Antrasis Kašmyro karas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Antrasis Kašmyro karas (kitaip žinomas kaip Indijos-Pakistano karas) - vyko nuo 1965 m. rugpjūčio iki 1965 m. rugsėjo. Konfliktas kilo po nesėkmingos Pakistano operacijos ,,Gibraltaras", kuria siekta sukelti sukilimą prieš Indijos valdžią Džamu ir Kašmyro teritorijose, infiltruojant mudžachedus. Karan įsitraukė ne tik sausumos pajėgos bei kariai, tačiau ir karo aviacija, sunkioji karinė techniką.

Karas tęsėsi 17 dienų ir buvo traktuojamas kaip didžiausias šarvuočių susirėmimas bei tankų mūšis nuo Antrojo pasaulinio karo.

Antrasis Kašmyro karas baigėsi pasirašius Taškento deklaraciją, pagal kurią abiejų šalių pajėgos įsipareigoja atsitraukti į ikikarines pozicijas, paskelbtos paliaubos. Vis dėlto konfliktas laikomas strateginiu bei politiniu Pakistano pralaimėjimu, kadangi jam nepavyko išprovokuoti sukilimo Kašmyre. Paskelbus paliaubas, Indija turėjo pranašumą prieš Pakistaną.

Karo esmė tarptautiniu mastu

Tarptautiniu mastu Antrasis Kašmyro karas vertinamas Šaltojo karo kontekste, turįs reikšmingą geopolitinį poslinkį subkontinente. Prieš karą JAV ir Jungtinė Karalystė buvo pagrindinės Indijos bei Pakistano sąjungininkės, suvokiamos kaip esminės karinės įrangos ir užsienio vystymosi pagalbos tiekėjos. Konflikto metu Indija bei Pakistanas jautėsi išduoti dėl to, kad Vakarų valstybės joms rodė nepakankamą paramą. Visa situacija dar labiau apkarto , kai JAV ir Didžiajai Britanijai buvo įvestas karinės pagalbos embargas priešingoms šalims. Dėl to Indija ir Pakistanas atvirai užmezgė glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga bei Kinija. Nors ilgainiui šalių santykiai su JAV ir Didžiąja Britanija taisėsi, visgi konfliktas sukėlė nepasitikėjimą jomis.