip pat Rusijoje šiuo metu veikia sinergetikos bendruomenė, kuri yra tarptautinės chaoso teorijos taikymo psichologijoje ir gamtos moksluose mokslinės bendruomenės šaka Rusijoje. Be abejo nūdienos Pasauliui yra paliktas itin solidus I. Prigogino įdirbis į sinergetikos mokslą (Prigogino vadinama disipatinių struktūrų teoriją).

Sinergetika Lietuvoje

Lietuvoje, sinergetikos mokslo srityje aktyviai dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai. Ypač didelis indėlis į sinergetiką Lietuvoje buvo įneštas dėka Kęstučio Pyrago, Julijono Jono Kaladės ir Leono Valkūno atliekamų mokslinių tyrimų bei jų dėstomų kursų universitete (matematinis modeliavimas ir sinergetikos pagrindai; netiesinės dinamikos pagrindai; sinergetika, chaosas, fraktalai). Aiškius sinergetikos kontūrus apibrėžė Saulius Kanišauskas, aprašydamas juos savo monografijoje „Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai“. Ši monografija yra vienas iš pirmųjų leidinių aprašančių sinergetikos mokslą Lietuvoje.

Šaltiniai

1. sinergetika(parengė Leonas Valkūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-13).

Literatūra

• Birgelytė A. Sinergetika kaip nelinijinio mąstymo ir veikimo modelis. LOGOS, Nr.: 44, 2005. P. 159-160.
• Kanišauskas S. Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008. P. 6-39. Archyvuota kopija 2015-09-15 iš Wayback Machine projekto.