Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Salix albaBaltasis gluosnis Salix alba Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magnoliophyt

Baltasis gluosnis

  • Pagrindinis puslapis
  • Baltasis gluosnis
Baltasis gluosnis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Salix alba

Baltasis gluosnis (Salix alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
( Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
( Salix)
Rūšis: Baltasis gluosnis
( Salix alba)

Baltojo gluosnio paplitimas
Binomas
Salix alba
L., 1753

Baltasis gluosnis (Salix alba) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties medis.

Paplitimas

Natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze, vakarų bei centrinėje Azijoje. Pasitaiko vakarų ir pietų Sibire.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Lietuvoje auganti vietinių medžių rūšis, palyginus pasitaiko gana dažnai. Mėgsta šviesias, drėgnokas ar drėgnas vietas, kurios labai palankios geram jų augimui. Auga priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, dažniausiai paupiuose ar kitose drėgnose vietose, taip pat pamiškėse, sodybose, parkuose. Auginamas ir kaip dekoratyvinis medis.

Matmenys

Vidutinio aukščio ar rečiau – aukšti medžiai, kurie paprastai užauga apie 20-25 m aukščio, kartais iki 35 m. Baltasis gluosnis – aukščiausiai užauganti gluosnių genties medžių rūšis Lietuvoje. Jų kamieno skersmuo iki 1 m, senų medžių gali būti iki 2 m skersmens.

Užregistruotas aukščiausias medis auga Olandijoje, jo aukštis 34,60 m (2009 m. duomenys).

Užfiksuota didžiausia kamieno apimtis – 8,40 m (2003 m. duomenys), medis auga Vengrijoje (Szabolcsbáka vietovėje).

Auga sparčiai – jauni medeliai per metus paauga iki 1-1,2 m.

Amžius

Gyvena 100 ir daugiau metų. Šiuo metu seniausias žinomas gluosnis auga Olandijoje (Amsterdame), jam 127 metai (2011 m. duomenys).

Požymiai

Laja plačiai kiaušiniška. Šakos svyrančios arba nusvirusios. Jaunos šakelės liaunos, šviesiai geltonos ar rudos. Šakos šviesiai rudos, pilkos ar gelsvos. Senų medžių žievė stora, rusvai pilka, giliai ir išilgai suaižėjusi. Ūgliai apvalūs, jauni plaukuoti, vėliau tampa pliki arba plaukuoti tik viršūnėje, gelsvi, rusvi ir žvilgantys. Pumpurai prigludę prie ūglio. Lapai lancetiški ar pailgai lancetiški, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai pilka ar balsva 8-10, kartais 12 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Viršutinė dalis ir pamatas nusmailėję, lapo pakraščiai pjūkliški. Jauni lapai abipus apaugę baltais plaukeliais, vėliau viršutinė pusė plika. Lapkotis apie 0,5 cm ilgio, su keletu liaukučių. Dvinamis augalas, kurio žiedai sukrauti į sudėtinius žiedynus – žirginius. Kuokeliniai žirginiai laibi, tiesūs arba sulinkę, purūs, ryškiai geltoni 3-5 cm ilgio, piesteliniai taip pat 3-5 cm ilgio, bet žali, kurie išauga lapams skleidžiantis. Vyriškuose žieduose yra po du kuokelius. Žydi balandžio pirmoje pusėje arba gegužės mėnesio pradžioje prieš skleidžiantis lapams. Vaisiai (dėžutės) subręsta gegužės antrojoje pusėje ir tuoj išbyra sėklos. Sėklos smulkios su ilgais plaukeliais. Mediena minkšta, lengva, su rausvu branduoliu ir siaura balta balana. Iš sėklų išaugę medžiai derėti pradeda 8-12 metų amžiaus.

Anksčiausiai Lietuvoje buvo pražydęs balandžio 7 d., vėliausiai – gegužės 10 d. Žydėjimo trukmė – 13 dienų.

Porūšiai

  • Salix alba subsp. alba. Jis labiau paplitęs Lietuvos pietrytinėje dalyje. Jo lapų abi pusės arba tik apatinė dalis apaugusi sidabriškai žvilgančiais plaukeliais.
  • Salix alba subsp. vitellina. Išsiskiria geltonos spalvos šakomis. Toks yra saugomas Santakos gluosnis Kaune.

Panaudojimas

Augalas medingas. Jaunos šakelės dėl savo lankstumo ir plonumo naudojamos pinti krepšelius, o storesnės šakos – tvoras.

Iš baltojo gluosnio žievės gaminami įvairūs preparatai, kurie slopina uždegimus ir turi kitokių gydomųjų savybių. Jo žievėje yra  – medžiagos, slopinančios uždegimus, flavonoidų, proantocianidinų, turinčių sutraukiamųjų savybių ir gerai gydančių žaizdas.

Pavadinimas

Mokslinio šios medžių rūšies pavadinimo lotynų kalba autorius – Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 metais. Lotyniškas ir lietuviškas pavadinimai kilo iš medžio šviesaus, balsvo lapų atspalvio.

Lietuvos kai kuriuose regionuose žinomas kaip baltkarklis, baltoji blindė, leverdis

Galerija

  • Baltojo gluosnio požymiai
  • Baltojo gluosnio lapai
  • Kuokeliniai žiedai
  • Moteriški žirginiai
  • Vyriški žirginiai
  • Žydintys baltieji gluosniai: kairėje su vyriškais, dešinėje su moteriškais žirginiais
  • Baltojo gluosnio augimui palankiausias biotopas

Šaltiniai

  1. Lietuvių kalbos žodynas

Nuorodos

Vikiteka: Baltasis gluosnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Baltojo gluosnio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2019-09-15 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org) svetaines anglų k.
  • The thickest, tallest, and oldest white willow trees (Salix alba) (monumentaltrees.com) anglų k.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 16:46

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltasis gluosnis, Kas yra Baltasis gluosnis? Ką reiškia Baltasis gluosnis?

Salix albaBaltasis gluosnis Salix alba Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Seima Gluosniniai Salicaceae Gentis Gluosnis Salix Rusis Baltasis gluosnis Salix alba Baltojo gluosnio paplitimasBinomasSalix alba L 1753 Baltasis gluosnis Salix alba gluosniniu Salicaceae seimos gluosniu Salix genties medis PaplitimasNaturaliai paplites Europoje Kaukaze vakaru bei centrineje Azijoje Pasitaiko vakaru ir pietu Sibire Paplitimas ir augavietes Lietuvoje Lietuvoje auganti vietiniu medziu rusis palyginus pasitaiko gana daznai Megsta sviesias dregnokas ar dregnas vietas kurios labai palankios geram ju augimui Auga priesmelio ir priemolio dirvozemiuose dazniausiai paupiuose ar kitose dregnose vietose taip pat pamiskese sodybose parkuose Auginamas ir kaip dekoratyvinis medis MatmenysVidutinio aukscio ar reciau auksti medziai kurie paprastai uzauga apie 20 25 m aukscio kartais iki 35 m Baltasis gluosnis auksciausiai uzauganti gluosniu genties medziu rusis Lietuvoje Ju kamieno skersmuo iki 1 m senu medziu gali buti iki 2 m skersmens Uzregistruotas auksciausias medis auga Olandijoje jo aukstis 34 60 m 2009 m duomenys Uzfiksuota didziausia kamieno apimtis 8 40 m 2003 m duomenys medis auga Vengrijoje Szabolcsbaka vietoveje Auga sparciai jauni medeliai per metus paauga iki 1 1 2 m AmziusGyvena 100 ir daugiau metu Siuo metu seniausias zinomas gluosnis auga Olandijoje Amsterdame jam 127 metai 2011 m duomenys PozymiaiLaja placiai kiausiniska Sakos svyrancios arba nusvirusios Jaunos sakeles liaunos sviesiai geltonos ar rudos Sakos sviesiai rudos pilkos ar gelsvos Senu medziu zieve stora rusvai pilka giliai ir isilgai suaizejusi ugliai apvalus jauni plaukuoti veliau tampa pliki arba plaukuoti tik virsuneje gelsvi rusvi ir zvilgantys Pumpurai priglude prie uglio Lapai lancetiski ar pailgai lancetiski virsutine ju puse tamsiai zalia apatine sviesiai pilka ar balsva 8 10 kartais 12 cm ilgio ir 1 5 cm plocio Virsutine dalis ir pamatas nusmaileje lapo pakrasciai pjukliski Jauni lapai abipus apauge baltais plaukeliais veliau virsutine puse plika Lapkotis apie 0 5 cm ilgio su keletu liaukuciu Dvinamis augalas kurio ziedai sukrauti į sudetinius ziedynus zirginius Kuokeliniai zirginiai laibi tiesus arba sulinke purus ryskiai geltoni 3 5 cm ilgio piesteliniai taip pat 3 5 cm ilgio bet zali kurie isauga lapams skleidziantis Vyriskuose zieduose yra po du kuokelius Zydi balandzio pirmoje puseje arba geguzes menesio pradzioje pries skleidziantis lapams Vaisiai dezutes subresta geguzes antrojoje puseje ir tuoj isbyra seklos Seklos smulkios su ilgais plaukeliais Mediena minksta lengva su rausvu branduoliu ir siaura balta balana Is seklu isauge medziai dereti pradeda 8 12 metu amziaus Anksciausiai Lietuvoje buvo prazydes balandzio 7 d veliausiai geguzes 10 d Zydejimo trukme 13 dienu PorusiaiSalix alba subsp alba Jis labiau paplites Lietuvos pietrytineje dalyje Jo lapu abi puses arba tik apatine dalis apaugusi sidabriskai zvilganciais plaukeliais Salix alba subsp vitellina Issiskiria geltonos spalvos sakomis Toks yra saugomas Santakos gluosnis Kaune PanaudojimasAugalas medingas Jaunos sakeles del savo lankstumo ir plonumo naudojamos pinti krepselius o storesnes sakos tvoras Is baltojo gluosnio zieves gaminami įvairus preparatai kurie slopina uzdegimus ir turi kitokiu gydomuju savybiu Jo zieveje yra medziagos slopinancios uzdegimus flavonoidu proantocianidinu turinciu sutraukiamuju savybiu ir gerai gydanciu zaizdas PavadinimasMokslinio sios medziu rusies pavadinimo lotynu kalba autorius Karlas Linejus gyvenes 1707 1778 metais Lotyniskas ir lietuviskas pavadinimai kilo is medzio sviesaus balsvo lapu atspalvio Lietuvos kai kuriuose regionuose zinomas kaip baltkarklis baltoji blinde leverdisGalerijaBaltojo gluosnio pozymiai Baltojo gluosnio lapai Kuokeliniai ziedai Moteriski zirginiai Vyriski zirginiai Zydintys baltieji gluosniai kaireje su vyriskais desineje su moteriskais zirginiais Baltojo gluosnio augimui palankiausias biotopasSaltiniaiLietuviu kalbos zodynasNuorodosVikiteka Baltasis gluosnis vaizdine ir garsine medziagaBaltojo gluosnio mokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org Archyvuota kopija 2019 09 15 is Wayback Machine projekto ipni org tropicos org svetaines anglu k The thickest tallest and oldest white willow trees Salix alba monumentaltrees com anglu k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Dainius Gintalas

  • Liepa 18, 2025

    Dabos kultūra

  • Liepa 18, 2025

    Daugailių II piliakalnis

  • Liepa 18, 2025

    Domeikavos fortas

  • Liepa 18, 2025

    Dotenėnų apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje