Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Commedia dell arte taip pat žinoma kaip itališkoji komedija tai buvo humoristinių vaidinimų pateikimas vaidinant profesi
Commedia dell’arte
Commedia dell’arte – taip pat žinoma kaip „itališkoji komedija“, tai buvo humoristinių vaidinimų pateikimas, vaidinant profesionaliems veikėjams, kurie keliaudavo trupėse per visą Italiją XVI amžiuje.
Istorija
Commedia dell’arte atsirado XV a., centrinėje Italijos dalyje, Toskanoje, nors jos ištakas ir kilmę yra gana sudėtinga surasti. Commedia dell’arte reiškia neužrašyta ar improvizuota drama. Ši specifinė rūšis ilgai gyvavo Italijoje, greičiausiai apie keturis šimtus metų (nuo XIV iki XVIII a.). Bet labiausiai ji suklestėjo XVI–XVII amžiuje. Jos šaknys siekė antikinę Romą. Šie vaidinimai ir technika Europoje paplito XVI–XVII amžiuje, su atšakomis Prancūzijoje, Ispanijoje ir D. Britanijoje.
Italai sugalvojo pagrindiniams veikėjams uždėti kaukes, kad ir pasikeitus aktoriui mylimi personažai ir toliau būtų lengvai atpažįstami. patiko tiek elgetoms, tiek karaliams, todėl tapo populiaria teatro forma. Commedia dell’arte įtaka europiečių dramai gali būti pastebima prancūzų ir britų vaidinimuose. Ansamblių kompanijos paprastai pasirodydavo Italijoje, nors kompanija, pasivadinusi „comédie – italienne“ susikūrė Paryžiuje, 1661 m. Commedia dell’arte išliko iki ankstyvojo XVIII amžiaus. Šiuo metu ši teatro forma taip pat naudojama.
Bruožai
Commedia dell’arte nebuvo būdingi rašytiniai scenarijai, o savo prigimtimi ji buvo panaši į šių laikų tradicinį džiazą: improvizuotą, bet paremtą aiškia struktūra, tradicinėmis temomis, iš anksto apgalvotomis priemonėmis ir visada paliekantį erdvės laisvai improvizacijai bei naujoms idėjoms. Skiriamasis šios komedijos bruožas – kaukės, kurias gali keisti dideli akiniai, nubalintas veidas, tarties ypatybė ar kitas ženklas, nužymintis veikėjo charakterį. Kaukių komedijos veiksmas paremtas improvizacija: aktorius nepririšamas prie dramaturgo teksto. Svarbiausia – nenukrypti nuo siužeto linijos ir netrukdyti vaidinti partneriams. Vaidinimuose dalyvaudavo keturi pagrindiniai personažai su puikiai išdėstytais pagalbiniais personažais. Dalis jų jėgos slypėdavo kaukėse, kurios sustiprindavo pagrindinių personažų įvaizdį ir išskirdavo juos iš kitų personažų, kurie nedėvėdavo kaukių. Vaidinimai vykdavo pagal vieną iš kelių atsarginių scenarijų, pagal kuriuos jie tiesiog improvizuodavo. Vaidinimai vykdavo ant laikinų pakylų, dažniausiai tiesiog miesto gatvėse, bet kartais ir karališkuose dvaro rūmuose. Geresnės trupės – ypač , ir pasirodydavo rūmuose ir tapo žinomi įvairiose valstybėse. Humorą kurdavo daugiausia vaizdinėmis priemonėmis: varijuodavo standartinius pokštus – „“, arba smulkesnius komiškus elementus, bei „“ – ilgesnio veiksmo epizodus, kurių branduolį sudarė kokia nors išdaiga. Muzika, šokis, sąmojingas dialogas ir visos rūšys prisidėjo prie komiškų efektų.
Aktoriai
Commedia dell’arte aktoriai reprezentuodavo nusistovėjusius socialinius tipus, pavyzdžiui, kvailas senas diedas, nesąžiningas tarnas ar kareiviai, pilni demonstratyvios drąsos. Tokie personažai kaip Pantalone, šykštus Venecijos pirklys; Dottore, pedantas iš Bolonės; ar Arlecchino, išdykęs tarnas iš Bergamo, tapo vieni iš daugelio mėgstamų, XVII–XVIII a. Europos teatro, prototipų. Aktoriai būdavo neprilygstami savo profesijos meistrai, derinę šokėjo, akrobato, dainininko komiko, mimo, pamėgdžiotojo sugebėjimus su kūno ir proto paslankumu. Kiekvienas Commedia dell’arte aktorius priklausė aiškiai identifikuojamai grupei, ir tik itin retais atvejais jie pereidavo iš vieno personažo tipo į kitą. Dažniausia tai būdavo Innamorati (įsimylėjėliai). Pasenę jie prarasdavo deramą figūrą bei išvaizdą, todėl atsisakydavo savo jaunatviško heroizmo ir iškeisdavo jį į juokdario komizmą.
Personažai
- – , labiausiai žinomas personažas. Jis buvo akrobatas ir tikras šmaikštuolis, naivus, nuoširdus kaip vaikas ir meilus. Jis dėvėjo katės kaukę ir margų spalvų drabužius, turėdavo lazdą arba medinę špagą. Pajacas dažniausiai turėdavo glaudų ryšį su publika, įtraukdavo žiūrovus į veiksmą. Patarnaudavo Pantalonei, kartais El Dolorei. Būdavo įsimylėjęs Columbina, kuri tik juokdavosi iš pajaco jausmų. Jis nuolat kurdavo planus kaip pakenkti savo šeimininkams, tačiau tie planai niekada nepavykdavo.
- – padavėjas arba liokajus. Arlecchino artimas draugas, buvo daugiau šelmiškas ir įmantrus, bailus piktadarys, kuris viską padarytų dėl pinigų. Tai ciniško, sarkastiško charakterio personažas. Gelbėdamas save iš keblių situacijų visada meluodavo. Įsimylėjėliai prašydavo jo patarimų. Brighella išsiskirdavo putliais žandais, vešliais antakiais, kumpa nosimi. Vaikščiodavo labai lėtai, mažais žingsniais, visada pasitempęs.
- – Venecijos pirklys, turtingas, jau išėjęs į pensiją, šykštus ir menkas, su jauna žmona ar drąsia, linkusia rizikuoti dukra. Dažnai vaizduojamas kaip greit įsimylintis senis. Dėl pinigų jis padarytų bet ką. Pirklio kostiumas išsiskirdavo ilga barzda ir raudonomis kelnėmis.
- – stambaus sudėjimo gydytojas. Tai apgaulinga ir pasipūtėliška karikatūra. Paprastai jis atrodo išsilavinęs, tačiau vėliau šis įspūdis pasirodo klaidingas. Visi tiki jo žodžiais, tačiau beveik visada gydytojas meluoja. Tai sukuria daug sunkumų ir nesusipratimų. Gydytojas yra senas, pedantiškas. Jis vaizduojamas kaip turtingas, tačiau šykštus, todėl jam beviltiškai nesiseka bendrauti su moterimis. Kartais jis turėdavo juokingus tarnus ar piktaliežuvę šeimininkę.
- – kapitonas, pagyrūniškas ir bailus kareivis. Jo uniforma būdavo perdėtai puošni. Kapitonas būdavo su nedideliais ūsais, visada su savimi nešiojosi , tačiau niekada jos nepanaudodavo. Paprastai jis vaidindavo kaip turtingos ponios vyras. Dažniausiai jis pasirinkdavo sau kokį skambų vardą, kaip Spezzeferro, Spavento da Vall’Interferno ar Matamoross. Pastarasis reiškia „mirtis maurams“.
- Columbina – moteriškas personažas, panašaus socialinio statuso kaip pajacas. Ji taip pat yra šeimininkų patarnautoja, dažniausiai vaizduojama kaip protinga, gudri ir nenuspėjama. Jos kostiumas dažniausiai būdavo su margaspalvis, su lopais.
- – įsimylėjėliai. Populiariausias moters vardas būdavo Isabela, o vyro- Flavio. Tai jauni, beviltiškai įsimylėję, kovojantys už tiesą, už savo meilę, personažai. Jie niekada nevaidindavo su kaukėmis, tačiau būdavo grimuojami. Didžiąją vaidinimo dalį jie dainuodavo, šokdavo, deklamuodavo eiles. Dažniausiai tai būdavo Dottore arba Pantaloene vaikai. Herojė dažniausiai turėdavo kambarinę arba patikėtinę. Įsimylėjėliai stengiasi įveikti daug kliūčių ir galiausiai tampa laimingi.
- - dar žinomas kaip Pierrot arba Pedro. Tai ištikimas liokajus. Jis ištikimas, darbštus, patikimas, sąžiningas savo šeimininkui. Paprastai liokajus labai simpatiškas, mėgstamas. Scenoje jis kartais darydavo juokingus judesius. Dėvėdavo baltą aprangą, ryšėdavo kaklaskarę.
- – apgailėtinas bejėgis. Dažniausiai fiziškai bjaurus, turėdavo kokį nors defektą, pavyzdžiui, kuprą. Dažnai jis šlubuodavo ir negalėdavo normaliai kalbėti. Save išreikšdavo cypimu ar kitokiu keistu garsu. Pulcinella būdavo arba kvailas arba gudrus ir apsukrus.
- – sukto charakterio veikėjas, dėvintis juodas kelnes ir marškinius, juodą aksominę kaukę ir skrybėlę. Jis paprastai buvo vaizduojamas kaip stačiokas, pagyrūniškas bailys.
- – trumparegis, mikčiojantis žmogus pasirodantis daugelyje scenų, dažnai įsimylėjėlių scenose. Jo socialinis statusas skiriasi: kartais jis advokatas ar antstolis, kartais notaras, kartais vaistininkas. Dramaturgas Carlo Gozzi pakeitė šio personažo vaidmenį į politiko, todėl vėliau jis būtent toks ir išliko. Tartaglia dėvi didelę veltinio kepurę, didžiulį apsiaustą, jam per didelius batus, ilgą kardą, jis turi milžiniškus ūsus ir kartoninę nosį.
- – Pantalones žmona ir Pedrolino šeimininkė. Ji vaizduojama kaip graži, griežta, sukta. Ji dėvi labai pūstą suknelę ir ryškų makiažą. La signola dažnai apgaudinėja vyrus dėl linksmumo. Ji vaikščioja ant pirštų galiukų, toliau nuo kūno laikydama rankas.
- – senyva moteris, dažniausiai ji būdavo kieno nors motina arba kaimo liežuvautoja, savo kalbomis pradarydavusi įsimylėjeliams bėdų.
- - veikėjos, dažnai dalyvaudavusios spektaklyje, tačiau labiau kaip dainininkės ar šokėjos, o ne aktorės.
- - visų visuomenės sluoksnių mėgstamas personažas. Tai kvailiausias, vargingiausias, visada alkanas tarnas. Jis patarnauja daktarui, kapitonui arba pirkliui, tačiau darbų niekada nepadaro gerai. Zanni darbo metu miegodavo, bandydavo nukniaukti šeimininko maistą. Miegodamas Zanni specialiai skleisdavo įvairius garsus: knarkimą, šnypštimą, šnopavimą ir pan. Kadangi jis labai neturtingai, tai paprastai dėvėdavo apdribusią baltą aprangą ir būdavo užsidėjęs kaukę su dideliais antakiais ir ilga nosimi. Kuo ilgesnė šio tarno nosis būdavo, tuo kvailesnį personažą jis vaidindavo.
Žymiausios Commedia dell’arte mokyklos
- Celebration Barn Theatre (Paryžiuje)
- International School of the Comic Actor (Italijoje)
- Dell’Arte International School of Physical Theatre Blue Lake (Kalifornijoje)
- Accademia dell’Arte in Arezzo (Italijoje)
- The Roving Classical Commedia University (keliaujantis)
Naudoti šaltiniai
- Commedia dell’arte: an actor’s handbook. – 1997. – X, 282 p. – Rudlin, John
- http://www.theatredatabase.com/16th_century/commedia_dell_arte_001.html
- http://www.theatrehistory.com/italian/commedia_dell_arte_001.html
- http://www.delpiano.com/carnival/html/commedia.html
- http://www.commedia-dell-arte.com/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Commedia dell’arte, Kas yra Commedia dell’arte? Ką reiškia Commedia dell’arte?
Commedia dell arte taip pat zinoma kaip italiskoji komedija tai buvo humoristiniu vaidinimu pateikimas vaidinant profesionaliems veikejams kurie keliaudavo trupese per visa Italija XVI amziuje Paveikslas Commedia dell arte pasirodymas aut Karel Dujardin 1657 m LuvrasCommedia dell arte kauke Pulcinella aut Chez N Bonnart 1650 m Ispaniskas kapitono personazas 1600 m Harlekin Arlekinas aut Paul Cezanne 1889 1890 m Scaramuccia aut Michel Levy Freres Paryzius 1860 mIstorijaCommedia dell arte atsirado XV a centrineje Italijos dalyje Toskanoje nors jos istakas ir kilme yra gana sudetinga surasti Commedia dell arte reiskia neuzrasyta ar improvizuota drama Si specifine rusis ilgai gyvavo Italijoje greiciausiai apie keturis simtus metu nuo XIV iki XVIII a Bet labiausiai ji suklestejo XVI XVII amziuje Jos saknys sieke antikine Roma Sie vaidinimai ir technika Europoje paplito XVI XVII amziuje su atsakomis Prancuzijoje Ispanijoje ir D Britanijoje Italai sugalvojo pagrindiniams veikejams uzdeti kaukes kad ir pasikeitus aktoriui mylimi personazai ir toliau butu lengvai atpazįstami patiko tiek elgetoms tiek karaliams todel tapo populiaria teatro forma Commedia dell arte įtaka europieciu dramai gali buti pastebima prancuzu ir britu vaidinimuose Ansambliu kompanijos paprastai pasirodydavo Italijoje nors kompanija pasivadinusi comedie italienne susikure Paryziuje 1661 m Commedia dell arte isliko iki ankstyvojo XVIII amziaus Siuo metu si teatro forma taip pat naudojama BruozaiCommedia dell arte nebuvo budingi rasytiniai scenarijai o savo prigimtimi ji buvo panasi į siu laiku tradicinį dziaza improvizuota bet paremta aiskia struktura tradicinemis temomis is anksto apgalvotomis priemonemis ir visada paliekantį erdves laisvai improvizacijai bei naujoms idejoms Skiriamasis sios komedijos bruozas kaukes kurias gali keisti dideli akiniai nubalintas veidas tarties ypatybe ar kitas zenklas nuzymintis veikejo charakterį Kaukiu komedijos veiksmas paremtas improvizacija aktorius nepririsamas prie dramaturgo teksto Svarbiausia nenukrypti nuo siuzeto linijos ir netrukdyti vaidinti partneriams Vaidinimuose dalyvaudavo keturi pagrindiniai personazai su puikiai isdestytais pagalbiniais personazais Dalis ju jegos slypedavo kaukese kurios sustiprindavo pagrindiniu personazu įvaizdį ir isskirdavo juos is kitu personazu kurie nedevedavo kaukiu Vaidinimai vykdavo pagal viena is keliu atsarginiu scenariju pagal kuriuos jie tiesiog improvizuodavo Vaidinimai vykdavo ant laikinu pakylu dazniausiai tiesiog miesto gatvese bet kartais ir karaliskuose dvaro rumuose Geresnes trupes ypac ir pasirodydavo rumuose ir tapo zinomi įvairiose valstybese Humora kurdavo daugiausia vaizdinemis priemonemis varijuodavo standartinius pokstus arba smulkesnius komiskus elementus bei ilgesnio veiksmo epizodus kuriu branduolį sudare kokia nors isdaiga Muzika sokis samojingas dialogas ir visos rusys prisidejo prie komisku efektu AktoriaiCommedia dell arte aktoriai reprezentuodavo nusistovejusius socialinius tipus pavyzdziui kvailas senas diedas nesaziningas tarnas ar kareiviai pilni demonstratyvios drasos Tokie personazai kaip Pantalone sykstus Venecijos pirklys Dottore pedantas is Bolones ar Arlecchino isdykes tarnas is Bergamo tapo vieni is daugelio megstamu XVII XVIII a Europos teatro prototipu Aktoriai budavo neprilygstami savo profesijos meistrai derine sokejo akrobato dainininko komiko mimo pamegdziotojo sugebejimus su kuno ir proto paslankumu Kiekvienas Commedia dell arte aktorius priklause aiskiai identifikuojamai grupei ir tik itin retais atvejais jie pereidavo is vieno personazo tipo į kita Dazniausia tai budavo Innamorati įsimylejeliai Pasene jie prarasdavo derama figura bei isvaizda todel atsisakydavo savo jaunatvisko heroizmo ir iskeisdavo jį į juokdario komizma Personazai labiausiai zinomas personazas Jis buvo akrobatas ir tikras smaikstuolis naivus nuosirdus kaip vaikas ir meilus Jis devejo kates kauke ir margu spalvu drabuzius turedavo lazda arba medine spaga Pajacas dazniausiai turedavo glaudu rysį su publika įtraukdavo ziurovus į veiksma Patarnaudavo Pantalonei kartais El Dolorei Budavo įsimylejes Columbina kuri tik juokdavosi is pajaco jausmu Jis nuolat kurdavo planus kaip pakenkti savo seimininkams taciau tie planai niekada nepavykdavo padavejas arba liokajus Arlecchino artimas draugas buvo daugiau selmiskas ir įmantrus bailus piktadarys kuris viska padarytu del pinigu Tai cinisko sarkastisko charakterio personazas Gelbedamas save is kebliu situaciju visada meluodavo Įsimylejeliai prasydavo jo patarimu Brighella issiskirdavo putliais zandais vesliais antakiais kumpa nosimi Vaiksciodavo labai letai mazais zingsniais visada pasitempes Venecijos pirklys turtingas jau isejes į pensija sykstus ir menkas su jauna zmona ar drasia linkusia rizikuoti dukra Daznai vaizduojamas kaip greit įsimylintis senis Del pinigu jis padarytu bet ka Pirklio kostiumas issiskirdavo ilga barzda ir raudonomis kelnemis stambaus sudejimo gydytojas Tai apgaulinga ir pasiputeliska karikatura Paprastai jis atrodo issilavines taciau veliau sis įspudis pasirodo klaidingas Visi tiki jo zodziais taciau beveik visada gydytojas meluoja Tai sukuria daug sunkumu ir nesusipratimu Gydytojas yra senas pedantiskas Jis vaizduojamas kaip turtingas taciau sykstus todel jam beviltiskai nesiseka bendrauti su moterimis Kartais jis turedavo juokingus tarnus ar piktaliezuve seimininke kapitonas pagyruniskas ir bailus kareivis Jo uniforma budavo perdetai puosni Kapitonas budavo su nedideliais usais visada su savimi nesiojosi taciau niekada jos nepanaudodavo Paprastai jis vaidindavo kaip turtingos ponios vyras Dazniausiai jis pasirinkdavo sau kokį skambu varda kaip Spezzeferro Spavento da Vall Interferno ar Matamoross Pastarasis reiskia mirtis maurams Columbina moteriskas personazas panasaus socialinio statuso kaip pajacas Ji taip pat yra seimininku patarnautoja dazniausiai vaizduojama kaip protinga gudri ir nenuspejama Jos kostiumas dazniausiai budavo su margaspalvis su lopais įsimylejeliai Populiariausias moters vardas budavo Isabela o vyro Flavio Tai jauni beviltiskai įsimyleje kovojantys uz tiesa uz savo meile personazai Jie niekada nevaidindavo su kaukemis taciau budavo grimuojami Didziaja vaidinimo dalį jie dainuodavo sokdavo deklamuodavo eiles Dazniausiai tai budavo Dottore arba Pantaloene vaikai Heroje dazniausiai turedavo kambarine arba patiketine Įsimylejeliai stengiasi įveikti daug kliuciu ir galiausiai tampa laimingi dar zinomas kaip Pierrot arba Pedro Tai istikimas liokajus Jis istikimas darbstus patikimas saziningas savo seimininkui Paprastai liokajus labai simpatiskas megstamas Scenoje jis kartais darydavo juokingus judesius Devedavo balta apranga rysedavo kaklaskare apgailetinas bejegis Dazniausiai fiziskai bjaurus turedavo kokį nors defekta pavyzdziui kupra Daznai jis slubuodavo ir negaledavo normaliai kalbeti Save isreiksdavo cypimu ar kitokiu keistu garsu Pulcinella budavo arba kvailas arba gudrus ir apsukrus sukto charakterio veikejas devintis juodas kelnes ir marskinius juoda aksomine kauke ir skrybele Jis paprastai buvo vaizduojamas kaip staciokas pagyruniskas bailys trumparegis mikciojantis zmogus pasirodantis daugelyje scenu daznai įsimylejeliu scenose Jo socialinis statusas skiriasi kartais jis advokatas ar antstolis kartais notaras kartais vaistininkas Dramaturgas Carlo Gozzi pakeite sio personazo vaidmenį į politiko todel veliau jis butent toks ir isliko Tartaglia devi didele veltinio kepure didziulį apsiausta jam per didelius batus ilga karda jis turi milziniskus usus ir kartonine nosį Pantalones zmona ir Pedrolino seimininke Ji vaizduojama kaip grazi griezta sukta Ji devi labai pusta suknele ir rysku makiaza La signola daznai apgaudineja vyrus del linksmumo Ji vaikscioja ant pirstu galiuku toliau nuo kuno laikydama rankas senyva moteris dazniausiai ji budavo kieno nors motina arba kaimo liezuvautoja savo kalbomis pradarydavusi įsimylejeliams bedu veikejos daznai dalyvaudavusios spektaklyje taciau labiau kaip dainininkes ar sokejos o ne aktores visu visuomenes sluoksniu megstamas personazas Tai kvailiausias vargingiausias visada alkanas tarnas Jis patarnauja daktarui kapitonui arba pirkliui taciau darbu niekada nepadaro gerai Zanni darbo metu miegodavo bandydavo nukniaukti seimininko maista Miegodamas Zanni specialiai skleisdavo įvairius garsus knarkima snypstima snopavima ir pan Kadangi jis labai neturtingai tai paprastai devedavo apdribusia balta apranga ir budavo uzsidejes kauke su dideliais antakiais ir ilga nosimi Kuo ilgesne sio tarno nosis budavo tuo kvailesnį personaza jis vaidindavo Zymiausios Commedia dell arte mokyklosCelebration Barn Theatre Paryziuje International School of the Comic Actor Italijoje Dell Arte International School of Physical Theatre Blue Lake Kalifornijoje Accademia dell Arte in Arezzo Italijoje The Roving Classical Commedia University keliaujantis Naudoti saltiniaiCommedia dell arte an actor s handbook 1997 X 282 p Rudlin John http www theatredatabase com 16th century commedia dell arte 001 html http www theatrehistory com italian commedia dell arte 001 html http www delpiano com carnival html commedia html http www commedia dell arte com