Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antonijus SaljerisAntonijaus Saljerio portretas iki 1825 m aut Joseph Willibrod Mähler Gimė 1750 m rugpjūčio 18 d Lenjag
Antonio Salieri
| Antonijus Saljeris | |
|---|---|
| Antonijaus Saljerio portretas (iki 1825 m., aut. Joseph Willibrod Mähler) | |
| Gimė | 1750 m. rugpjūčio 18 d. Lenjagas |
| Mirė | 1825 m. gegužės 7 d. (74 metai) Viena |
| Tautybė | italas |
| Veikla | klasicizmo kompozitorius |
| Vikiteka | Antonio Salieri |
Antonijus Saljeris (it. Antonio Salieri, 1750 m. rugpjūčio 18 d. − 1825 m. gegužės 7 d.) – italų klasicizmo kompozitorius, dirbęs Austrijoje. Labiausiai žinomas tariamo V. A. Mocarto nunuodijimo istorijos kontekste.
Biografija
Antonijus Saljeris (ar Saljieris) gimė 1750 m. rugpjūčio 18 d. Lenjage netoli Venecijos. Brolis buvo vargonininku ir pirmuoju jo mokytoju. Apie 1765 m. po abiejų tėvų mirties Saljeris persikraustė į Veneciją. Čia susitiko kompozitorių , kuris įvertino Saljerio talentą ir paskatino jį keltis į Vieną, kad joje pratęstų muzikos mokslus Gassmann priežiūroje. Vienoje Saljeris sėmėsi žinių iš italų libretisto , kompozitoriaus Christofo Gliuko. 1770 m. buvo pastatyta pirmoji Saljerio opera „Le donne letterate“ Burgtheater teatre. Po Gassmann mirties 1774 m. Saljeris gavo prestižinį kompozitoriaus postą Austrijos imperatoriaus dvare (Kammerkomponist). Jis rūpinosi italų operos muzikos rašymu, režisavimu ir organizavimu. A. Saljerio karjerai padėjo imperatorius Juozapas II. Jis bendradarbiavo su poetu Giovanni de Gamerra keliose operose, minima, nesėkmingose.
1778−1780 m. laikotarpiu A. Saljerio komiškos operos buvo pastatytos Milane, Venecijoje ir Romoje. 1779 m. opera „La scuola de’ gelosi“ išgarsino kompozitorių Europoje. Operos „L’Europa riconosciuta“ pastatymas buvo pasirinktas garsiojo Milano teatro La Scala atidarymo premjerai. Austrijoje tuo metu buvo bandoma kurti vokišką operą ir Saljeris 1781 m. Juozapo II užsakymu parašė „Der Rauchfangkehrer“. 1782 m. Saljeris perėmė užsakymą iš sergančio Gliuko Paryžiaus teatrui. Opera „Les Danaïdes“ 1784 m. buvo tokia sėkminga, kad Paryžiaus teatras užsakė dar dvi, kurių „Les Horaces“ ir „Tarare“ pagal tekstus irgi susilaukė sėkmės. 1783 m. Juozapas II vokiečių trupę pakeitė italais. A. Saljeris rašė operas Burgtheater teatrui, bendradarbiavo su jaunu, bet labai perspektyviu libretistu, Lorencu Da Ponte. Tuo pat metu operas Vienoje šiam teatrui rašė Džovanis Paizielas ir V. A. Mocartas. 1787 m. Saljeris dirigavo Gliuko „De profundis“ kompozitoriaus laidotuvėse.
A. Saljeris Vienoje užėmė imperatoriaus rūmų pirmojo kapelmeisterio postą (Hofkapellmeister), ruošė muziką religinėms dvaro apeigoms. 1790 m. po Juozapo II mirties imperatoriumi tapo Leopoldas II. Saljeris, tikriausiai, prašė sumažinti darbo dvare krūvį. Vietoj to pažadėjo rašyti po operą kasmet. Paskutinė jo opera „Die Neger“ parašyta 1804 m. Paskutinius metus Saljieris praleido mokydamas jaunuosius talentus dainavimo ir kompozicijos. Tarp jo mokinių: Liudvikas van Bethovenas, Francas Šubertas, Ferencas Listas, Karlas Černis. Antonijus Saljeris mirė 1825 m. gegužės 7 d. Vienoje. Palaidotas centrinėse Vienos kapinėse (Zentralfriedhof). Iš viso parašė daugiau nei 40 operų ir daug kitų kūrinių.
Savo gyvenimo metu A. Saljeris buvo vienu gerbiamiausių Europos kompozitorių. Vėliau jo vardas buvo aptemdytas Mocarto nunuodijimo istorijos. Puškinas 1830 m. parašė apsakymą „Mocartas ir Saljeris“, kurios pagrindu 1898 m. Nikolajus Rimskis-Korsakovas pastatė operą. Kūriniuose buvo neigiamai vaizduojamas Saljeris, kuris esą nepaprastai pavydėjo Mocartui jo talento ir galų gale jį nunuodijo. Iš tikro jokių tikrų žinių apie Saljerio neapykantą Mocartui nėra. Pats Mocartas viename savo laiškų minėjo jo „“ palankų Saljerio vertinimą. 1979 m. pasirodė pjesė „Amadėjus“, kurioje toliau vystoma Saljerio neapykantos Mocartui istorija, 1984 m. pastatytas, Miloš Forman pagal pjesę režisuotas, daugybę apdovanojimų pelnęs Holivudo filmas „“. Šie kūriniai sukėlė didžiulį Italijos visuomenės pasipiktinimą. Milano konservatorija kreipėsi į teismą, kuris, išnagrinėjęs Mocarto ir Saljerio gyvenimo faktus, nustatė, kad Saljeris nekaltas dėl tariamo Mocarto nunuodijimo. Tarp legendos priežasčių galima įžvelgti vokiečių ir italų muzikantų konkuravimo Austrijos dvare atspindžius. Vokiškame Austrijos Habsburgų dvare nuolat aukščiausius postus užimdavo italų muzikantai. Saljerį, kaip konkurentą Mocartui, įtarė Mocarto tėvas Leopoldas, nors jis daug ką kaltindavo kenkimu. Kad tarp Mocarto ir Saljerio nebuvo jokių gilių nesutarimų gali rodyti tai, kad Mocarto žmona Konstanca, tais metais, kai mirė Mocartas, gimusį savo sūnų vėliau nusiuntė mokytis muzikos pas Saljerį.
Išnašos
- Oxford reference
- www.respublika.lt
- uk.reuters.com Archyvuota kopija 2014-03-01 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Antonio Salieri Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
- Allmusic apie Antonio Salieri: biografija, reviu, kūriniai
- Antonio Salieri kūrinių natos, ištraukos Petrucci Music Library svetainėje
- salieri-online.com biografija Archyvuota kopija 2014-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Antonio Salieri diskografija discogs.com svetainėje
- Antonio Salieri diskografija naxos.com svetainėje
- Antonio Salieri svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antonio Salieri, Kas yra Antonio Salieri? Ką reiškia Antonio Salieri?
Antonijus SaljerisAntonijaus Saljerio portretas iki 1825 m aut Joseph Willibrod Mahler Gime 1750 m rugpjucio 18 d LenjagasMire 1825 m geguzes 7 d 74 metai VienaTautybe italasVeikla klasicizmo kompozitoriusVikiteka Antonio Salieri Antonijus Saljeris it Antonio Salieri 1750 m rugpjucio 18 d 1825 m geguzes 7 d italu klasicizmo kompozitorius dirbes Austrijoje Labiausiai zinomas tariamo V A Mocarto nunuodijimo istorijos kontekste BiografijaAntonijus Saljeris ar Saljieris gime 1750 m rugpjucio 18 d Lenjage netoli Venecijos Brolis buvo vargonininku ir pirmuoju jo mokytoju Apie 1765 m po abieju tevu mirties Saljeris persikrauste į Venecija Cia susitiko kompozitoriu kuris įvertino Saljerio talenta ir paskatino jį keltis į Viena kad joje pratestu muzikos mokslus Gassmann prieziuroje Vienoje Saljeris semesi ziniu is italu libretisto kompozitoriaus Christofo Gliuko 1770 m buvo pastatyta pirmoji Saljerio opera Le donne letterate Burgtheater teatre Po Gassmann mirties 1774 m Saljeris gavo prestizinį kompozitoriaus posta Austrijos imperatoriaus dvare Kammerkomponist Jis rupinosi italu operos muzikos rasymu rezisavimu ir organizavimu A Saljerio karjerai padejo imperatorius Juozapas II Jis bendradarbiavo su poetu Giovanni de Gamerra keliose operose minima nesekmingose 1778 1780 m laikotarpiu A Saljerio komiskos operos buvo pastatytos Milane Venecijoje ir Romoje 1779 m opera La scuola de gelosi isgarsino kompozitoriu Europoje Operos L Europa riconosciuta pastatymas buvo pasirinktas garsiojo Milano teatro La Scala atidarymo premjerai Austrijoje tuo metu buvo bandoma kurti vokiska opera ir Saljeris 1781 m Juozapo II uzsakymu parase Der Rauchfangkehrer 1782 m Saljeris pereme uzsakyma is sergancio Gliuko Paryziaus teatrui Opera Les Danaides 1784 m buvo tokia sekminga kad Paryziaus teatras uzsake dar dvi kuriu Les Horaces ir Tarare pagal tekstus irgi susilauke sekmes 1783 m Juozapas II vokieciu trupe pakeite italais A Saljeris rase operas Burgtheater teatrui bendradarbiavo su jaunu bet labai perspektyviu libretistu Lorencu Da Ponte Tuo pat metu operas Vienoje siam teatrui rase Dzovanis Paizielas ir V A Mocartas 1787 m Saljeris dirigavo Gliuko De profundis kompozitoriaus laidotuvese A Saljeris Vienoje uzeme imperatoriaus rumu pirmojo kapelmeisterio posta Hofkapellmeister ruose muzika religinems dvaro apeigoms 1790 m po Juozapo II mirties imperatoriumi tapo Leopoldas II Saljeris tikriausiai prase sumazinti darbo dvare kruvį Vietoj to pazadejo rasyti po opera kasmet Paskutine jo opera Die Neger parasyta 1804 m Paskutinius metus Saljieris praleido mokydamas jaunuosius talentus dainavimo ir kompozicijos Tarp jo mokiniu Liudvikas van Bethovenas Francas Subertas Ferencas Listas Karlas Cernis Antonijus Saljeris mire 1825 m geguzes 7 d Vienoje Palaidotas centrinese Vienos kapinese Zentralfriedhof Is viso parase daugiau nei 40 operu ir daug kitu kuriniu Savo gyvenimo metu A Saljeris buvo vienu gerbiamiausiu Europos kompozitoriu Veliau jo vardas buvo aptemdytas Mocarto nunuodijimo istorijos Puskinas 1830 m parase apsakyma Mocartas ir Saljeris kurios pagrindu 1898 m Nikolajus Rimskis Korsakovas pastate opera Kuriniuose buvo neigiamai vaizduojamas Saljeris kuris esa nepaprastai pavydejo Mocartui jo talento ir galu gale jį nunuodijo Is tikro jokiu tikru ziniu apie Saljerio neapykanta Mocartui nera Pats Mocartas viename savo laisku minejo jo palanku Saljerio vertinima 1979 m pasirode pjese Amadejus kurioje toliau vystoma Saljerio neapykantos Mocartui istorija 1984 m pastatytas Milos Forman pagal pjese rezisuotas daugybe apdovanojimu pelnes Holivudo filmas Sie kuriniai sukele didziulį Italijos visuomenes pasipiktinima Milano konservatorija kreipesi į teisma kuris isnagrinejes Mocarto ir Saljerio gyvenimo faktus nustate kad Saljeris nekaltas del tariamo Mocarto nunuodijimo Tarp legendos priezasciu galima įzvelgti vokieciu ir italu muzikantu konkuravimo Austrijos dvare atspindzius Vokiskame Austrijos Habsburgu dvare nuolat auksciausius postus uzimdavo italu muzikantai Saljerį kaip konkurenta Mocartui įtare Mocarto tevas Leopoldas nors jis daug ka kaltindavo kenkimu Kad tarp Mocarto ir Saljerio nebuvo jokiu giliu nesutarimu gali rodyti tai kad Mocarto zmona Konstanca tais metais kai mire Mocartas gimusį savo sunu veliau nusiunte mokytis muzikos pas Saljerį IsnasosOxford reference www respublika lt uk reuters com Archyvuota kopija 2014 03 01 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Antonio Salieri vaizdine ir garsine medziagaAntonio Salieri Encyclopaedia Britannica tinklalapyje Allmusic apie Antonio Salieri biografija reviu kuriniai Antonio Salieri kuriniu natos istraukos Petrucci Music Library svetaineje salieri online com biografija Archyvuota kopija 2014 02 16 is Wayback Machine projekto Antonio Salieri diskografija discogs com svetaineje Antonio Salieri diskografija naxos com svetaineje Antonio Salieri svetaineje Last fm