Mamprusiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mamprussi
Gyventojų skaičius	460 tūkst.
Populiacija šalyse	Gana: ~450 tūkst. Togas: ~11 tūkst.
Kalba (-os)
Religijos	Islamas
Giminingos etninės grupės	dagombai, , mosiai, gurmančiai

Mamprusiai (savivardis – Mamprussi), dar vadinami mampuliga, mampeliais – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės rytuose. Kalba , kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga dagbani, , ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms.

Mamprusių gyvenamas arealas yra vadinamas Mamprugu ir apima teritorijas dabartinėje šiaurės rytų Ganoje. Užima 2 Šiaurės regiono rajonus: ir . Didžiausias miestas yra , tačiau tradicinė Mamprugu monarchija ir kultūrinis centras koncentruojasi .

Baltoji Volta sudaro vakarinę ir šiaurinę Mamprugu ribą. Jų žemės ribojasi su dagombų teritorijomis pietuose, konkombų ir teritorijomis rytuose, ir , ir bulių teritorijomis šiaurėje.

Istorija

Mamprusių sukurta valstybė Mamprugu buvo viena svarbiausių gurų valstybių Sudano kultūrinėje zonoje. Mamprusiai save laiko giminiškais dagombams ir , su kuriais juos sieja bendros legendos ir protėvis.

Mamprusių valstybės įkūrimas siejamas su gausiomis legendomis, kurios prasideda Malio imperijoje ir pasakoja apie protėvių migracijas į dabartines teritorijas apie XIV a. Mamprugu įkūrėjas Gbevahas (Gbewaah) su savo žmonėmis atsikėlė iš Biu gyvenvietės šiaurėje į , kur įkūrė Senąją Dagombos karalystę. Trys jo sūnūs vėl buvo priversti migruoti į pietus. Tohagu įkūrė Mamprugu karalystę, kurioje konsolidavosi mamprusiai, Mantambo – Nanuno karalystę, kurioje konsolidavosi , o Sitobu įsitvirtino dabartinėje dagombų teritorijoje ir įkūrė Dagbono karalystę.

Iš šių trijų karalysčių Mamprugu laikoma svarbiausia, centrine visų gūrų tautų karalyste, o jų valdovas, tituluojamas najiriu labai dažnai konsultuodavo gretimų karalysčių (Dagbono, Mosių valstybių) valdovus.

Mamprugu teritorija apėmė ne tik pačių mamprusių etnines teritorijas, bet visą teritoriją šiaurės rytų Ganoje, kur dabar gyvena , , . Karalystę sudarė 4 didelės sritys, kurios tik nominaliai pripažino Mamprugu valdovo valdžią, ir jai nebuvo būdinga tokio lygio centralizacija, kaip jos kaimyno Dagbono atvejui. Karalystės istorija yra mažai žinoma, tačiau jos stiprybę pirmiausia lėmė ne karinė galia, o jos valdovų statusas ir autoritetas kitų gurų tautų tarpe.

Valdant britams, mamprusių monarchija buvo išlaikyta.

Mamprusių kultūra

Mamprusių tradicinė kultūra turi daug panašumų su kitomis gurų tautomis (tokiomis, kaip dagombai, mosiai, ), su kuriais dagombai dalijasi bendras kilmės legendas. Jie turi išvystytą muzikinę tradiciją ir pasakojamąją literatūrą kuri perduodama klajojančių dainininkų.

Islamas, plitęs mamprusių tarpe nuo XIII a. ir atneštas vangarų prekybininkų, yra svarbiausia jų religija. Svarbiausia mamprusių šventė yra ugnies šventė