Jojimas olimpinėse žaidynėse

Jojimas olimpinėse žaidynėse
Prižiūrinti institucija	FEI
Rungtys	6 (mišrios)
Kategorijos	3 (mišrios)
Žaidynės
1896 • 1900 • 1904 • 1908 • 1912 · 1920 1924 • 1928 • 1932 • 1936 • 1948 • 1952 1956 • 1960 • 1964 • 1968 • 1972 • 1976 1980 • 1984 • 1988 • 1992 • 1996 • 2000 2004 • 2008 • 2012 • 2016 • 2020 • 2024
Infolentelė: žiūrėti •  • redaguoti

Jojimas olimpinėse žaidynėse yra viena iš seniausių olimpinės programos sporto šakų. Į olimpines žaidynes jojimas įtrauktas 1900 m. Žirgai yra vieninteliai gyvūnai, kurie vis dar naudojami olimpinėse žaidynėse.

Olimpinių žaidynių žirginio sporto varžybose vyrai ir moterys varžosi kartu.

Istorija

1900 m. įvyko pirmosios olimpinės žirgų sporto varžybos. Kadangi žirgų sportas reikiamo žiūrovų susidomėjimo nesulaukė savo pirmose olimpinėse žaidynėse, sportas buvo laikinai pašalintas iš olimpinių žaidynių. Nuo 1924 m. olimpines jodinėjimo rungtis prižiūrėjo Tarptautinė žirgų sporto federacija. Į programą įtraukta penkiakovė, kurią sudarė 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km kliūtinis jojimas, 15 kliūčių konkūras ir dailiojo jojimo pasirodymas.

Iki 1952 m. olimpiadoje galėjo varžytis tik karinį laipsnį turintys raiteliai vyrai. Nuo 1952 m. vyrų raiteliai apribojimų nebeturėjo, bet moterys galėjo varžytis tik meninio jodinėjimo rungtyse. Nuo 1964 m. moterys galėjo varžytis visose rungtyse kartu su vyrais.

Rungtys

Dabartinės rungtys

Pagrindiniai straipsniai – dailusis jojimas, konkūrinis jodinėjimas ir .

Daliojo jojimo varžybose vertinama kaip žirgas atlieka dailiojo jojimo testą, arba schemą – numatytą judesių seką apibrėžtos aikštelės ribose. Laisvąją programą raiteliai atlieka pagal pasirinktą muziką. Kiekvieną elementą teisėjai vertina balais nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu. Laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį. Vieną dieną atliekama privalomoji programa, kitą – laisvoji. Privalomojoje programoje testas su 33 elementais trunka apie 6 minutes, laisvojoje laikas griežtai nurodytas, reikia tilpti į 6 minutes ir atlikti 16 elementų. Varžybos vyksta lygioje 20 m × 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje dvylika raidžių – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas. Žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas – turi matytis, kad žirgas pratimus atlieka savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas.

Konkūrų rungtyje raitelio tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms sudėliotą kliūčių maršrutą. Dvylika kliūčių būna skirtingų formų, pločio bei aukščio. Viena kliūtis yra dviguba, dar viena – triguba, o sistema iš trijų ar dviejų šuolių laikoma viena kliūtimi. Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pavyzdžiui, jei žirgas atsisako įveikti tam tikrą kliūtį), bet viršijus šį skaičių duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama, kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Trisdešimt geriausiai pasirodžiusių asmeninių konkūrų varžybų raitelių olimpinėse žaidynėse patenka į finalą.

Trikovės varžybos vyksta tris dienas. Šią rungtį sudaro dailusis jojimas, konkūrai ir beveik 7 km krosas, kuris vyksta didelėje atviroje teritorijoje su įvairiomis kliūtimis, tarp jų – ir vandens. Raiteliui ir žirgui tenka šokti per kliūtis į vandenį arba tenka įveikti kliūtis šokant iš vandens. Taip pat tenka įveikti rąstus, griovius ir kitus trukdžius. Visose rungtyse raiteliai joja su tais pačiais žirgais, bet keičia balnus ir aprangas.

Suvestinė

Rungtis	00	04	08	12	20																				08	12	16	20	Iš viso
Konkūrai	•			•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	26
Konkūrai, komanda				•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	25
Trikovė				•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	25
Trikovė, komanda				•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	25
Išjodinėjimas				•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	25
Išjodinėjimas, komanda							•	•	•	•	•	•		•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	•	21
Polas	•		•		•	•			•																				5
Voltižiravimas					•																								1
Voltižiravimas, komanda					•																								1
Šuolis į aukštį	•																												1
Šuolis į tolį	•																												1

Medalių lentelė

1900 m. - 2021 m. duomenys

Vieta	Šalys	Auksas	Sidabras	Bronza	Iš viso
1	Vokietija (GER)	28	14	14	56
2	(SWE)	18	13	14	45
3	Prancūzija (FRA)	15	15	13	43
4	Jungtinė Karalystė (GBR)	13	12	15	40
5	JAV (USA)	11	23	20	54
6	(FRG)	11	5	9	25
7	Nyderlandai (NED)	10	13	4	27
8	Italija (ITA)	7	9	7	23
9	Tarybų Sąjunga (URS)	6	5	4	15
10	Australija (AUS)	6	4	4	14
11	(SUI)	5	10	8	23
12	(EUA)	5	5	4	14
13	Belgija (BEL)	5	2	7	14
14	(NZL)	3	2	5	10
15	Kanada (CAN)	2	2	3	7
16	(MEX)	2	1	4	7
17	Lenkija (POL)	1	3	2	6
18	(ESP)	1	2	1	4
19	Austrija (AUT)	1	1	1	3
20	Brazilija (BRA)	1	0	2	3
21	Japonija (JPN)	1	0	0	1
	(TCH)	1	0	0	1
23	Danija (DEN)	0	4	2	6
24	(CHI)	0	2	0	2
25	(ROU)	0	1	1	2
26	Argentina (ARG)	0	1	0	1
	Bulgarija (BUL)	0	1	0	1
	Norvegija (NOR)	0	1	0	1
29	(POR)	0	0	3	3
30	(KSA)	0	0	2	2
31	Airija (IRL)	0	0	1	1
	(HUN)	0	0	1	1
Iš viso (šalių skaičius: 32)		153	151	151	455

Šaltiniai

1. Raiteliai su žirgais – viena komanda

Nuorodos

• FEI puslapis