Juozas Tininis

Juozas Tininis
Gimė	1907 m. lapkričio 4 d. Raizgynė, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis
Mirė	1971 m. rugpjūčio 2 d. (63 metai) netoli San Luis Obispo, Kalifornija, JAV
Išsilavinimas	Vytauto Didžiojo universitetas Tiubingeno universitetas Los Andželo miesto koledžas Heidelbergo universitetas Vienos universitetas

Juozas Tininis (1907 m. lapkričio 4 d. Raizgynėje, Panemunėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje – 1971 m. rugpjūčio 2 d. netoli San Luis Obispo, Kalifornijoje) – lietuvių rašytojas, vertėjas, visuomenininkas, kalbininkas, dėstytojas, mokytojas, poliglotas.

Biografija

Gimė Uršulės Žemaitytės–Tininienės ir Juozo Tininio šeimoje. Vyriausias iš penkių vaikų. Būdamas devynerių metų amžiaus su tėvais iš Raizgynės kaimo, kuriame gimė, persikėlė gyventi į Vieversynės kaimą, Obelių apylinkėje. Savarankiškai išmokęs pirmųjų gimnazijos klasių kursą, lankė tik paskutiniąsias Rokiškio gimnazijos klases. Priklausė ateitininkų sąjungai. Gimnaziją baigė 1928 m.

Sėkmingai baigęs gimnaziją, įstojo į Lietuvos universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas), Teologijos–filosofijos fakultetą. Studijavo senovės kalbas ir pedagogiką. Priklausė ateitininkų federacijai, buvo „Šatrijos“ draugijos narys. 1935 m., baigęs universitetą, gavo mokytojo vietą Joniškio gimnazijoje. Dirbo lotynų ir prancūzų kalbų mokytoju. Tuo laikotarpiu, kai dirbo Joniškio gimnazijoje (1936–1944 m.), buvo išvykęs į Prancūziją, kur 1938 m. savo lėšomis baigė prancūzų kalbos ir literatūros kursus.

Kaip ir daugelis to meto inteligentų, suprasdamas sovietinės okupacijos grėsmę, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos – pradžioje į Jugoslaviją, vėliau persikėlė gyventi į Vokietiją. Ten 1944–1949 m. dirbo mokytoju lietuvių Tiunbingeno–Pfulingeno gimnazijoje bei tenykščiame universitete studijavo graikų kalbą ir literatūrą. Rašė į tuomet Vokietijoje leistus lietuviškus leidinius.

1949 m. persikėlė į Australiją, kur dirbo laivo darbininku. Daug prisidėjo prie Sidnėjaus lietuvių rašytojų klubo „Plunksna“ įsteigimo bei pats buvo aktyvus šio klubo narys.

1954 m. emigravo į JAV. Gyveno Los Andžele. Ten įsijungė į vietos lietuvių bendruomeninį gyvenimą bei kultūrinę veiklą. Dirbo JAV lietuvių žurnale „Lietuvių dienos“, nuo 1955 m. buvo paskirtas literatūros redaktoriumi.

Juozas Tininis žavėjosi lietuvių kultūros laimėjimais – gyvendamas emigracijoje nepraleisdavo nei vieno lietuviško kultūrinio įvykio. Domėjimosi sritis apėmė lietuvių literatūra, dailę, muziką. Parašė ne vieną knygos recenziją, straipsnių apie įvykusias dailės parodas bei koncertus.

Gyvendamas JAV J. Tininis nenustojo siekti mokslo. Los Andžele miesto koledže 1958–1959 m. išklausė retorikos kursą, o 1960 m. Heidelbergo bei Vienos universitetuose studijavo lyginamąją kalbotyrą. Parašė disertaciją apie Lukrecijaus kūrybos estetiką („Das Aesthetische in der Dichtung des Lukrez“) daktaro laipsniui gauti, tačiau daktaro laipsnio nesigynė.

Nuo 1965 m. dėstė lituanistiką Kalifornijos universitete (UCLA).

J. Tininis buvo „Dailiųjų menų“ klubo, kuris vienijo išeivijoje gyvenusius Lietuvos menininkus, vienas iš steigėjų bei uoliausių narių. Dar nuo Tiubingeno laikų Lietuvių rašytojų draugijos narys, o gyvendamas Los Andžele buvo šios draugijos valdybos nariu (iždininku). J. Tininis priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai. Gyvendamas Los Andžele taip pat buvo ateitininkų sendraugių narys, priklausė Lietuvių bendruomenės apylinkei. J. Tininis buvo įsitraukęs į Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos choro veiklą.

J. Tininis žuvo autoavarijoje 1971 m. rugpjūčio 2 d. 200 mylių nuo Los Andželo, netoli San Luis Obispo, kuomet priešpriešine kryptimi važiavęs automobilis, visu greičiu rėžėsi į J. Tininio vairuojamo automobilio šoną. Smūgis J. Tininiui buvo mirtinas. Gero bičiulio Bernardo Brazdžionio rūpesčiu palaidotas Los Andželo Kalvarijų kapinių (Calvary Cemetery) mauzoliejuje.

Mokėjo lotynų, graikų, vokiečių, prancūzų, anglų, lietuvių ir esperanto kalbas.

Bibliografija

• „Sužadėtinė“ (1957 m.), novelių rinkinys,
• „Dailininko žmona“ (1970 m.), romanas,
• „Nuskandintas žiedas“ (1971 m.), romanas,
• „Laiškai Andromachai“ (1973 m.), po mirties išleista prozos kūrinių ir vertimų rinktinė.

Šaltiniai

1. V. Aleknienė, Jo gyvenimas vertas knygos, Gimtasis Rokiškis, 1994 rugsėjo 6 d., nr. 103.
2. G. Kujelis, Juozas Tininis. Asmenybė ir kūryba, Lyginamoji XX a. lietuvių egzilio istorija, 2018. Archyvuota kopija 2021-11-04 iš Wayback Machine projekto.
3. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, Juozas Tinininis. Biografija.
4. V. Sarulienė, Sudėti gyvenimo mozaiką: mokytojas, rašytojas, mokslininkas, vertėjas Juozas Tininis, Lietuvos muziejų rinkiniai, 2019.
5. B. Brazdžionis, Žodis skaitytojui. Tininis Juozas, Laiškai Andromachai, Los Angeles, 1973. p. 94
6. G. Kujelis, Juozas Tininis. Asmenybė ir kūryba, Lyginamoji XX a. lietuvių egzilio istorija, 2018. Archyvuota kopija 2021-11-04 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Trumpa Juozo Tininio biografija
• Juozas Tininis. Asmenybė ir kūryba. Lyginamoji XX a. lietuvių egzilio istorija Archyvuota kopija 2021-11-04 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuviškos kultūros saulė ryškiausiai spindėjo iš Vakarų. Talentų bankas – Dailiųjų menų klubas
• Sudėti gyvenimo mozaiką: mokytojas, rašytojas, mokslininkas, vertėjas Juozas Tininis, 116 p.
• Su meile puoselėjęs literatūrą svetur