Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hamburgas vok Hamburg oficialiai Laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas vok Freie und Hansestadt Hamburg miestas ir žemės
Hamburgo laisvasis Hanzos miestas
Hamburgas (vok. Hamburg), oficialiai Laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas (vok. Freie und Hansestadt Hamburg) – miestas ir žemės šiaurės Vokietijoje, prie Elbės ir Alsterio upių, susisiekia su Šiaurės jūra. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. Antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.
| Hamburgas vok. Hamburg | |
|---|---|
| Hamburgo panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Vokietija |
| Žemė | Hamburgas |
| Įkūrimo data | 808 |
| Meras | Peter Tschentscher (SPD) |
| Gyventojų | 1 777 373 |
| Plotas | 755,264 km² |
| Tankumas | 2 353 žm./km² |
| Altitudė | 6 m |
| Pašto kodas | 20001–21149, 22001–22769 |
| Tel. kodas | 040 |
| Tinklalapis | www.hamburg.de |
| Vikiteka | Hamburgas |
| Kirčiavimas | Hámburgas |
Istorija
Hamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m. prie Alsterio pastatytos tvirtovės pavadinimo Hamma Burg (čia „burg“ reiškia „tvirtovė“, o „ham“ senąja saksoniečių tarme – „krantas“). Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje. Tik XII a. didesnę svarbą miestui įgavo Elbės upė.
Pagal legendą, 1189 m. gegužės 7 d. imperatorius Barbarosa paskelbė, kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti. Ir nors „Barbarosos chartija“ formaliai įkurta tik po šimtmečio, tas pareiškimas paskatino įvairių pirklių gildijų ir prekybos namų steigimąsi.
1190 m. hamburgiečiai pabandė išsilaisvinti iš aristokratų valdžios, tačiau toji laisvė tetruko 11 m., kai miestą užėmė danai, išstumti iš miesto tik 1227 m. Tada miestas ėmė sparčiau vystytis, o įstojimas 1300 m. į Hanzos miestų lygą tai dar labiau paspartino. XIV a. pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventojų.
Išskirtiniai istoriniai įvykiai, įsirėžę miestelėnų atmintyje:
- Napoleono okupacija (1806–1814);
- Didysis Hamburgo gaisras (1842).
Tik apie 1900 m. Hamburgas tapo metropoliu, kai miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną. Hamburgas nuo 1937 m. turi Vokietijos žemės statusą (prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija – viso 746 km²).
Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sąjungininkų bombardavimų. Intensyvios oro atakos prasidėjo 1943 m. liepos pabaigoje (operacija Gomora). Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu: „Jie sėjo vėją, todėl turi pjauti viesulą“. Vėliau ši operacija pradėta vadinti Vokietijos Hirosima. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad nuo kilusių gaisrų temperatūra siekė 800 °C, lydėsi asfaltas, o žmonės tiesiog iškepdavo karštyje. Vien tik liepos 27 naktį žuvo per 40 tūkst. žmonių. Karo pabaigoje miesto centre iš pastatų praktiškai buvo likęs tik vienintelis, pajuodęs nuo suodžių, Šv. Mykolo bažnyčios bokštas.
Britų kariai Hamburgą užėmė 1945 m. gegužės 3 d. Po metų buvo išrinkta miesto taryba, o 1952 m. priimtas naujas miesto statutas, galiojantis iki dabar. 1962 m. vasarį miestą užplūdo galingas potvynis, kurio metu žuvo virš 300 žmonių.
Apie miestą
Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis – vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Tad Hamburgas pasižymi ir tiltų gausa (net 2304), kurie pastatyti per kanalus – čia daugiau tiltų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu paėmus. Alsterio upės žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelės užtvankos, dambos, šalia yra daug alėjų ir parkų. Žalioji zona sudaro net 14 % miesto ploto.
Hamburgui esant stambiam uostui, natūralu tikėtis, kad turėjo būti vieta, kur iš plaukiojimų grįžę jūreiviai galėtų išlieti susikaupusią energiją. Tokia vieta Hamburge yra Sankt Pauli rajonas, nuo seno garsėjęs prostitučių (ir kitokių seksualinių paslaugų) sankaupa. Tačiau čia, skirtingai nuo Amsterdamo, uždara „raudonų žibintų“ Herbertstraße gatvė iškart pasitinka draudžiančiu moterims vaikščioti ženklu. Netoliese įsikūręs ir turistų mėgiamas Erotikos muziejus. Šis rajonas pasižymi kaip poilsio ir pramogų centras.
Kultūra
Hamburge yra keletas aukštųjų mokyklų: Hamburgo universitetas, Taikomųjų mokslų universitetas, Technikos universitetas Federalinių karinių pajėgų universitetas ir kitos.
Hamburgo universitetą nuspręsta steigti 1919 m. kovo 28 d. Naujai įsikūrusiame universitete dirbo tokie iškilūs mokslininkai kaip Ernstas Kasireris (filosofija), Ervinas Panovskis (meno istorija), Otas Šternas (chemija), Viljamas Šternas (psichologija) ir kiti. Universiteto centriniai rūmai yra Von-Melle parke. Šiandien universitete, kurį sudaro 270 pastatų visame mieste, mokosi beveik 40 tūkst. studentų, dėsto apie 900 profesorių.
Hamburge yra keli UNESCO pasaulio paveldo objektai: Špaiherštatas, Kontorhauzas, Čilihauzas.
Mieste gausu muziejų: Meno galerija (Kunsthalle), Hamburgo archeologijos ir istorijos muziejus, Menų ir amatų muziejus, Etnologijos muziejus, Zoologijos ir botanikos muziejus, Komunikacijų muziejus, Brucerijaus meno forumas, „Dialogas tamsoje“ (tamsos pasaulio suvokimas), Vaško figūrų muziejus, Hamburgo požemiai, muziejiniai laivai ir kita. Nemažiau ir teatrų.
Hamburgas išgarsėjo kaip Hamburgo alternatyviosios muzikos mokyklos lopšys. Jis buvo ir 9-ojo dešimtmečio sunkiojo metalo pagrindinis Vokietijos centras. Alternatyvios ir pankų muzikos entuziastai spiečiasi prie Rote Flora vilos, esančios Sternschanze rajone.
Hamburge organizuojamos įvairios kasmetinės šventės ir renginiai.
Muzikos:
- G-Move: Techno-muzikos paradas, birželis;
- Fleetinselfest: Muzika atviram ore, liepa;
- Schlagermove – 1970-ųjų vokiškų šlagerių paradas, liepa.
Ugnies festivaliai:
- Kirschblütenfest: Japonų kultūros ir fejerverkų festivalis, gegužė;
- Tarptautinis fejerverkų festivalis, rugpjūtis.
Filmų festivaliai:
- Fantastinių filmų festivalis, balandis;
- Kurzfilmfestival: trumpametražių filmų festivalis, birželis;
- Ispaniškų filmų festivalis, liepa;
- Filmfest Hamburg, rugsėjis;
- lesbiečių ir gėjų filmų Hamburgo festivalis, spalis;
- Lotynų Amerikos filmų festivalis, gruodis.
Sporto renginiai:
- Hamburgo maratonas, balandis;
- Egzotinių valčių lenktynės, rugpjūtis;
- Viešasis Hamburgo triatlonas, rugpjūtis.
Sportas
Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 1988 m. – VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai miesto istorijoje:
- Hamburger SV
- FC Sankt Pauli
- Altonaer FC 1893
- LSV Hamburg
- SC Victoria Hamburg
Ryšiai su Lietuva
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ėmė telktis pabėgėliai iš Lietuvos. Įsisteigė Lietuvių komitetas (pirmininkas A. Danta), veikė dvi stovyklos: Ralsted–Holdingenbaumo (1946 m. pr. iškelta) ir Hamburgo uoste stovėję penki laivai (anksčiau plaukioję Nemunu) su lietuviais karo pabėgėliais. Dar 3478 tautiečiai buvo patalpinti kitose miesto stovyklose. 1946 m. Hamburge atidarytas Pabaltijo universitetas, vėliau jis buvo iškeltas į užmiestį. Veikė lietuvių vaikų darželis, pradinė mokykla ir anglų kalbos kursai, buvo leidžiamas neperiodinis laikraštis Vargo kelias, universitete studijavo apie 60 lietuvių. Apie 1950 m. dauguma tautiečių iš Vokietijos išvyko.
Po 1960 m. padaugėjo emigrantų iš Lietuvos TSR (leista išvykti vokiečiams ir mišrioms šeimoms). 1963 m. įkurta Hamburgo lietuvių moterų draugija (pirmininkės Liucija Pašaitienė, Teresė Lipšienė) su tautinių šokių grupe. Kunigas Vaclovas Šarka leido biuletenį Aušros vartai, kurį laiką veikė tautinių šokių ratelis Gintaras (vadovas L. Narkus), o vėliau – jaunimo šokių grupė. 1974 m. mieste vyko Lietuvių savaitė, 1977 m. buvo įsteigti Lietuvių katalikų sielovados namai, 1981 m. įkurta Savišalpos draugija.
Lietuvai atkūrus valstibingumą ir atvėrus sienas, mieste tautiečių pagausėjo. Veikia Vokietijos lietuvių bendruomenės Hamburgo apylinkė (pirmininkė Asta Korinth, 2019 m. duomenys), kartu švenčiamos Vasario 16, Motinos dienos, Kalėdų šventės. Atidaryta lituanistinė mokykla ir darželis Abėcėlė, susibūrė tautinių šokių kolektyvas Gintaras (vadovė Agneta Rosemann).
Pramonė
Pagrindinis ekonominis miesto veiksnys neabejotinai yra Hamburgo uostas. Kita svarbi industrija – „Airbus“ kompanija, turinti dvi gamyklas. Plačiai išvystyta leidybos pramonė – mieste įsikūrusios trys didžiausios Vokietijos leidyklos. Hamburge yra ir didžiausia Europoje vario gamykla.
Architektūra
Hamburge dominuoja vario skarda dengti stogai ir rausvų plytų architektūra, kuri būdinga šiaurės Vokietijai.
Žymūs istoriniai pastatai: Renesanso stiliaus miesto rotušė (baigta statyti 1897), Šv. Petro (XII a.), Šv. Jokūbo (XIII-XV a.), Šv. Kotrynos (XIV-XV a.), Šv. Mykolo (XVIII a. pabaiga) bažnyčios.
Garsūs žmonės
Hamburge yra gimę garsūs kompozitoriai: Feliksas Mendelsonas (1809–1847), Johanesas Bramsas (1833–1897), Karlas Filypas Emanuelis Bachas (1714–1788, Johano Sebastiano Bacho sūnus), Georgas Filypas Telemanas (1681–1767). Čia gimė ir Heinrichas Rudolfas Hercas (1857–1894), radijo bangų atradėjas, ir Angela Merkel (1954-).
Išnašos
- https://www.nytimes.com/1962/02/20/archives/500-feared-dead-in-hamburg-flood-bodies-of-208-recovered-in-german.html
- Hamburg und Memel - zwei alte Kameraden! // Memeler Dampfboot N 19, 5. Oktober 1950
- Vincas Bartusevičius. Hamburgo lietuviai // VLE
Nuorodos
- Oficiali Hamburgo svetainė Archyvuota kopija 2006-03-04 iš Wayback Machine projekto. (keliomis kalbomis)
- Hamburgo miesto panoramos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hamburgo laisvasis Hanzos miestas, Kas yra Hamburgo laisvasis Hanzos miestas? Ką reiškia Hamburgo laisvasis Hanzos miestas?
Hamburgas vok Hamburg oficialiai Laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas vok Freie und Hansestadt Hamburg miestas ir zemes siaures Vokietijoje prie Elbes ir Alsterio upiu susisiekia su Siaures jura Verslo pramones ir kulturos centras Antrasis pagal dydį uostas Europoje Antrasis pagal dydį Vokietijos miestas Hamburgas vok Hamburg Hamburgo panoramaHamburgas53 33 0 s pl 10 0 0 r ilg 53 55000 s pl 10 00000 r ilg 53 55000 10 00000 Hamburgas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe VokietijaZeme HamburgasĮkurimo data 808Meras Peter Tschentscher SPD Gyventoju 2008 1 777 373Plotas 755 264 km Tankumas 2008 2 353 zm km Altitude 6 mPasto kodas 20001 21149 22001 22769Tel kodas 040Tinklalapis www hamburg deVikiteka HamburgasKirciavimas HamburgasIstorijaHamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m prie Alsterio pastatytos tvirtoves pavadinimo Hamma Burg cia burg reiskia tvirtove o ham senaja saksonieciu tarme krantas Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje Tik XII a didesne svarba miestui įgavo Elbes upe Pagal legenda 1189 m geguzes 7 d imperatorius Barbarosa paskelbe kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti Ir nors Barbarosos chartija formaliai įkurta tik po simtmecio tas pareiskimas paskatino įvairiu pirkliu gildiju ir prekybos namu steigimasi 1190 m hamburgieciai pabande issilaisvinti is aristokratu valdzios taciau toji laisve tetruko 11 m kai miesta uzeme danai isstumti is miesto tik 1227 m Tada miestas eme sparciau vystytis o įstojimas 1300 m į Hanzos miestu lyga tai dar labiau paspartino XIV a pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventoju Hamburgo uostas 1910 m Isskirtiniai istoriniai įvykiai įsireze miestelenu atmintyje Napoleono okupacija 1806 1814 Didysis Hamburgo gaisras 1842 Tik apie 1900 m Hamburgas tapo metropoliu kai miesto gyventoju skaicius pasieke milijona Hamburgas nuo 1937 m turi Vokietijos zemes statusa prijungus prie Hamburgo priemiestį Altona miestas sutampa su zemes teritorija viso 746 km Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sajungininku bombardavimu Intensyvios oro atakos prasidejo 1943 m liepos pabaigoje operacija Gomora Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu Jie sejo veja todel turi pjauti viesula Veliau si operacija pradeta vadinti Vokietijos Hirosima Bombardavimas buvo toks intensyvus kad nuo kilusiu gaisru temperatura sieke 800 C lydesi asfaltas o zmones tiesiog iskepdavo karstyje Vien tik liepos 27 naktį zuvo per 40 tukst zmoniu Karo pabaigoje miesto centre is pastatu praktiskai buvo likes tik vienintelis pajuodes nuo suodziu Sv Mykolo baznycios bokstas Britu kariai Hamburga uzeme 1945 m geguzes 3 d Po metu buvo isrinkta miesto taryba o 1952 m priimtas naujas miesto statutas galiojantis iki dabar 1962 m vasarį miesta uzpludo galingas potvynis kurio metu zuvo virs 300 zmoniu Apie miestaHamburgo Spaiherstato mikrorajonas Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio Alster upes krante o naujamiestis vakariniame Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai daug kanalu Tad Hamburgas pasizymi ir tiltu gausa net 2304 kurie pastatyti per kanalus cia daugiau tiltu nei Amsterdame ir Venecijoje kartu paemus Alsterio upes ziotyse yra suformuoti ezeriukai nedideles uztvankos dambos salia yra daug aleju ir parku Zalioji zona sudaro net 14 miesto ploto Hamburgui esant stambiam uostui naturalu tiketis kad turejo buti vieta kur is plaukiojimu grįze jureiviai galetu islieti susikaupusia energija Tokia vieta Hamburge yra Sankt Pauli rajonas nuo seno garsejes prostituciu ir kitokiu seksualiniu paslaugu sankaupa Taciau cia skirtingai nuo Amsterdamo uzdara raudonu zibintu Herbertstrasse gatve iskart pasitinka draudzianciu moterims vaikscioti zenklu Netoliese įsikures ir turistu megiamas Erotikos muziejus Sis rajonas pasizymi kaip poilsio ir pramogu centras KulturaHamburgo valstybine operaCilihauzas Hamburge yra keletas aukstuju mokyklu Hamburgo universitetas Taikomuju mokslu universitetas Technikos universitetas Federaliniu kariniu pajegu universitetas ir kitos Hamburgo universiteta nuspresta steigti 1919 m kovo 28 d Naujai įsikurusiame universitete dirbo tokie iskilus mokslininkai kaip Ernstas Kasireris filosofija Ervinas Panovskis meno istorija Otas Sternas chemija Viljamas Sternas psichologija ir kiti Universiteto centriniai rumai yra Von Melle parke Siandien universitete kurį sudaro 270 pastatu visame mieste mokosi beveik 40 tukst studentu desto apie 900 profesoriu Hamburge yra keli UNESCO pasaulio paveldo objektai Spaiherstatas Kontorhauzas Cilihauzas Mieste gausu muzieju Meno galerija Kunsthalle Hamburgo archeologijos ir istorijos muziejus Menu ir amatu muziejus Etnologijos muziejus Zoologijos ir botanikos muziejus Komunikaciju muziejus Brucerijaus meno forumas Dialogas tamsoje tamsos pasaulio suvokimas Vasko figuru muziejus Hamburgo pozemiai muziejiniai laivai ir kita Nemaziau ir teatru Hamburgas isgarsejo kaip Hamburgo alternatyviosios muzikos mokyklos lopsys Jis buvo ir 9 ojo desimtmecio sunkiojo metalo pagrindinis Vokietijos centras Alternatyvios ir panku muzikos entuziastai spieciasi prie Rote Flora vilos esancios Sternschanze rajone Hamburge organizuojamos įvairios kasmetines sventes ir renginiai Hamburgo uosto teatras Muzikos G Move Techno muzikos paradas birzelis Fleetinselfest Muzika atviram ore liepa Schlagermove 1970 uju vokisku slageriu paradas liepa Ugnies festivaliai Kirschblutenfest Japonu kulturos ir fejerverku festivalis geguze Tarptautinis fejerverku festivalis rugpjutis Filmu festivaliai Fantastiniu filmu festivalis balandis Kurzfilmfestival trumpametraziu filmu festivalis birzelis Ispanisku filmu festivalis liepa Filmfest Hamburg rugsejis lesbieciu ir geju filmu Hamburgo festivalis spalis Lotynu Amerikos filmu festivalis gruodis Sporto renginiai Hamburgo maratonas balandis Egzotiniu valciu lenktynes rugpjutis Viesasis Hamburgo triatlonas rugpjutis SportasMieste 1974 m vyko X pasaulio futbolo cempionatas 1988 m VIII Europos futbolo cempionatas o 2006 m XVIII pasaulio futbolo cempionatas Zymiausi klubai miesto istorijoje Hamburger SV FC Sankt Pauli Altonaer FC 1893 LSV Hamburg SC Victoria HamburgAtminimo lentos fragmentas ant vad Klaipedos namo vok Memel Haus Pastatas priklauso Generaliniam Vokietijos laivu dailidziu kooperatyvui vok Allgemeine Deutsche Schiffszimmerer Genossenschaft sis kooperatyvas veikia kaip ukio subjektas nuo 1890 m stato ir nuomoja gyvenamuosius bustus Jis buvo įsigijes ir nedidele laivu statykla anuometineje Klaipedoje to garbei ir buvo 1935 1936 m pavadintas namas dabartiniu Breiter Gang ir Rademachergang gatviu sankryzoje Rysiai su LietuvaAntrojo pasaulinio karo pabaigoje eme telktis pabegeliai is Lietuvos Įsisteige Lietuviu komitetas pirmininkas A Danta veike dvi stovyklos Ralsted Holdingenbaumo 1946 m pr iskelta ir Hamburgo uoste stoveje penki laivai anksciau plaukioje Nemunu su lietuviais karo pabegeliais Dar 3478 tautieciai buvo patalpinti kitose miesto stovyklose 1946 m Hamburge atidarytas Pabaltijo universitetas veliau jis buvo iskeltas į uzmiestį Veike lietuviu vaiku darzelis pradine mokykla ir anglu kalbos kursai buvo leidziamas neperiodinis laikrastis Vargo kelias universitete studijavo apie 60 lietuviu Apie 1950 m dauguma tautieciu is Vokietijos isvyko Po 1960 m padaugejo emigrantu is Lietuvos TSR leista isvykti vokieciams ir misrioms seimoms 1963 m įkurta Hamburgo lietuviu moteru draugija pirmininkes Liucija Pasaitiene Terese Lipsiene su tautiniu sokiu grupe Kunigas Vaclovas Sarka leido biuletenį Ausros vartai kurį laika veike tautiniu sokiu ratelis Gintaras vadovas L Narkus o veliau jaunimo sokiu grupe 1974 m mieste vyko Lietuviu savaite 1977 m buvo įsteigti Lietuviu kataliku sielovados namai 1981 m įkurta Savisalpos draugija Lietuvai atkurus valstibinguma ir atverus sienas mieste tautieciu pagausejo Veikia Vokietijos lietuviu bendruomenes Hamburgo apylinke pirmininke Asta Korinth 2019 m duomenys kartu svenciamos Vasario 16 Motinos dienos Kaledu sventes Atidaryta lituanistine mokykla ir darzelis Abecele susibure tautiniu sokiu kolektyvas Gintaras vadove Agneta Rosemann PramonePagrindinis ekonominis miesto veiksnys neabejotinai yra Hamburgo uostas Kita svarbi industrija Airbus kompanija turinti dvi gamyklas Placiai isvystyta leidybos pramone mieste įsikurusios trys didziausios Vokietijos leidyklos Hamburge yra ir didziausia Europoje vario gamykla ArchitekturaHamburgo rotuse Hamburge dominuoja vario skarda dengti stogai ir rausvu plytu architektura kuri budinga siaures Vokietijai Zymus istoriniai pastatai Renesanso stiliaus miesto rotuse baigta statyti 1897 Sv Petro XII a Sv Jokubo XIII XV a Sv Kotrynos XIV XV a Sv Mykolo XVIII a pabaiga baznycios Garsus zmonesHamburge yra gime garsus kompozitoriai Feliksas Mendelsonas 1809 1847 Johanesas Bramsas 1833 1897 Karlas Filypas Emanuelis Bachas 1714 1788 Johano Sebastiano Bacho sunus Georgas Filypas Telemanas 1681 1767 Cia gime ir Heinrichas Rudolfas Hercas 1857 1894 radijo bangu atradejas ir Angela Merkel 1954 Isnasoshttps www nytimes com 1962 02 20 archives 500 feared dead in hamburg flood bodies of 208 recovered in german html Hamburg und Memel zwei alte Kameraden Memeler Dampfboot N 19 5 Oktober 1950 Vincas Bartusevicius Hamburgo lietuviai VLENuorodosVikisritis Vokietija Oficiali Hamburgo svetaine Archyvuota kopija 2006 03 04 is Wayback Machine projekto keliomis kalbomis Hamburgo miesto panoramos