Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Budapešto memorandumasPriklauso Branduolinis nusiginklavimasMemorandumo pasirašymas iš kairės Borisas Jelcinas Bilas Kli

Budapešto memorandumas

  • Pagrindinis puslapis
  • Budapešto memorandumas
Budapešto memorandumas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Budapešto memorandumas
Priklauso: Branduolinis nusiginklavimas

Memorandumo pasirašymas (iš kairės: Borisas Jelcinas, Bilas Klintonas, Leonidas Kučma, Džonas Meidžoras)
Data: 1994 m. gruodžio 5 d.
Vieta: Budapeštas,  Vengrija
Rezultatas: Šalių prisijungimas prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties
Priežastis: SSRS branduoliniai ginklai, likę posovietinėse šalyse
Susitariančios pusės
 Rusija
 Jungtinės Amerikos Valstijos
 Jungtinė Karalystė
 Prancūzija
 Kinija
 Baltarusija
 Kazachstanas
 Ukraina
Įsipareigojimai
Saugumo garantijos Nusiginklavimas
Vikišaltiniai: Memorandumo tekstas

Budapešto memorandumas – tarpvalstybinis dokumentas dėl saugumo garantijų, susijusių su Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Memorandumą sudaro trys identiški politiniai susitarimai, pasirašyti 1994 m. gruodžio 5 d. ESBO konferencijoje Budapešte (Vengrija). Iš pradžių memorandumą pasirašė trys branduolinės valstybės: Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir JAV, tuo tarpu Kinija ir Prancūzija atskirais dokumentais pateikė kiek silpnesnes individualias nuostatas. Memorandumas uždraudė Rusijos Federacijai, Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti arba naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, „išskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas“. Remdamosi kitomis sutartimis ir memorandumu 1993–1996 m. Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina atsisakė savo branduolinių ginklų.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Branduoliniai ginklai Ukrainoje.

1991 m. gruodžio mėn. likvidavus SSRS, jos vietoje susikūrė 4 nepriklausomos šalys, kurių teritorijose liko sovietų branduoliniai ginklai: Rusija, Ukraina,Kazachstanas, Baltarusija. Arsenalą formaliai kontroliavo susikūrusi Nepriklausomų valstybių sandrauga. Baltarusija turėjo tik mobiliuosius raketų paleidimo įrenginius, o Kazachstanas nusprendė greitai grąžinti Rusijai turėtas ir raketas. Ukraina išgyveno vidinių debatų dėl savo požiūrio į branduolinį palikimą laikotarpį.

Sprendimas perkelti taktinę branduolinę ginkluotę į Rusiją buvo priimtas netrukus po Belovežo susitarimų, 1991 m. gruodžio 21 d. Alma Atoje pasirašius dokumentą dėl branduolinių ginklų likimo. Jau 1992 m. pavasarį visi taktiniai branduoliniai ginklai iš buvusios SSRS teritorijos buvo išgabenti į Rusiją.

Strateginių branduolinių ginklų likimas buvo nuspręstas 1992 m. gegužės mėn. Rusijai, Ukrainai, Kazachstanui, Baltarusijai ir Jungtinėms Valstijoms pasirašius papildomą Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties susitarimą, žinomą kaip Lisabonos protokolas. Protokole buvo numatyta, kad pagal START I sutarties sąlygas SSRS teisių perėmėjos yra Baltarusija, Kazachstanas, Rusija ir Ukraina. Protokolas taip pat numatė Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos įsipareigojimus kuo greičiau atsikratyti branduolinių ginklų ir prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, remiantis branduolinių ginklų neturinčių valstybių teisėmis.

Nepaisant Ukrainos nebranduolinės valstybės statuso, kurį Aukščiausioji Rada paskelbė 1991 m. spalį, Ukrainos pozicija ratifikuojant Lisabonos protokolą pasirodė esanti sudėtinga. Šalies vyriausybė įvertino kompensacijos už nebranduolinį statusą dydį 2,8 mlrd. USD ir pareikalavo saugumo garantijų iš visų oficialiai branduolinį ginklą turinčių valstybių (Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Kinijos). 1993 m. lapkričio 18 d. Aukščiausioji Rada ratifikavo START I sutartį su vienašališkais pakeitimais, kurie numatė, kad Ukraina turi pasilikti branduolinių ginklų. JAV ir Rusija nepripažino šios ratifikacijos.

Prezidentas Bilas Klintonas užsuko į Kijevą, pakeliui vykdamas į Maskvą pasirašyti Trišalio pareiškimo, išgirsti Ukrainos dvejones dėl jos branduolinio nusiginklavimo. Klintonas pasakė Kravčiukui, jog dokumento nepasirašymas gali smarkiai pakenkti JAV ir Ukrainos santykiams. Po nežymių pakeitimų 1994 m. sausio 14 d. Trišalį pareiškimą trys prezidentai Maskvoje pasirašė žiniasklaidos akivaizdoje. Po intensyvių derybų 1994 m. vasario 3 d. Ukrainos parlamentas ratifikavo pradinę START I sutartį ir Lisabonos protokolą.

Ukrainai saugumo garantijos buvo suteiktos 1994 m. gruodžio 5 d. pasirašytu Budapešto memorandumu. Kaip kompensaciją Ukraina pagal Nano-Lugaro programą gavo apie 500 mln. USD. JAV taip pat susiejo sutarties sudarymą pagal Megatonų-megavatų programos susitarimą su Rusijos 160 mln. USD vertės branduolinio kuro tiekimu Ukrainos atominėms elektrinėms kaip kompensaciją už branduolinį ginklą.

Memorandumo pasirašymo metu Prancūzija ir Kinija taip pat turėjo branduolinius ginklus ir buvo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalys. Užuot pasirašiusi memorandumą, 1994 m. gruodžio 4 d. Kinija paskelbė savo vyriausybės pareiškimą dėl saugumo garantijų Ukrainai suteikimo, o Prancūzija perdavė Ukrainos delegacijai atitinkamą deklaraciją kartu su prezidento Fransua Miterano motyvaciniu laišku. Pagrindinis skirtumas tarp jų pareiškimų ir memorandumo yra tai, kad nėra nuostatos dėl privalomų konsultacijų ginčų atveju. Be to, tuo pačiu metu panašūs memorandumai buvo pasirašyti su Kazachstanu ir Baltarusija.

2009 m. Rusija ir JAV paskelbė bendrą pareiškimą, kad pasibaigus START I sutarties galiojimui memorandumo saugumo garantijos vis tiek bus gerbiamos.

Memorandumo tekstas

  1. Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojimą Ukrainai pagal ESBO Baigiamojo akto principus gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas.
  2. Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojimą susilaikyti nuo grasinimų arba jėgos naudojimo prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę ir kad joks jų ginklas niekada nebus panaudotas prieš Ukrainą, išskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas.
  3. Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina Ukrainai savo įsipareigojimą pagal ESBO Baigiamojo akto principus susilaikyti nuo ekonominės prievartos, kuria siekiama pajungti savo interesams su Ukrainos suverenitetu susijusias teises ir taip užsitikrinti bet kokios rūšies naudą.
  4. Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojimą imtis neatidėliotinų JT Saugumo Tarybos veiksmų, padedančių Ukrainai, kaip valstybei, prisijungusiai prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, jei Ukraina taps agresijos veiksmo auka arba agresijos grėsmės objektu naudojant branduolinį ginklą.
  5. Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtina įsipareigojimą Ukrainai nenaudoti branduolinių ginklų prieš jokią Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalį, neturinčią branduolinio ginklo, išskyrus tuos atvejus, kai tokia valstybė, veikdama kartu su branduolinį ginklą turinčia valstybe arba su ja susijusiu aljanso susitarimu, puola jas, jų teritorijas ar priklausomas teritorijas, jų ginkluotąsias pajėgas arba jų sąjungininkus.
  6. Ukraina, Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos praves konsultacijas, jei susiklostys situacija, kelianti klausimų dėl šių įsipareigojimų.

Šis memorandumas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.

Memorandumo teisinis statusas

Klausimas dėl memorandumo, kaip šalims teisiškai privalomo dokumento, statuso kėlė abejonių jau pasirašant. Pavyzdžiui, jį pasirašęs Leonidas Kučma pareiškė, kad pasirašymo metu Budapešte dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas išreiškė įsitikinimą, kad jis nebus įvykdytas. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kažkada taip pat pasisakė už jo peržiūrą, nors tiesiogiai nepaskelbė apie šio susitarimo netinkamumą.

Tačiau buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas interviu Vokietijos agentūrai „Deutsche Welle“ teigė, kad Budapešto memorandumas tėra formalumas, nes iš tikrųjų Kijevas buvo bejėgis. Iš principo Ukraina neturėjo galimybės išlaikyti savo branduolinių ginklų. Šaliai reikėjo didelių lėšų, kad tuo metu kontroliuojamas trečias pagal dydį branduolinis arsenalas pasaulyje būtų saugus ir nuolatinėje kovinėje parengtyje. Jei Ukrainoje buvo gaminamos pačios raketos, tai jų branduoliniai užtaisai buvo tiekiami iš Rusijos. Ir dar svarbiau, kad visa branduolinio ginklo kontrolės sistema buvo Rusijoje, o Ukraina neturėjo prieigos prie jos. Pasak Kravčiuko, Ukrainai tai būtų kainavę 65 mlrd. USD, o valstybės iždas buvo tuščias. Be to, Vakarai grasino Ukrainai tarptautine izoliacija, nes Ukrainoje dislokuotos branduolinės raketos buvo nukreiptos į JAV. Todėl vienintelė galima išeitis, pasak Kravčiuko, buvo atsisakyti ginklų.

Reikia pripažinti, kad šios garantijos buvo tik formalumas, nes tuo metu sankcijų mechanizmai nebuvo sukurti. Memorandume nebuvo nurodytas atsako mechanizmas krizės atveju, išskyrus kreipimąsi į JT Saugumo Tarybą, jei prieš Ukrainą būtų panaudojamas branduolinis ginklas. 2013 m. Jungtinės Valstijos viešai pareiškė, kad „memorandumas nėra teisiškai privalomas“, vadindamos jį „politiniu įsipareigojimu“.

Politikų požiūris

2015 m. gruodžio 5 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad šalies nusiginklavimas yra „beprasmis“, taip pat priekaištavo Vakarams, kad jie nesilaiko Budapešto memorandumo, kaip pavyzdį nurodydamas Vakarų šalių atsisakymą tiekti mirtinus ginklus Ukrainai.

2018 m. rugpjūčio 23 d. Leonidas Kučma interviu „Laisvės radijui“ Budapešto memorandumą pavadino viena iš trijų pagrindinių Ukrainos valdžios klaidų, padarytų ankstesniais šalies nepriklausomybės metais.

2022 m. vasario 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje, pagrasino pripažinti negaliojančiu Budapešto memorandumą (atitinkamai pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl branduolinių ginklų atsisakymo). Jis iškėlė sąlygą atsisakyti tokio žingsnio surengiant memorandume dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimą konsultacijoms. „Jei jos vėl neįvyks arba nebus priimti konkretūs sprendimai, remiantis jų rezultatais dėl saugumo garantijų mūsų valstybei, Ukraina turės visišką teisę manyti, kad Budapešto memorandumas neveikia, o visi 1994 m. nutarimai abejotini“. Atsakydama į šį pareiškimą, Vokietijos ambasadorė Kijeve Anka Feldhusen pakomentavo memorandumo teisinį statusą: „Budapešto memorandumas iš tiesų yra formatas be teisinių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę. Bet aš manau, kad dabar reikia išbandyti viską, kad išvengtumėte karo“.Vladimiras Putinas panaudojo Zelenskio komentarus kaip dalį savo teiginių, kad Ukraina gali susikurti branduolinį ginklą. Kritikai ginčijo Putino teiginius. Šią sutartį Rusija pažeidė, prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą.

Memorandumo vaidmuo po 2014 m.

Ukrainos požiūriu, Rusija nuo 2014 m. pažeidinėja Budapešto memorandumo nuostatas. Taip vertinamas 2014 m. kovo 1 d. išduotas Rusijos Federacijos tarybos leidimas prezidentui panaudoti Rusijos karius Ukrainoje, Rusijos 2014 m. įvykdyta Krymo aneksija ir vėliau inicijuotas konfliktas Donbase.

Rusija oficialiai neigia kaltinimus pažeidus Budapešto memorandumą ir jo taikymą „vidaus politinės kilmės“ situacijai Kryme. Memorandumo rengimo metu Rusija „neįsipareigojo priversti dalies Ukrainos teritorijos gyventojų pasilikti šios šalies sudėtyje prieš jų valią“. Rusija taip pat kaltina pažeidus memorandumą Jungtines Valstijas ir ES, kurios Euromaidano metu palaikė opozicijos pusę ir grasino įvesti sankcijas Ukrainos valdžios institucijoms. Ji be to reiškė kaltinimus Ukrainai dėl agresyvaus nacionalizmo ir šovinizmo augimo, tautinių mažumų teisių pažeidimo. 2016 m. vasarį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Rusija niekada nepažeidė Budapešto memorandumo. Jame buvo tik vienas įsipareigojimas – neužpulti Ukrainos branduoliniais ginklais." Remdamasi tuo, kad Kryme nebuvo didesnio masto karo veiksmų jo aneksijos metu, Rusija taip pat atmeta kaltinimus pažeidus draudimą panaudoti jėgą prieš Ukrainą.

JAV ir Didžioji Britanija pasmerkė Rusijos veiksmus kaip memorandumo ignoravimą/pažeidimą. Tuo pačiu metu JAV memorandumą vertino ne kaip susitarimą dėl saugumo garantijų, o kaip „susitarimą gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Ekspertų vertinimas

Priešingai nei teigia kai kurie ekspertai, Budapešto memorandumo nuostatų analizė rodo, kad 2014 m. Vakarų šalys įvykdė savo įsipareigojimus Ukrainai, surengusios dokumente numatytas konsultacijas. Tačiau diplomatai ir ekspertai sutaria, kad 2014 m. įvykiai parodė Budapešto memorandumo, kaip branduolinių ginklų atsisakančios valstybės saugumo ir teritorinio vientisumo užtikrinimo instrumento, neveiksmingumą. Tokiu būdu buvo pažeistas pasaulinis branduolinio ginklo neplatinimo režimas kaip toks, nes pastarojo potencialiems pažeidėjams, pastebėjusiems, kad branduolinio ginklo atsisakymas nepadidina jų pačių saugumo lygio, atimama veiksminga paskata laikytis apribojimų branduolinių ginklų gamybos srityje.

Buvusio NATO generalinio sekretoriaus Džordžo Robertsono teigimu, Ukrainos pavyzdys parodė, kad branduolinio nusiginklavimo idėja nepasiteisino, ir leido manyti, kad „Krymo užgrobimas ir Ukrainos rytų okupacija vargu ar būtų buvę įmanoma, jei Kijevas nebūtų pasukęs vienašališko branduolinio nusiginklavimo keliu“. Dėl panašių priežasčių JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas anksčiau laikė įvykius Kryme keliančiais grėsmę branduolinio ginklo neplatinimo režimui. Tame pačiame kontekste buvo išreikšta nuomonė, kad Budapešto memorandumo pažeidimas neigiamai veikia taikaus Korėjos pusiasalio sureguliavimo perspektyvas, nes be veiksmingų saugumo garantijų KLDR atsisakymas turėti branduolinį ginklą yra mažai tikėtinas.

Literatūra

  • В. І. Головченко. Меморандум про гарантії безпеки України 1994 // Українська дипломатична енциклопедія: У 2-х т./Редкол.: Л. В. Губерський (голова) та ін. — К.: Знання України, 2004;— Т.2 — 812с. ISBN 966-316-045-4
  • В. Ю. Константинов. Позитивні гарантії безпеки // Українська дипломатична енциклопедія

Šaltiniai

  1. „Memorandum on security assurances in connection with Ukraine’s accession to the Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons“. treaties.un.org. 1994-12-05.
  2. Проблема ядерного наследства СССР: к 20-летию подписания Лиссабонского протокола Александрия Ольга Михайловна. Вестн. Моск. ун-та. Сер. 25. Международные отношения и мировая политика. 2012, № 4
  3. „Trilateral Statement by the Presidents of the United States, Russia, Ukraine“. Harvard Ukrainian Studies. 20: 313–316. 1996. Nuoroda tikrinta 2022-03-01.
  4. Энергия от бомб: Проблемы и решения при осуществлении высокоприоритетного проекта по нераспространению — перевод James P. Timbie, Energy from Bombs: Problems and Solutions in the Implementation of a High-Priority Nonproliferation Project // Science and Global Security, 2004, Volume 12, pp. 165—191
  5. „Ukraine, Nuclear Weapons, and Security Assurances at a Glance“. ArmsControl.org. Arms Control Association. Nuoroda tikrinta 2019-03-14.
  6. „Кучма: Взамен ядерного оружия нам всучили бумажку“ (rusų). Росбалт. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-05. Nuoroda tikrinta 2020-02-05.
  7. „Ющенко готовий повернути Україні ядерний статус“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-05. Nuoroda tikrinta 2014-02-24.
  8. Deutsche Welle (www.dw.com). „Ukraine's forgotten security guarantee: The Budapest Memorandum | DW | 05.12.2014“ (anglų). DW.COM. Suarchyvuota iš originalo 2019-12-25. Nuoroda tikrinta 2020-02-05.
  9. „Media Statement by the U.S. Embassy in Minsk“. U.S. Embassy in Minsk. 2013-04-12. Suarchyvuota iš originalo 2014-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-04-01.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  10. „Турчинов упрекнул Запад в невыполнении Будапештского меморандума“. Левый берег. 2015-12-05. Suarchyvuota iš originalo 2016-02-05. Nuoroda tikrinta 2016-01-30.
  11. „Леонід Кучма: «Красти у держави, яка воює – це мародерство»“ (ukrainiečių). Радіо Свобода. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-15. Nuoroda tikrinta 2020-02-15.
  12. Тепляков, Сергей (19 February 2022). „Зеленский пригрозил признать недействительным соглашение об отказе от ядерного оружия“. forbes.ru. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  13. „В ФРГ заявили об отсутствии юридической силы у Будапештского меморандума“. 2022-02-20. Nuoroda tikrinta 2022-03-31.
  14. What is the Budapest Memorandum and how does it impact the current crisis in Ukraine? Archyvuota kopija 2022-08-30 iš Wayback Machine projekto., CTV News (2022-03-03)
  15. „МИД Украины: Россия нарушила Будапештский меморандум“. Suarchyvuota iš originalo 2015-07-29. Nuoroda tikrinta 2015-08-02.
  16. „Комментарий Департамента информации и печати МИД России по вопросу о Будапештском меморандуме 1994 года“. МИД России (rusų). 2014-03-19. Suarchyvuota iš originalo 2019-03-02. Nuoroda tikrinta 2019-03-01.
  17. „Lavrov: Russia never violated Budapest memorandum“. Russian Embassy in United Kingdom. 2016-01-27. Nuoroda tikrinta 2016-01-27.
  18. „Ответ официального представителя МИД России А. К. Лукашевича на вопрос СМИ относительно ситуации вокруг Будапештского меморандума“. МИД России (rusų). 2015-03-12. Suarchyvuota iš originalo 2019-03-02. Nuoroda tikrinta 2019-03-01.
  19. Thomas D. Grant. The Budapest Memorandum and Beyond: Have the Western Parties Breached a Legal Obligation? Archyvuota kopija 2019-04-17 iš Wayback Machine projekto. // International Law and the Post-Soviet Space. — Volume II: Essays on Ukraine, Intervention, and Non-Proliferation. (Soviet and Post-Soviet Politics and Society. Edited by Andreas Umland. — Volume 200.) — Stuttgart: Ibidem Verlag, 2019. — P. 444—456.
  20. „Экс-генсек НАТО: Отказ Украины от ядерного оружия был ошибкой“. Deutsche Welle. 2015-02-20. Suarchyvuota iš originalo 2016-02-07. Nuoroda tikrinta 2016-01-30.
  21. „Глава ООН предупреждает о последствиях нарушения гарантий ядерной безопасности Украины“. Новости ООН (rusų). 2014-03-24. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-28. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.

Nuorodos

Vikiteka: Sutartys su Ukraina – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Text of the Budapest Memorandum regarding Belarus
  • Text of Budapest Memorandum (Kazakhstan)
  • Text of the Budapest Memorandum regarding Ukraine


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 18:06

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Budapešto memorandumas, Kas yra Budapešto memorandumas? Ką reiškia Budapešto memorandumas?

Budapesto memorandumasPriklauso Branduolinis nusiginklavimasMemorandumo pasirasymas is kaires Borisas Jelcinas Bilas Klintonas Leonidas Kucma Dzonas Meidzoras Data 1994 m gruodzio 5 d Vieta Budapestas VengrijaRezultatas Saliu prisijungimas prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutartiesPriezastis SSRS branduoliniai ginklai like posovietinese salyseSusitariancios puses Rusija Jungtines Amerikos Valstijos Jungtine Karalyste Prancuzija Kinija Baltarusija Kazachstanas UkrainaĮsipareigojimaiSaugumo garantijos NusiginklavimasVikisaltiniai Memorandumo tekstas Budapesto memorandumas tarpvalstybinis dokumentas del saugumo garantiju susijusiu su Baltarusijos Kazachstano ir Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties Memoranduma sudaro trys identiski politiniai susitarimai pasirasyti 1994 m gruodzio 5 d ESBO konferencijoje Budapeste Vengrija Is pradziu memoranduma pasirase trys branduolines valstybes Rusijos Federacija Jungtine Karalyste ir JAV tuo tarpu Kinija ir Prancuzija atskirais dokumentais pateike kiek silpnesnes individualias nuostatas Memorandumas uzdraude Rusijos Federacijai Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti arba naudoti karine jega ar ekonomine prievarta pries Ukraina Baltarusija ir Kazachstana isskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtiniu Tautu chartijos nuostatas Remdamosi kitomis sutartimis ir memorandumu 1993 1996 m Baltarusija Kazachstanas ir Ukraina atsisake savo branduoliniu ginklu IstorijaPagrindinis straipsnis Branduoliniai ginklai Ukrainoje 1991 m gruodzio men likvidavus SSRS jos vietoje susikure 4 nepriklausomos salys kuriu teritorijose liko sovietu branduoliniai ginklai Rusija Ukraina Kazachstanas Baltarusija Arsenala formaliai kontroliavo susikurusi Nepriklausomu valstybiu sandrauga Baltarusija turejo tik mobiliuosius raketu paleidimo įrenginius o Kazachstanas nusprende greitai grazinti Rusijai turetas ir raketas Ukraina isgyveno vidiniu debatu del savo poziurio į branduolinį palikima laikotarpį Sprendimas perkelti taktine branduoline ginkluote į Rusija buvo priimtas netrukus po Belovezo susitarimu 1991 m gruodzio 21 d Alma Atoje pasirasius dokumenta del branduoliniu ginklu likimo Jau 1992 m pavasarį visi taktiniai branduoliniai ginklai is buvusios SSRS teritorijos buvo isgabenti į Rusija Strateginiu branduoliniu ginklu likimas buvo nusprestas 1992 m geguzes men Rusijai Ukrainai Kazachstanui Baltarusijai ir Jungtinems Valstijoms pasirasius papildoma Strategines ginkluotes mazinimo sutarties susitarima zinoma kaip Lisabonos protokolas Protokole buvo numatyta kad pagal START I sutarties salygas SSRS teisiu peremejos yra Baltarusija Kazachstanas Rusija ir Ukraina Protokolas taip pat numate Baltarusijos Kazachstano ir Ukrainos įsipareigojimus kuo greiciau atsikratyti branduoliniu ginklu ir prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties remiantis branduoliniu ginklu neturinciu valstybiu teisemis Nepaisant Ukrainos nebranduolines valstybes statuso kurį Auksciausioji Rada paskelbe 1991 m spalį Ukrainos pozicija ratifikuojant Lisabonos protokola pasirode esanti sudetinga Salies vyriausybe įvertino kompensacijos uz nebranduolinį statusa dydį 2 8 mlrd USD ir pareikalavo saugumo garantiju is visu oficialiai branduolinį ginkla turinciu valstybiu Rusijos JAV Didziosios Britanijos Prancuzijos ir Kinijos 1993 m lapkricio 18 d Auksciausioji Rada ratifikavo START I sutartį su vienasaliskais pakeitimais kurie numate kad Ukraina turi pasilikti branduoliniu ginklu JAV ir Rusija nepripazino sios ratifikacijos Prezidentas Bilas Klintonas uzsuko į Kijeva pakeliui vykdamas į Maskva pasirasyti Trisalio pareiskimo isgirsti Ukrainos dvejones del jos branduolinio nusiginklavimo Klintonas pasake Kravciukui jog dokumento nepasirasymas gali smarkiai pakenkti JAV ir Ukrainos santykiams Po nezymiu pakeitimu 1994 m sausio 14 d Trisalį pareiskima trys prezidentai Maskvoje pasirase ziniasklaidos akivaizdoje Po intensyviu derybu 1994 m vasario 3 d Ukrainos parlamentas ratifikavo pradine START I sutartį ir Lisabonos protokola Bilas Klintonas Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravciukas 1994 m sausio 14 d Maskvoje pasirasius Trisalį pareiskima Ukrainai saugumo garantijos buvo suteiktos 1994 m gruodzio 5 d pasirasytu Budapesto memorandumu Kaip kompensacija Ukraina pagal Nano Lugaro programa gavo apie 500 mln USD JAV taip pat susiejo sutarties sudaryma pagal Megatonu megavatu programos susitarima su Rusijos 160 mln USD vertes branduolinio kuro tiekimu Ukrainos atominems elektrinems kaip kompensacija uz branduolinį ginkla Memorandumo pasirasymo metu Prancuzija ir Kinija taip pat turejo branduolinius ginklus ir buvo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties salys Uzuot pasirasiusi memoranduma 1994 m gruodzio 4 d Kinija paskelbe savo vyriausybes pareiskima del saugumo garantiju Ukrainai suteikimo o Prancuzija perdave Ukrainos delegacijai atitinkama deklaracija kartu su prezidento Fransua Miterano motyvaciniu laisku Pagrindinis skirtumas tarp ju pareiskimu ir memorandumo yra tai kad nera nuostatos del privalomu konsultaciju gincu atveju Be to tuo paciu metu panasus memorandumai buvo pasirasyti su Kazachstanu ir Baltarusija 2009 m Rusija ir JAV paskelbe bendra pareiskima kad pasibaigus START I sutarties galiojimui memorandumo saugumo garantijos vis tiek bus gerbiamos Memorandumo tekstasMemorandumas del saugumo garantiju susijusiu su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutartiesRusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojima Ukrainai pagal ESBO Baigiamojo akto principus gerbti Ukrainos nepriklausomybe suvereniteta ir esamas sienas Rusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojima susilaikyti nuo grasinimu arba jegos naudojimo pries Ukrainos teritorinį vientisuma ar politine nepriklausomybe ir kad joks ju ginklas niekada nebus panaudotas pries Ukraina isskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtiniu Tautu chartijos nuostatas Rusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos patvirtina Ukrainai savo įsipareigojima pagal ESBO Baigiamojo akto principus susilaikyti nuo ekonomines prievartos kuria siekiama pajungti savo interesams su Ukrainos suverenitetu susijusias teises ir taip uzsitikrinti bet kokios rusies nauda Rusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos patvirtina savo įsipareigojima imtis neatideliotinu JT Saugumo Tarybos veiksmu padedanciu Ukrainai kaip valstybei prisijungusiai prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties jei Ukraina taps agresijos veiksmo auka arba agresijos gresmes objektu naudojant branduolinį ginkla Rusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos patvirtina įsipareigojima Ukrainai nenaudoti branduoliniu ginklu pries jokia Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties salį neturincia branduolinio ginklo isskyrus tuos atvejus kai tokia valstybe veikdama kartu su branduolinį ginkla turincia valstybe arba su ja susijusiu aljanso susitarimu puola jas ju teritorijas ar priklausomas teritorijas ju ginkluotasias pajegas arba ju sajungininkus Ukraina Rusijos Federacija Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste bei Jungtines Amerikos Valstijos praves konsultacijas jei susiklostys situacija kelianti klausimu del siu įsipareigojimu Sis memorandumas įsigalioja nuo jo pasirasymo momento Memorandumo teisinis statusasKlausimas del memorandumo kaip salims teisiskai privalomo dokumento statuso kele abejoniu jau pasirasant Pavyzdziui jį pasirases Leonidas Kucma pareiske kad pasirasymo metu Budapeste dalyvaves Prancuzijos prezidentas Fransua Miteranas isreiske įsitikinima kad jis nebus įvykdytas Ukrainos prezidentas Viktoras Juscenka kazkada taip pat pasisake uz jo perziura nors tiesiogiai nepaskelbe apie sio susitarimo netinkamuma Taciau buves Ukrainos prezidentas Leonidas Kravciukas interviu Vokietijos agenturai Deutsche Welle teige kad Budapesto memorandumas tera formalumas nes is tikruju Kijevas buvo bejegis Is principo Ukraina neturejo galimybes islaikyti savo branduoliniu ginklu Saliai reikejo dideliu lesu kad tuo metu kontroliuojamas trecias pagal dydį branduolinis arsenalas pasaulyje butu saugus ir nuolatineje kovineje parengtyje Jei Ukrainoje buvo gaminamos pacios raketos tai ju branduoliniai uztaisai buvo tiekiami is Rusijos Ir dar svarbiau kad visa branduolinio ginklo kontroles sistema buvo Rusijoje o Ukraina neturejo prieigos prie jos Pasak Kravciuko Ukrainai tai butu kainave 65 mlrd USD o valstybes izdas buvo tuscias Be to Vakarai grasino Ukrainai tarptautine izoliacija nes Ukrainoje dislokuotos branduolines raketos buvo nukreiptos į JAV Todel vienintele galima iseitis pasak Kravciuko buvo atsisakyti ginklu Reikia pripazinti kad sios garantijos buvo tik formalumas nes tuo metu sankciju mechanizmai nebuvo sukurti Memorandume nebuvo nurodytas atsako mechanizmas krizes atveju isskyrus kreipimasi į JT Saugumo Taryba jei pries Ukraina butu panaudojamas branduolinis ginklas 2013 m Jungtines Valstijos viesai pareiske kad memorandumas nera teisiskai privalomas vadindamos jį politiniu įsipareigojimu Politiku poziuris2015 m gruodzio 5 d Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turcynovas pareiske kad salies nusiginklavimas yra beprasmis taip pat priekaistavo Vakarams kad jie nesilaiko Budapesto memorandumo kaip pavyzdį nurodydamas Vakaru saliu atsisakyma tiekti mirtinus ginklus Ukrainai 2018 m rugpjucio 23 d Leonidas Kucma interviu Laisves radijui Budapesto memoranduma pavadino viena is triju pagrindiniu Ukrainos valdzios klaidu padarytu ankstesniais salies nepriklausomybes metais 2022 m vasario 19 d prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbedamas Miuncheno saugumo konferencijoje pagrasino pripazinti negaliojanciu Budapesto memoranduma atitinkamai pripazinti negaliojanciu susitarima del branduoliniu ginklu atsisakymo Jis iskele salyga atsisakyti tokio zingsnio surengiant memorandume dalyvaujanciu saliu virsuniu susitikima konsultacijoms Jei jos vel neįvyks arba nebus priimti konkretus sprendimai remiantis ju rezultatais del saugumo garantiju musu valstybei Ukraina tures visiska teise manyti kad Budapesto memorandumas neveikia o visi 1994 m nutarimai abejotini Atsakydama į sį pareiskima Vokietijos ambasadore Kijeve Anka Feldhusen pakomentavo memorandumo teisinį statusa Budapesto memorandumas is tiesu yra formatas be teisiniu įsipareigojimu pagal tarptautine teise Bet as manau kad dabar reikia isbandyti viska kad isvengtumete karo Vladimiras Putinas panaudojo Zelenskio komentarus kaip dalį savo teiginiu kad Ukraina gali susikurti branduolinį ginkla Kritikai gincijo Putino teiginius Sia sutartį Rusija pazeide prasidejus 2022 m Rusijos invazijai į Ukraina Valstybes sekretorius Dzonas Keris susitikime su Budapesto memorandumo saliu ministrais Paryzius 2014 m Memorandumo vaidmuo po 2014 m Ukrainos poziuriu Rusija nuo 2014 m pazeidineja Budapesto memorandumo nuostatas Taip vertinamas 2014 m kovo 1 d isduotas Rusijos Federacijos tarybos leidimas prezidentui panaudoti Rusijos karius Ukrainoje Rusijos 2014 m įvykdyta Krymo aneksija ir veliau inicijuotas konfliktas Donbase Rusija oficialiai neigia kaltinimus pazeidus Budapesto memoranduma ir jo taikyma vidaus politines kilmes situacijai Kryme Memorandumo rengimo metu Rusija neįsipareigojo priversti dalies Ukrainos teritorijos gyventoju pasilikti sios salies sudetyje pries ju valia Rusija taip pat kaltina pazeidus memoranduma Jungtines Valstijas ir ES kurios Euromaidano metu palaike opozicijos puse ir grasino įvesti sankcijas Ukrainos valdzios institucijoms Ji be to reiske kaltinimus Ukrainai del agresyvaus nacionalizmo ir sovinizmo augimo tautiniu mazumu teisiu pazeidimo 2016 m vasarį Rusijos uzsienio reikalu ministras Sergejus Lavrovas pareiske kad Rusija niekada nepazeide Budapesto memorandumo Jame buvo tik vienas įsipareigojimas neuzpulti Ukrainos branduoliniais ginklais Remdamasi tuo kad Kryme nebuvo didesnio masto karo veiksmu jo aneksijos metu Rusija taip pat atmeta kaltinimus pazeidus draudima panaudoti jega pries Ukraina JAV ir Didzioji Britanija pasmerke Rusijos veiksmus kaip memorandumo ignoravima pazeidima Tuo paciu metu JAV memoranduma vertino ne kaip susitarima del saugumo garantiju o kaip susitarima gerbti Ukrainos suvereniteta ir teritorinį vientisuma Ekspertu vertinimasPriesingai nei teigia kai kurie ekspertai Budapesto memorandumo nuostatu analize rodo kad 2014 m Vakaru salys įvykde savo įsipareigojimus Ukrainai surengusios dokumente numatytas konsultacijas Taciau diplomatai ir ekspertai sutaria kad 2014 m įvykiai parode Budapesto memorandumo kaip branduoliniu ginklu atsisakancios valstybes saugumo ir teritorinio vientisumo uztikrinimo instrumento neveiksminguma Tokiu budu buvo pazeistas pasaulinis branduolinio ginklo neplatinimo rezimas kaip toks nes pastarojo potencialiems pazeidejams pastebejusiems kad branduolinio ginklo atsisakymas nepadidina ju paciu saugumo lygio atimama veiksminga paskata laikytis apribojimu branduoliniu ginklu gamybos srityje Buvusio NATO generalinio sekretoriaus Dzordzo Robertsono teigimu Ukrainos pavyzdys parode kad branduolinio nusiginklavimo ideja nepasiteisino ir leido manyti kad Krymo uzgrobimas ir Ukrainos rytu okupacija vargu ar butu buve įmanoma jei Kijevas nebutu pasukes vienasalisko branduolinio nusiginklavimo keliu Del panasiu priezasciu JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas anksciau laike įvykius Kryme kelianciais gresme branduolinio ginklo neplatinimo rezimui Tame paciame kontekste buvo isreiksta nuomone kad Budapesto memorandumo pazeidimas neigiamai veikia taikaus Korejos pusiasalio sureguliavimo perspektyvas nes be veiksmingu saugumo garantiju KLDR atsisakymas tureti branduolinį ginkla yra mazai tiketinas LiteraturaV I Golovchenko Memorandum pro garantiyi bezpeki Ukrayini 1994 Ukrayinska diplomatichna enciklopediya U 2 h t Redkol L V Guberskij golova ta in K Znannya Ukrayini 2004 T 2 812s ISBN 966 316 045 4 V Yu Konstantinov Pozitivni garantiyi bezpeki Ukrayinska diplomatichna enciklopediyaSaltiniai Memorandum on security assurances in connection with Ukraine s accession to the Treaty on the Non Proliferation of Nuclear Weapons treaties un org 1994 12 05 Problema yadernogo nasledstva SSSR k 20 letiyu podpisaniya Lissabonskogo protokola Aleksandriya Olga Mihajlovna Vestn Mosk un ta Ser 25 Mezhdunarodnye otnosheniya i mirovaya politika 2012 4 Trilateral Statement by the Presidents of the United States Russia Ukraine Harvard Ukrainian Studies 20 313 316 1996 Nuoroda tikrinta 2022 03 01 Energiya ot bomb Problemy i resheniya pri osushestvlenii vysokoprioritetnogo proekta po nerasprostraneniyu perevod James P Timbie Energy from Bombs Problems and Solutions in the Implementation of a High Priority Nonproliferation Project Science and Global Security 2004 Volume 12 pp 165 191 Ukraine Nuclear Weapons and Security Assurances at a Glance ArmsControl org Arms Control Association Nuoroda tikrinta 2019 03 14 Kuchma Vzamen yadernogo oruzhiya nam vsuchili bumazhku rusu Rosbalt Suarchyvuota is originalo 2020 02 05 Nuoroda tikrinta 2020 02 05 Yushenko gotovij povernuti Ukrayini yadernij status Suarchyvuotas originalas 2014 03 05 Nuoroda tikrinta 2014 02 24 Deutsche Welle www dw com Ukraine s forgotten security guarantee The Budapest Memorandum DW 05 12 2014 anglu DW COM Suarchyvuota is originalo 2019 12 25 Nuoroda tikrinta 2020 02 05 Media Statement by the U S Embassy in Minsk U S Embassy in Minsk 2013 04 12 Suarchyvuota is originalo 2014 04 19 Nuoroda tikrinta 2022 04 01 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Turchinov upreknul Zapad v nevypolnenii Budapeshtskogo memoranduma Levyj bereg 2015 12 05 Suarchyvuota is originalo 2016 02 05 Nuoroda tikrinta 2016 01 30 Leonid Kuchma Krasti u derzhavi yaka voyuye ce maroderstvo ukrainieciu Radio Svoboda Suarchyvuota is originalo 2020 02 15 Nuoroda tikrinta 2020 02 15 Teplyakov Sergej 19 February 2022 Zelenskij prigrozil priznat nedejstvitelnym soglashenie ob otkaze ot yadernogo oruzhiya forbes ru Nuoroda tikrinta 2022 03 31 V FRG zayavili ob otsutstvii yuridicheskoj sily u Budapeshtskogo memoranduma 2022 02 20 Nuoroda tikrinta 2022 03 31 What is the Budapest Memorandum and how does it impact the current crisis in Ukraine Archyvuota kopija 2022 08 30 is Wayback Machine projekto CTV News 2022 03 03 MID Ukrainy Rossiya narushila Budapeshtskij memorandum Suarchyvuota is originalo 2015 07 29 Nuoroda tikrinta 2015 08 02 Kommentarij Departamenta informacii i pechati MID Rossii po voprosu o Budapeshtskom memorandume 1994 goda MID Rossii rusu 2014 03 19 Suarchyvuota is originalo 2019 03 02 Nuoroda tikrinta 2019 03 01 Lavrov Russia never violated Budapest memorandum Russian Embassy in United Kingdom 2016 01 27 Nuoroda tikrinta 2016 01 27 Otvet oficialnogo predstavitelya MID Rossii A K Lukashevicha na vopros SMI otnositelno situacii vokrug Budapeshtskogo memoranduma MID Rossii rusu 2015 03 12 Suarchyvuota is originalo 2019 03 02 Nuoroda tikrinta 2019 03 01 Thomas D Grant The Budapest Memorandum and Beyond Have the Western Parties Breached a Legal Obligation Archyvuota kopija 2019 04 17 is Wayback Machine projekto International Law and the Post Soviet Space Volume II Essays on Ukraine Intervention and Non Proliferation Soviet and Post Soviet Politics and Society Edited by Andreas Umland Volume 200 Stuttgart Ibidem Verlag 2019 P 444 456 Eks gensek NATO Otkaz Ukrainy ot yadernogo oruzhiya byl oshibkoj Deutsche Welle 2015 02 20 Suarchyvuota is originalo 2016 02 07 Nuoroda tikrinta 2016 01 30 Glava OON preduprezhdaet o posledstviyah narusheniya garantij yadernoj bezopasnosti Ukrainy Novosti OON rusu 2014 03 24 Suarchyvuota is originalo 2021 04 28 Nuoroda tikrinta 2021 04 28 NuorodosVikiteka Sutartys su Ukraina vaizdine ir garsine medziagaText of the Budapest Memorandum regarding Belarus Text of Budapest Memorandum Kazakhstan Text of the Budapest Memorandum regarding Ukraine Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Armėnijos lietuvių bendruomenė

  • Liepa 20, 2025

    Armėnijos futbolo varžybos 2013–2014 m.

  • Liepa 20, 2025

    Armėnijos futbolo varžybos 2003–2004 m.

  • Liepa 20, 2025

    Armėnijos futbolo varžybos 2002–2003 m.

  • Liepa 20, 2025

    Armėnijos futbolo varžybos 2000–2001 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje