Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Grenlandijos ledo skydas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Grenlandijos ledo skydas – neaprėpiami ledo plotai, dengiantys 1,71 mln. km² Grenlandijos ploto (apie 80 % salos teritorijos). Tai antrasis pagal dydį ledo skydas pasaulyje, plotu nusileidžiantis tik .
Geografinė charakteristika
Ledo skydo ilgis nuo šiaurinio iki pietinio taško yra 2 400 km, o didžiausias plotis ties 77° šiaurės platumos – 1 100 km. Vidutinis skydo aukštis virš jūros lygio yra 2 135 m. Vyraujantis storis – apie 2 km, nors storiausiose vietose siekia ir 3 km. Ties 63° – 65° lygiagrete jis siekia beveik 3 000 m, o ties 72° šiaurės platumos – apie 3 290 m. Šios keteros yra nutolusios į rytus nuo salos centro. Ledo skydas beveik nesiekia jūros (išskyrus Melvilio įlankoje į pietryčius nuo , iš kur ir atplaukia dauguma ledkalnių), todėl didelių ledo šelfų nėra.
Grenlandijos ledo skydas – ne vienintelis įšalas, kaustantis salą. Pavieniai ledynai pakrantėse dengia apie 76 000–100 000 km² plotą.
Kai kurie mokslininkai mano, kad visuotinis atšilimas gali sukelti staigų ledo skydo tirpimą. Anot jų, ledai ištirptų per maždaug porą šimtų metų. Jei visi 2,85 mln. km³ ledo ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2 m. Tai paskandintų daugelį pasaulio uostų, taip pat ir tokius salynus kaip Tuvalu ar Maldyvai, kurių aukščiausi taškai neviršija 7,2 m virš jūros lygio.
Šiuo metu ledo skyde esančio ledo amžius yra ne mažiau nei 110 000 m. Spėjama, kad skydas pradėjo formuotis vėlyvajame pliocene arba ankstyvajame pleistocene, pradėjus jungtis pavieniams ledynams.
Milžiniška ledo masė suslėgė centrinę Grenlandijos dalį, todėl salos vidurys yra beveik jūros lygyje. Visgi pakrantėse yra nemažai kalnų, kurie riboja ledo skydą. Tad jeigu ledas ištirptų, Grenlandija greičiausiai taptų salynu, nes dalis jos teritorijos būtų užlieta vandeniu bent jau tol, kol dėl izostazijos tos teritorijos vėl iškiltų virš jūros lygio.
Ledo skyde temperatūra yra žemesnė, nei kitur Grenlandijoje. Šiaurinėje skydo dalyje temperatūra vidutiniškai nukrinta iki -31 °C, o pietinėje dalyje – iki maždaug -20 °C.
Žiemą ledo skydas įgyja įspūdingą mėlynos arba žalios spalvos atspalvį. Vasarą ledui tirpstant paviršiuje susidaro oro tarpai, dėl kurių ledas atrodo baltas.
Istorijos saugotojas
Ledo skydą sudaro daugybė suspaustų sniego sluoksnių, kurių amžius siekia daugiau nei 110 000 metų. Šiuose sluoksniuose slypi informacija apie daugybės metų klimato sąlygas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai išgręžė daug ledo kernų, iš kurių gavo informaciją apie tam tikrais laikotarpiais vyravusias temperatūras, kritulius, cheminę žemesniųjų atmosferos sluoksnių sudėtį, ugnikalnių išsiveržimus, saulės aktyvumą, miškų gaisrus ir pan. Tokiu būdu mokslininkai išgauna gerokai didesnį kiekį informacijos, nei iš miedžio rievių ar uolienų.
Tirpstantis ledo skydas
Grenlandijos ledo skydą stipriai įtakoja visuotinis atšilimas. Per pastaruosius kelerius metus ledo skydas tirpsta rekordiškai greitai, o tai įtakoja pasaulinio jūros lygio kilimą ir ateityje galimus vandenynų srovių krypčių pasikeitimus. Nuo 1979 m., kuomet pradėti stebėjimai, iki 2002 m. tirpstančios ledo skydo dalies dydis išaugo 16 %. Didėja ir ledyninių žemės drebėjimų skaičius – nuo 1993 iki 2005 m. jų skaičius sparčiai išaugo. 2006 m. nustatyta, kad Grenlandijos ledo skydas tirpsta 239 km³ per metus greičiu. Visgi mokslininkai pastebėjo, kad apie 75 % ledo išlieka Grenlandijoje, nes ištirpęs vanduo sudaro pavienius pakrančių ledynus.
Jei ledo skydas, kurio tūris 2,85 mln. km³, ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2 m. Dėl to būtų užlieti dauguma didžiųjų pasaulio pakrančių miestų. Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau baiminasi, jog dėl visuotinio atšilimo Grenlandijos ledo skydo tirpimas gali pasiekti tašką, kuomet procesas taptų nebesustabdomu. Kaip greitai ištirptų ledai kol kas nėra žinoma. Spėjama, jog vidutinė Grenlandijos temperatūra per šį šimtmetį pakils 3 °C. Jeigu tokia tendencija išliktų, vandens lygis pasaulyje per tūkstantį metų pakiltų 1 m.
Kai kurie mokslininkai mano, jog ši teorija yra itin optimistinė. Anot jų, temperatūros kilimo ir vandens lygio kitimo sąryšis nebūtinai bus susietas tiesine priklausomybe. Amerikiečių mokslininkas mano, jog dėl grįžtamojo ryšio ši priklausomybė gali tapti netiesine jau gana greitai.
Teritorijų plotas, kuriose vasarą ledas ir sniegas tirpsta, pastaruoju metu didėja gana greitai. Ištirpęs vanduo sunkiasi per plyšius lede ir dar labiau spartina tirpimo procesą, be to, tai dažnai įtakoja ledkalnių atskilimą. Dėl to vandenynų vanduo vis labiau pasipildo gėlu vandeniu, o tai įtakoja ir klimato kaitą visame pasaulyje.
Mokslininkai, stebintys ledo skydą per palydovus, pastebėjo, jog 2008 m. liepos 10 – 24 d. nuo Petermano ledyno Grenlandijos šiaurėje atskilo ledkalnis, kurio plotas 29 km². Paskutinį kartą nuo šio ledyno didelis ledkalnis buvo atskilęs tarp 2000 ir 2001 m. (jo plotas – 86 km²). Tarp 2001 ir 2005 m. nuo Sermeq Kujalleq ledyno atskilo net 94 km² dydžio ledkalnis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grenlandijos ledo skydas, Kas yra Grenlandijos ledo skydas? Ką reiškia Grenlandijos ledo skydas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Grenlandijos ledo skydas neaprepiami ledo plotai dengiantys 1 71 mln km Grenlandijos ploto apie 80 salos teritorijos Tai antrasis pagal dydį ledo skydas pasaulyje plotu nusileidziantis tik Grenlandijos zemelapis su pazymetu ledo storiu Tasku pazymeta vieta kurioje Grenlandijos ledo skydo projekto metu paimtas 3 km ilgio ledo kernas Geografine charakteristikaLedo skydo ilgis nuo siaurinio iki pietinio tasko yra 2 400 km o didziausias plotis ties 77 siaures platumos 1 100 km Vidutinis skydo aukstis virs juros lygio yra 2 135 m Vyraujantis storis apie 2 km nors storiausiose vietose siekia ir 3 km Ties 63 65 lygiagrete jis siekia beveik 3 000 m o ties 72 siaures platumos apie 3 290 m Sios keteros yra nutolusios į rytus nuo salos centro Ledo skydas beveik nesiekia juros isskyrus Melvilio įlankoje į pietrycius nuo is kur ir atplaukia dauguma ledkalniu todel dideliu ledo selfu nera Grenlandijos ledo skydas ne vienintelis įsalas kaustantis sala Pavieniai ledynai pakrantese dengia apie 76 000 100 000 km plota Kai kurie mokslininkai mano kad visuotinis atsilimas gali sukelti staigu ledo skydo tirpima Anot ju ledai istirptu per mazdaug pora simtu metu Jei visi 2 85 mln km ledo istirptu pasaulinis juros lygis pakiltu 7 2 m Tai paskandintu daugelį pasaulio uostu taip pat ir tokius salynus kaip Tuvalu ar Maldyvai kuriu auksciausi taskai nevirsija 7 2 m virs juros lygio Siuo metu ledo skyde esancio ledo amzius yra ne maziau nei 110 000 m Spejama kad skydas pradejo formuotis velyvajame pliocene arba ankstyvajame pleistocene pradejus jungtis pavieniams ledynams Milziniska ledo mase suslege centrine Grenlandijos dalį todel salos vidurys yra beveik juros lygyje Visgi pakrantese yra nemazai kalnu kurie riboja ledo skyda Tad jeigu ledas istirptu Grenlandija greiciausiai taptu salynu nes dalis jos teritorijos butu uzlieta vandeniu bent jau tol kol del izostazijos tos teritorijos vel iskiltu virs juros lygio Ledo skyde temperatura yra zemesne nei kitur Grenlandijoje Siaurineje skydo dalyje temperatura vidutiniskai nukrinta iki 31 C o pietineje dalyje iki mazdaug 20 C Ziema ledo skydas įgyja įspudinga melynos arba zalios spalvos atspalvį Vasara ledui tirpstant pavirsiuje susidaro oro tarpai del kuriu ledas atrodo baltas Istorijos saugotojasLedo skyda sudaro daugybe suspaustu sniego sluoksniu kuriu amzius siekia daugiau nei 110 000 metu Siuose sluoksniuose slypi informacija apie daugybes metu klimato salygas Per pastaruosius kelis desimtmecius mokslininkai isgreze daug ledo kernu is kuriu gavo informacija apie tam tikrais laikotarpiais vyravusias temperaturas kritulius chemine zemesniuju atmosferos sluoksniu sudetį ugnikalniu issiverzimus saules aktyvuma misku gaisrus ir pan Tokiu budu mokslininkai isgauna gerokai didesnį kiekį informacijos nei is miedzio rieviu ar uolienu 1 837 m ilgio ledo kernas isgreztas antrojo Grenlandijos ledo skydo projekto metu Aiskiai matomi kasmetiniai suslegto ledo sluoksniai Tirpstantis ledo skydasLedo skydo storio kitimas per metus Grenlandijos ledo skyda stipriai įtakoja visuotinis atsilimas Per pastaruosius kelerius metus ledo skydas tirpsta rekordiskai greitai o tai įtakoja pasaulinio juros lygio kilima ir ateityje galimus vandenynu sroviu krypciu pasikeitimus Nuo 1979 m kuomet pradeti stebejimai iki 2002 m tirpstancios ledo skydo dalies dydis isaugo 16 Dideja ir ledyniniu zemes drebejimu skaicius nuo 1993 iki 2005 m ju skaicius sparciai isaugo 2006 m nustatyta kad Grenlandijos ledo skydas tirpsta 239 km per metus greiciu Visgi mokslininkai pastebejo kad apie 75 ledo islieka Grenlandijoje nes istirpes vanduo sudaro pavienius pakranciu ledynus Jei ledo skydas kurio turis 2 85 mln km istirptu pasaulinis juros lygis pakiltu 7 2 m Del to butu uzlieti dauguma didziuju pasaulio pakranciu miestu Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau baiminasi jog del visuotinio atsilimo Grenlandijos ledo skydo tirpimas gali pasiekti taska kuomet procesas taptu nebesustabdomu Kaip greitai istirptu ledai kol kas nera zinoma Spejama jog vidutine Grenlandijos temperatura per sį simtmetį pakils 3 C Jeigu tokia tendencija isliktu vandens lygis pasaulyje per tukstantį metu pakiltu 1 m Kai kurie mokslininkai mano jog si teorija yra itin optimistine Anot ju temperaturos kilimo ir vandens lygio kitimo sarysis nebutinai bus susietas tiesine priklausomybe Amerikieciu mokslininkas mano jog del grįztamojo rysio si priklausomybe gali tapti netiesine jau gana greitai Teritoriju plotas kuriose vasara ledas ir sniegas tirpsta pastaruoju metu dideja gana greitai Istirpes vanduo sunkiasi per plysius lede ir dar labiau spartina tirpimo procesa be to tai daznai įtakoja ledkalniu atskilima Del to vandenynu vanduo vis labiau pasipildo gelu vandeniu o tai įtakoja ir klimato kaita visame pasaulyje Mokslininkai stebintys ledo skyda per palydovus pastebejo jog 2008 m liepos 10 24 d nuo Petermano ledyno Grenlandijos siaureje atskilo ledkalnis kurio plotas 29 km Paskutinį karta nuo sio ledyno didelis ledkalnis buvo atskiles tarp 2000 ir 2001 m jo plotas 86 km Tarp 2001 ir 2005 m nuo Sermeq Kujalleq ledyno atskilo net 94 km dydzio ledkalnis Vikiteka Grenlandijos ledynai vaizdine ir garsine medziaga