Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žanas Batistas LiuliGimė 1632 m lapkričio 29 d FlorencijaMirė 1687 m kovo 22 d 54 metai ParyžiusPalaidotas a Notre Dame
Jean Baptiste Lully
| Žanas Batistas Liuli | |
|---|---|
| Gimė | 1632 m. lapkričio 29 d. Florencija |
| Mirė | 1687 m. kovo 22 d. (54 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Notre Dame des Victoires |
| Veikla | Baroko kompozitorius |
| Žinomas (-a) už | „Miserere“, „Kadmas ir Hermionė“, „Armida“ |
| Vikiteka | Jean-Baptiste Lully |
Žanas Batistas Liuli (pranc. Jean-Baptiste Lully, 1632 m. lapkričio 29 d., Florencija – 1687 m. kovo 22 d., Paryžius) – XVII a. Prancūzijos baroko kompozitorius, nacionalinės prancūzų operos pradininkas.
Biografija
Žanas Batistas Liuli gimė 1632 m. lapkričio 29 d. Florencijoje Italijoje. Jis buvo italas ir pradinis jo vardas buvo Džovanis Batista Liulis (it. Giovanni Battista Lulli). Jo tėvas Lorencas buvo kilęs iš valstiečių, motina Katarina del Sera buvo malūnininko duktė. Ž. B. Liuli turėjo vyresnį brolį Verdžinijų ir jaunesnę seserį Margjeritą. Jis tikriausiai išmoko groti gitara ir smuiku pas pranciškonų vienuolius, kurie gyveno toje pačioje gatvėje Florencijoje kaip jo tėvas, tapęs malūnininku. Nieko tikro nežinoma apie aplinkybes, dėl kurių Ž. B. Liuli buvo pasirinktas tapti italų kalbos mokytoju Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV pusseserei Anai Marijai Luizai Orleanietei. Tikėtina, kad tai įvyko per princesės dėdę Rožė de Loreną, kuris viešėjo Florencijoje 1645 ir 1646 m.
1646 m. Ž. B. Liuli atvyko į Paryžių. Princesė tuo metu gyveno ir su vietos muzikantais Ž. B. Liuli užbaigė muzikos mokslus, išmoko groti klavesinu, šokti. 1652 m. jis kartu su baleto šokėju Diu Mustjė (Du Moustier) parašė muziką „Maskarado Sen Žermeno miške“ pasirodymui. Tai yra anksčiausias žinomas Ž. B. Liuli kūrinys, iš kurio išliko tik libretas. 1652 m. princesė buvo susijusi su ir turėjo pasitraukti iš Paryžiaus. Ž. B. Liuli perėjo groti į karaliaus Liudviko XIV baleto ansamblį. Jam taip gerai sekėsi, kad 1653 m. karalius paskyrė jį ansamblio kompozitoriumi, nors Ž. B. Liuli tuomet tebuvo dvidešimt vieneri. Po to kelerius metus jis derino savo kompozitoriaus ir šokėjo užsiėmimus. Jis buvo keleriais metais vyresnis už karalių ir tapo jo mėgstamiausiu muzikantu. 1656 m. jis parašė „Laiko baletą“ (La galanterie du temps), kuris tapo pirmuoju vien jo parašytu kūriniu. Su italų bendruomenės Paryžiuje, kuri buvo artima kardinolui Mazariniui ir, kartu, karaliui, parama Ž. B. Liuli užsitikrino padėtį kaip pirmaujantis to meto kompozitorius baletams. Taip pat jis pradėjo rašyti vokalinę muziką.
1660 m. Ž. B Liuli sukūrė motetą, kuris buvo atliktas Luvre bent 9 ar 10 kartų. 1661 m. Ž. B. Liuli buvo paskirtas karališkosios muzikos prižiūrėtoju, dėl ko jam teko priimti Prancūzijos pilietybę. 1662 m. jis vedė Madleną, kompozitoriaus Mišelio Lambero dukterį, su kuria vėliau susilaukė šešerių vaikų. Jo padėtį tuo metu rodo tai, kad ant vedybų sutarties pasirašė Liudvikas XIV, karalienės ir , ministras . 1663 m. Ž. B. Liuli parašė vieną geriausių savo kūrinių, sakralinę „Miserere“ karaliaus dvarui. 1660 m. Paryžiuje ypač didelės sėkmės sulaukė italas su savo operomis, bet 1663 m. jis patyrė nesėkmę ir paliko Paryžių. Tai galbūt atkreipė Ž. B. Liuli dėmesį į operos žanrą. 1664 m. jis pradėjo bendradarbiauti su Moljeru, dalyvavo įvairiuose baleto ir teatro pastatymuose. 1670 m. jis jau buvo pasiturintis ir galėjo pradėti ištaigingo nuosavo namo statybas Paryžiuje. Tais pačiais metais nutrūko jo santykiai su Moljeru. Tai aiškinama keliomis versijomis: kūrėjai galėjo susipykti dėl spektaklių pastatymų, kuriems Ž. B. Liuli rašė muziką, tačiau Moljeras pasiimdavo didžiąją dalį pajamų, arba dėl naujai įsteigtos Paryžiaus operos vadovavimo.
|
1672 m. Ž. B. Liuli nusipirko karaliaus privilegiją vadovauti Paryžiaus operai. Kartu su teatro scenografu ir architektu Karlu Vigaraniu jie įnešė po 10 000 livrų į šį verslą. 1673 m. opera „Kadmas ir Hermionė“ buvo tokia sėkminga, kad jos asmeniškai atvyko pasižiūrėti karalius Liudvikas XIV. Po Moljero mirties 1673 m. Ž. B. Liuli buvo suteikta teisė nemokamai naudotis Palė Rojalio teatru. Jis siekė išvaikyti čia įsikūrusius artistus-konkurentus ir pasiekė jų teisių suvaržymo. Jo muzikinės tragedijos „Alcesta“ premjera sulaukė viešo pasipiktinusių artistų pažeminimo ir nuo patyčių neišgelbėjo net Liudviko XIV vizitas. Karaliui šis spektaklis visgi padarė įspūdį ir jis patvarkė, kad sekančios trys Ž. B. Liuli kūrinių premjeros įvyktų senojoje Sen Žermeno pilyje, o tik po to būtų pristatytos mieste.
Ž. B. Liuli pradėjo bendradarbiauti su libretistu Filipu Kino (Quinault, Philippe, 1635−1688), kuris jam sukūrė libretus apie 20-čiai vėlyvųjų operų ir baletų. Kompozitorius vėliau pagarsėjo kaip įgudęs dvaro intrigų meistras. Nepaisant visko, jo muziką mėgo karalius ir dofinas. 1680 m. jis tapo vienvaldžiu Paryžiaus operos vadovu. 1681 m. atnaujintoje komedijoje „Miesčionys dvare“ pasirodęs Ž. B. Liuli sukėlė didžiulį publikos juoką, kad karalius paskyrė jį vienu iš savo sekretorių ir suteikė bajorystę. Jo vėlyvuosius santykius su karaliumi aptemdė kilęs skandalas, per kurį paaiškėjo, kad Ž. B. Liuli sugundė į tarnybą jam paskirtą pažą (jis buvo pagarsėjęs homoseksualiais polinkiais). Ž. B. Liuli buvo paprašytas palikti Palė Rojalio teatrą ir karalius neapsilankė garsiausio Ž. B. Liuli kūrinio „Armida“ premjeroje. Žanas Batistas Liuli mirė nuo gangrenos 1687 m. kovo 22 d. po to, kai mušdamas taktą atlikimo metu su lazda pataikė į savo koją ir sulaužė pirštą. Palaidotas Dievo Motinos Pergalės bažnyčioje (Notre Dame des Victoires) Paryžiuje. Jo sūnūs Luji, Žanas Batistas ir Žanas Luji tapo kompozitoriais ir muzikantais.
Kūriniai
Svarbiausi Ž. B. Liuli kūriniai.
| Muzikinės tragedijos:
| Komedijiniai baletai (su Moljeru):
Choriniai kūriniai:
|
Literatūra
- Grove Music Online, 2001, Lois Rosow Archyvuota kopija 2017-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- The Concise Oxford Dictionary of Music, 2007 Archyvuota kopija 2017-08-10 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica, 2007 03 22
Nuorodos
- Ž. B. Liuli kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- Jean-Baptiste Lully svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jean Baptiste Lully, Kas yra Jean Baptiste Lully? Ką reiškia Jean Baptiste Lully?
Zanas Batistas LiuliGime 1632 m lapkricio 29 d FlorencijaMire 1687 m kovo 22 d 54 metai ParyziusPalaidotas a Notre Dame des VictoiresVeikla Baroko kompozitoriusZinomas a uz Miserere Kadmas ir Hermione Armida Vikiteka Jean Baptiste Lully Zanas Batistas Liuli pranc Jean Baptiste Lully 1632 m lapkricio 29 d Florencija 1687 m kovo 22 d Paryzius XVII a Prancuzijos baroko kompozitorius nacionalines prancuzu operos pradininkas BiografijaZanas Batistas Liuli gime 1632 m lapkricio 29 d Florencijoje Italijoje Jis buvo italas ir pradinis jo vardas buvo Dzovanis Batista Liulis it Giovanni Battista Lulli Jo tevas Lorencas buvo kiles is valstieciu motina Katarina del Sera buvo malunininko dukte Z B Liuli turejo vyresnį brolį Verdziniju ir jaunesne seserį Margjerita Jis tikriausiai ismoko groti gitara ir smuiku pas pranciskonu vienuolius kurie gyveno toje pacioje gatveje Florencijoje kaip jo tevas tapes malunininku Nieko tikro nezinoma apie aplinkybes del kuriu Z B Liuli buvo pasirinktas tapti italu kalbos mokytoju Prancuzijos karaliaus Liudviko XIV pusseserei Anai Marijai Luizai Orleanietei Tiketina kad tai įvyko per princeses dede Roze de Lorena kuris viesejo Florencijoje 1645 ir 1646 m 1646 m Z B Liuli atvyko į Paryziu Princese tuo metu gyveno ir su vietos muzikantais Z B Liuli uzbaige muzikos mokslus ismoko groti klavesinu sokti 1652 m jis kartu su baleto sokeju Diu Mustje Du Moustier parase muzika Maskarado Sen Zermeno miske pasirodymui Tai yra anksciausias zinomas Z B Liuli kurinys is kurio isliko tik libretas 1652 m princese buvo susijusi su ir turejo pasitraukti is Paryziaus Z B Liuli perejo groti į karaliaus Liudviko XIV baleto ansamblį Jam taip gerai sekesi kad 1653 m karalius paskyre jį ansamblio kompozitoriumi nors Z B Liuli tuomet tebuvo dvidesimt vieneri Po to kelerius metus jis derino savo kompozitoriaus ir sokejo uzsiemimus Jis buvo keleriais metais vyresnis uz karaliu ir tapo jo megstamiausiu muzikantu 1656 m jis parase Laiko baleta La galanterie du temps kuris tapo pirmuoju vien jo parasytu kuriniu Su italu bendruomenes Paryziuje kuri buvo artima kardinolui Mazariniui ir kartu karaliui parama Z B Liuli uzsitikrino padetį kaip pirmaujantis to meto kompozitorius baletams Taip pat jis pradejo rasyti vokaline muzika 1660 m Z B Liuli sukure moteta kuris buvo atliktas Luvre bent 9 ar 10 kartu 1661 m Z B Liuli buvo paskirtas karaliskosios muzikos priziuretoju del ko jam teko priimti Prancuzijos pilietybe 1662 m jis vede Madlena kompozitoriaus Miselio Lambero dukterį su kuria veliau susilauke seseriu vaiku Jo padetį tuo metu rodo tai kad ant vedybu sutarties pasirase Liudvikas XIV karalienes ir ministras 1663 m Z B Liuli parase viena geriausiu savo kuriniu sakraline Miserere karaliaus dvarui 1660 m Paryziuje ypac dideles sekmes sulauke italas su savo operomis bet 1663 m jis patyre nesekme ir paliko Paryziu Tai galbut atkreipe Z B Liuli demesį į operos zanra 1664 m jis pradejo bendradarbiauti su Moljeru dalyvavo įvairiuose baleto ir teatro pastatymuose 1670 m jis jau buvo pasiturintis ir galejo pradeti istaigingo nuosavo namo statybas Paryziuje Tais paciais metais nutruko jo santykiai su Moljeru Tai aiskinama keliomis versijomis kurejai galejo susipykti del spektakliu pastatymu kuriems Z B Liuli rase muzika taciau Moljeras pasiimdavo didziaja dalį pajamu arba del naujai įsteigtos Paryziaus operos vadovavimo Recitatyvas Enfin is Armidos source source 1672 m Z B Liuli nusipirko karaliaus privilegija vadovauti Paryziaus operai Kartu su teatro scenografu ir architektu Karlu Vigaraniu jie įnese po 10 000 livru į sį versla 1673 m opera Kadmas ir Hermione buvo tokia sekminga kad jos asmeniskai atvyko pasiziureti karalius Liudvikas XIV Po Moljero mirties 1673 m Z B Liuli buvo suteikta teise nemokamai naudotis Pale Rojalio teatru Jis sieke isvaikyti cia įsikurusius artistus konkurentus ir pasieke ju teisiu suvarzymo Jo muzikines tragedijos Alcesta premjera sulauke vieso pasipiktinusiu artistu pazeminimo ir nuo patyciu neisgelbejo net Liudviko XIV vizitas Karaliui sis spektaklis visgi padare įspudį ir jis patvarke kad sekancios trys Z B Liuli kuriniu premjeros įvyktu senojoje Sen Zermeno pilyje o tik po to butu pristatytos mieste Z B Liuli pradejo bendradarbiauti su libretistu Filipu Kino Quinault Philippe 1635 1688 kuris jam sukure libretus apie 20 ciai velyvuju operu ir baletu Kompozitorius veliau pagarsejo kaip įgudes dvaro intrigu meistras Nepaisant visko jo muzika mego karalius ir dofinas 1680 m jis tapo vienvaldziu Paryziaus operos vadovu 1681 m atnaujintoje komedijoje Miescionys dvare pasirodes Z B Liuli sukele didziulį publikos juoka kad karalius paskyre jį vienu is savo sekretoriu ir suteike bajoryste Jo velyvuosius santykius su karaliumi aptemde kiles skandalas per kurį paaiskejo kad Z B Liuli sugunde į tarnyba jam paskirta paza jis buvo pagarsejes homoseksualiais polinkiais Z B Liuli buvo paprasytas palikti Pale Rojalio teatra ir karalius neapsilanke garsiausio Z B Liuli kurinio Armida premjeroje Zanas Batistas Liuli mire nuo gangrenos 1687 m kovo 22 d po to kai musdamas takta atlikimo metu su lazda pataike į savo koja ir sulauze pirsta Palaidotas Dievo Motinos Pergales baznycioje Notre Dame des Victoires Paryziuje Jo sunus Luji Zanas Batistas ir Zanas Luji tapo kompozitoriais ir muzikantais KuriniaiSvarbiausi Z B Liuli kuriniai Muzikines tragedijos Les Fetes de l Amour et de Bacchus 1672 Cadmus et Hermione 1673 Alceste 1674 Thesee 1675 Atys 1676 Isis 1677 Psyche 1678 Bellerophon 1679 Proserpine 1680 Persee 1682 Phaeton 1683 Amadis de Gaule 1684 Roland 1685 Armide 1686 Acis et Galathee 1686 Achille et Polixene 1687 Komedijiniai baletai su Moljeru Le mariage force 1664 L amour medecin 1665 La Princesse d Elide 1664 Le Sicilien 1667 Georges Dandin 1668 Monsieur de Pourceaugnac 1669 Les amants magnifiques 1670 Le Bourgeois Gentilhomm 1670 Choriniai kuriniai Miserere 1664 Te Deum 1677 De Profundis Grands Motets 1683 LiteraturaGrove Music Online 2001 Lois Rosow Archyvuota kopija 2017 08 09 is Wayback Machine projekto The Concise Oxford Dictionary of Music 2007 Archyvuota kopija 2017 08 10 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica 2007 03 22NuorodosVikiteka Jean Baptiste Lully vaizdine ir garsine medziagaZ B Liuli kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Jean Baptiste Lully svetaineje Last fm