Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Armėnijos karalystė arm Հայոց թագավորություն Hajik t agavorut iwn dar žinoma kaip Bagratunių karalystė arm Բագրատունիներ
Bagratidų Armėnija
Armėnijos karalystė (arm. Հայոց թագավորություն, Hajik t’agavorut’iwn), dar žinoma kaip Bagratunių karalystė (arm. Բագրատունիների թագավորութիւն, Bagratunineri t’agavorut’iwn), Bagratunių Armėnija (arm. Բագրատունեաց Հայաստան, Bagratuneats Hayastan), Ani karalystė (arm. Անիի թագավորություն, Anii t’agavorut’iwn) – feodalinė armėnų valstybė, IX–XI a. egzistavusi Armėnijos kalnyne.
| Բագրատունեաց Հայաստան Armėnijos karalystė | ||||
| Buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Karalystės teritorija 1000 m. | ||||
| Sostinė | (885–890) (890–929) Karsas (929–961) Ani (961–1045) | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 880 m., 880 | |||
| - Užėmė Bizantija | 1045 m. | |||
Apėmė taip vadinamąją Didžiąją Armėniją, kuri užima Armėnijos, vakarų Azerbaidžano, rytų Turkijos ir dalies Irano teritorijas.
Raida
Įkūrimas
Po to, kai V a. Sasanidų Persija panaikino Armėnijos karalystės likučius, armėnai nebeturėjo savo valstybės. Armėnijos kalnyną valdė Romos imperija, Sasanidų imperija, o vėliau - Arabų kalifatas, kuris šį didelį regioną administravo kaip Arminijos emyratą. Čia rezidavo Kalifato skiriami arabai emyrai, tačiau vietos armėnai irgi turėjo savo vadus, kurie titulavosi kunigaikščiais (išchanais) ir dažniausiai buvo atstovaujami senos ir kilmingos giminės.
Arabai bandė krašte diegti islamą ir vykdė arabizaciją, tačiau sulaukė agresyvaus krikščionių armėnų pasipriešinimo. Sukilimai buvo malšinami žiauriai, dėl ko beveik išnaikintos senosios kilmingosios armėnų giminės (ypač Mamikonianai), o atskiruose regionuose ėmė formuotis naujos dinastijos. Tarp jų buvo Bagratuniai (Taike), , (Vaspurakane), (Airarate), (Siunike) ir kiti.
774-775 m. armėnų sukilimo metu susidorojimas su Mamikonianų likučiais buvo ypač žiaurus, dėl ko galėjo iškilti Bagratuniai. Jie palaikė palyginus šiltus santykius su arabais ir nedalyvavo daugumoje sukilimų. Dėl to jie išvengė persekiojimų ir sunaikinimų. Tuometinis jų lyderis 804 m. iš arabų gavo kunigaikščio titulą. 826 m. mirdamas jis paliko savo valdas sūnums ir . 850 m. jie, kartu su Vaspurakano kunigaikščiu Ašotu Artsruniu sukilo prieš arabus, tačiau sukilimas vėl buvo žiauriai numalšintas.
Smbato sūnus ėmė konsoliduoti valdžią savo tėvonijoje Taiko regione ir pradėjo armėnų išsivadavimo iš arabų kovą. Į sąjungą atėjo Bizantijos imperija, kuri stengėsi paremti krikščionių kovą prieš musulmonus, o kartu tikėjosi religinės sąjungos tarp Rytų krikščionių ir Armėnų bažnyčių. Sėkmingai laviruodamas tarp Kalifato ir Bizantijos, Ašotas galiausiai gavo pripažinimą iš abiejų šių imperijų, ir 884 ar 885 m. karūnavosi Armėnijos karaliumi. Jį kaip siuzereną pripažino kiti galingi armėnai kunigaikščiai: Vaspurakano Artsruniai ir Siuniko Siuni dinastija.
Įtvirtinimas
890 m. Ašotui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus . Jis savo sostine padarė . Jis toliau stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Kalifatu, tiek su Bizantija, tačiau tuo pačiu siekė galutinai atsikratyti arabų valdžios Armėnijos kalnyne. Tuo metu vis dar rezidavo Arminijos emyrai, kurio pareigas užėmė . Smbatas paėmė Dvino miestą, išvydamas emyrą. Muhamadas savo galios centrą perkėlė į rytus, į Azerbaidžaną (dab. šiaurės Iranas), o jo pradėta dinastija vadinama Sadžidais.
Sadžidai nesusitaikė su šiuo pralaimėjimu ir neatsisakė interesų Armėnijoje. 901 m. į valdžią atėjus , šis pasinaudojo Armėnijos galingųjų giminių tarpusavio nesutarimais. Kadangi Bagratuniai nesutarė su Vaspurakano Arcruniais, Sadžidai palaikė pastarųjų pusę, o 908 m. karūnavo Vaspurakano karaliumi. Tada nusiaubė visą Armėniją ir 914 m. paėmė Smbatą į nelaisvę, kuri jis nukankintas mirė.
Šis Sadžidų poelgis naujai suvienijo armėnų kunigaikščius. Vaspurakano karalius perėjo į Bagratunių pusę. Bizantija taip pat įsijungė į karą, palaikydama Armėnijos pusę. Tuometinis Smbato įpėdinis buvo , kuris suvienijo armėnų kunigaikščius ir Bizantiją į bendrą kovą prieš arabų valdžią. Karas baigėsi galutiniu Sadžidų pasitraukimu iš Armėnijos, o Ašotui 919 m. buvo suteiktas titulas , t. y. "karalių karalius", taip patvirtinant jo aukščiausią valdžią visame regione.
Klestėjimas
Nuo 919 m. Amėnija patyrė stabilumo laikotarpį, kada galėjo vystytis valstybingumas, suklestėti menas ir kultūra. Arabų Kalifato interesai regione buvo nusilpę, Bizantija kovojo su arabais Sirijoje . Todėl Armėnija buvo palikta likimo valiai ir galėjo vystytis nepriklausomai.
Ašoto II įpėdinis buvo Abasas I, kuris perkėlė sostinę į Karsą. Nuo 961 m. į valdžią atėjęs sostinę perkėlė dar kartą, ir ją galutinai įtvirtino Ani mieste. Ši vieta labai tiko dėl savo strateginės padėties: ji buvo karalystės geografiniame centre, netoli nuo svarbiausių prekybinių kelių ir kartu ganėtinai sunkiai prieinama. Ani greitai tapo politiniu, kultūriniu ir religiniu Armėnijos centru.
Karalystė politiškai nebuvo visiškai vieninga. Centrinė valdžia iš esmės apėmė tik Airarato istorinį regioną, o Armėnijos periferijose susikūrė beveik nepriklausomos karalystės. Dalyje jų (pvz. , , , ) įsitvirtino Bagratunių giminės atšakos. Kitose, kaip kad Vaspurakano karalystėje, Siuniko karalystėje ar Arcacho karalystėje liko valdyti senosios giminės - , , ir kiti.
Žlugimas
Armėnijai patiriant stabilumo ir klestėjimo laikotarpį, stiprėjo ir vakarinė jos kaimynė Bizantijos imperija. Ji turėjo interesų šiame krašte ir siekė plėsti savo teritorijas Armėnijos sąskaita. Jau 967 m. prie Bizantijos prisijungė pirmoji armėniška valstybė - . Nuo XI a. pradžios Armėnijos pietines sienas siaubė tiurkai nomadai, dėl ko kai kuriems Armėnijos karaliams Bizantija atrodė kaip stabilumo garantas. Todėl 1016 m. prie Bizantijos prisijungė Vaspurakano karalystė.
1017 ar 1020 m. mirus Armėnijos karaliui , valdžią dalinosi jo sūnūs (rezidavo Ani) ir (turėjo Dviną). Jie praleido nuolatiniame kare su sustiprėjusiais musulmonais (Šadadidais) ir klajokliais tiurkais. Abiems broliams mirus 1040 ir 1041 m., Bizantija pareiškė savo teises į Armėniją. Paskutinysis valdovas buvo priverstas atiduoti Armėniją Bizantijai, už tai gaudamas domeną Kapadokijoje. 1045 m. Armėnijos karalystės didžioji dalis buvo inkorporuota į Bizantijos sudėtį. Nepriklausomybę išsaugojo tik kelios periferinės karalystės rytuose ir šiaurėje: Karso, Taširo, Siuniko ir Arcacho.
Likimas
Bagratunių karalystė buvo paskutinė visas istorines armėnų teritorijas valdžiusi valstybė. Bizantijos užkariautose teritorijose (t. y. vakarų Armėnijoje) armėnų kunigaikščiai nesulaukė žadėtos apsaugos. Po kelių dešimtmečių valdžią čia perėmė tiurkai seldžiukai, kurie ypač žiauriai persekiojo krikščionis armėnus, sukeldami jų egzodą. Manoma, kad vien iš Vaspurakano migravo apie 400 tūkst. žmonių. Nemažai armėnų diasporos prisiglaudė Kilikijos regione, kur vėliau įkūrė savo karalystę.
Armėnus išstumiant iš jų gimtųjų teritorijų, nuo XI a. juos keitė nomadai tiurkai ir kurdai. Jie tapo naujais krašto gyventojais ir sparčiai islamizavo ir kurdizavo kraštą. Didelėje dalyje Armėnijos karalystės žemių įsigalėjo kurdų kalba, ir jos tapo Kurdistano dalimi.
Armėnų valstybingumas išsaugotas tik rytų Armėnijoje (dab. Armėnija, vakarų Azerbaidžanas), kur dar kelis šimtmečius gyvavo paskutinės jų karalystės.
Visuomenė ir politika
Valstybės gyventojų dauguma buvo armėnai, ir armėnų kalba buvo pagrindine bendravimo priemone, o religija išliko krikščionybės atmaina Armėnų apaštališkoji bažnyčia. X a. arabų keliautojai rašė, kad armėniškai buvo kalbama ir tokiose vietose kaip ar Nachičevanė Tiesa, krašto islamizacija jau buvo prasidėjusi, ir pietinėse teritorijose (pvz. Aldzniko ar Tarono regionuose buvo nemažai arabiškai kalbančių musulmonų).
Armėnijos valdovas, tituluojamas šachinšachu, turėjo neribotą valdžią, tačiau provincijose turėjo skaitytis su vietos diduomene ir karaliais, kurie jautėsi savo valdose ganėtinai nepriklausomi.
Valstybės ekonomikos pagrindas buvo žemės ūkis, ir ekonomika laikėsi ant valstiečių (ramik). Jie dažniausiai buvo traktuojami kaip baudžiaunikai ar ne vergai, neturėjo nuosavos žemės, ir turėjo mokėti didelius mokesčius žemvaldžiui, karaliui ir bažnyčiai.
Armėnija nekaldino savo atkirų pinigų, o naudojo Bizantijoje bei Kalifate kursavusias monetas. Per ją ėjo svarbūs prekybiniai keliai, kurie jungė Kalifatą, Bizantiją ir Kijevo Rusią. Svarbiausi miestai, kurie aptarnavo šiuos prekybinius kelius, buvo Karsas, Ani, ir kiti. Svarbiausios prekės iš Armėnijos buvo tekstilė (vilna ir šilkas), metalo dirbiniai, juvelyrika, žirgai, druska, vynas, oda ir kailiai. Taip pat kraštas garsėjo savo raudonais dažais (arm. որդան կարմիր, vordan karmir), kurie gaminami iš vietinio vabzdžio (Porphyrophora hamelii).
Menas ir kultūra
Armėnijos nepriklausomybės šimtmetis leido iš naujo atgimti armėnų krikščioniškai kultūrai, kuri patyrė priespaudą nuo V a. Šiuo laikotarpiu galutinai susiformavo stilius, ir buvo statoma labai daug vienuolynų, bažnyčių. Jo tradicija rėmėsi senovės armėnų architektūros pavyzdžiais, bet inkorporavo nemažai islamiškosios ir bizantiškosios architektūros detalių. Žymiausias architektūros pavyzdys yra istorinis Ani miestas, kuris, pasak legendų, turėjo daugiau nei 1000 bažnyčių. Nemažai gražiausių laikotarpio statinių priskiriami Arhitekto Trdato rankai.
Vienuolynai tapo svarbiausiais meno ir mokslo centrais, kuriuos rėmė to meto diduomenė. Čia suklestėjo , buvo sukurta daugybė viduramžių literatūros kūrinių: istorijos ir religijos, filosofijos darbų. Žymiausi to meto švietėjai ir filosofai buvo ir . Tuo laikotarpiu formavosi ir nacionalinis epas Dovydas Sasunietis.
Suklestėjo ir , kuri daugiausiai rėmėsi Bizantijos tradicija. Armėnai dailininkai stengėsi atkurti žmogaus kūno natūralias pozicijas, bet perėmė tradicijų ir iš musulmoniškos kultūros.
Taip pat skaitykite
| Armėnijos istorija |
| Senovės Armėnija |
| Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
| Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
| Vaspurakano, , , Siuniko, Chačeno, , , valstybės |
| Seldžiukų imperija: |
| , Šadadidai, Saltukidai, , , , emyratai, |
| Gruzijos karalystė () |
| Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
| Osmanų imperija, Safavidų imperija |
| (Armėnų žudynės, ) |
| Rusijos imperija () |
| Armėnijos Demokratinė Respublika |
| (Armėnijos SSR) |
| Armėnijos Respublika |
Nuorodos
- Степаненко В. П. Из истории армяно-византийских отношений второй половины X — XI в. (к атрибуции монет Кюрикэ куропалата) // Античная древность и средние века. — 1978
- Hovannisian. The Armenian People From Ancient to Modern Times, Volume I, pp. 176–177.
Literatūra
- Bournoutian, George A. (2006). A Concise History of the Armenian People: From Ancient Times to the Present. Costa Mesa, CA: Mazda.
- Chamchyants, Mikhail (2005). History of Armenia from B.C. 2247 to the Year of Christ 1780, or 1229 of the Armenian Era: Volume 2. Boston: Adamant Media Corporation.
- Hewsen, Robert H (2000). Armenia: A Historical Atlas. Chicago: University Of Chicago Press.
- Hovannisian, Richard G. (ed.) The Armenian People from Ancient to Modern Times, Volume I, The Dynastic Periods: From Antiquity to the Fourteenth Century. New York: Palgrave Macmillan, 1997. ISBN 978-0-312-10169-5.
- Garsoïan, Nina. (1997) The Independent Kingdoms of Medieval Armenia" in The Armenian People from Ancient to Modern Times, Volume I, The Dynastic Periods: From Antiquity to the Fourteenth Century. Richard G. Hovannisian (Ed.) New York: Palgrave Macmillan.
- Grousset, René. Histoire de l'Arménie: des origines à 1071. Paris: Payot, 1947. (in French)
- Kouymjian, Dickran. Arts of Armenia [Architecture]. Armenian Studies Program at California State University, Fresno.
- Toumanoff, Cyril. "Armenia and Georgia." Cambridge Medieval History. vol. vi: part 1. Cambridge: Cambridge University Press, 1966.
- Yuzbashyan, Karen. N. Армянские государства эпохи Багратидов и Византия, IX-XI вв. Moscow, 1988.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bagratidų Armėnija, Kas yra Bagratidų Armėnija? Ką reiškia Bagratidų Armėnija?
Armenijos karalyste arm Հայոց թագավորություն Hajik t agavorut iwn dar zinoma kaip Bagratuniu karalyste arm Բագրատունիների թագավորութիւն Bagratunineri t agavorut iwn Bagratuniu Armenija arm Բագրատունեաց Հայաստան Bagratuneats Hayastan Ani karalyste arm Անիի թագավորություն Anii t agavorut iwn feodaline armenu valstybe IX XI a egzistavusi Armenijos kalnyne Բագրատունեաց Հայաստան Armenijos karalysteBuvusi karalyste 880 1045 VeliavaLocation of ArmenijaKaralystes teritorija 1000 m Sostine 885 890 890 929 Karsas 929 961 Ani 961 1045 Valdymo forma monarchijaEra Viduramziai Įkurta 880 m 880 Uzeme Bizantija 1045 m Apeme taip vadinamaja Didziaja Armenija kuri uzima Armenijos vakaru Azerbaidzano rytu Turkijos ir dalies Irano teritorijas RaidaĮkurimas Po to kai V a Sasanidu Persija panaikino Armenijos karalystes likucius armenai nebeturejo savo valstybes Armenijos kalnyna valde Romos imperija Sasanidu imperija o veliau Arabu kalifatas kuris sį didelį regiona administravo kaip Arminijos emyrata Cia rezidavo Kalifato skiriami arabai emyrai taciau vietos armenai irgi turejo savo vadus kurie titulavosi kunigaiksciais ischanais ir dazniausiai buvo atstovaujami senos ir kilmingos gimines Arabai bande kraste diegti islama ir vykde arabizacija taciau sulauke agresyvaus krikscioniu armenu pasipriesinimo Sukilimai buvo malsinami ziauriai del ko beveik isnaikintos senosios kilmingosios armenu gimines ypac Mamikonianai o atskiruose regionuose eme formuotis naujos dinastijos Tarp ju buvo Bagratuniai Taike Vaspurakane Airarate Siunike ir kiti 774 775 m armenu sukilimo metu susidorojimas su Mamikonianu likuciais buvo ypac ziaurus del ko galejo iskilti Bagratuniai Jie palaike palyginus siltus santykius su arabais ir nedalyvavo daugumoje sukilimu Del to jie isvenge persekiojimu ir sunaikinimu Tuometinis ju lyderis 804 m is arabu gavo kunigaikscio titula 826 m mirdamas jis paliko savo valdas sunums ir 850 m jie kartu su Vaspurakano kunigaiksciu Asotu Artsruniu sukilo pries arabus taciau sukilimas vel buvo ziauriai numalsintas Smbato sunus eme konsoliduoti valdzia savo tevonijoje Taiko regione ir pradejo armenu issivadavimo is arabu kova Į sajunga atejo Bizantijos imperija kuri stengesi paremti krikscioniu kova pries musulmonus o kartu tikejosi religines sajungos tarp Rytu krikscioniu ir Armenu baznyciu Sekmingai laviruodamas tarp Kalifato ir Bizantijos Asotas galiausiai gavo pripazinima is abieju siu imperiju ir 884 ar 885 m karunavosi Armenijos karaliumi Jį kaip siuzerena pripazino kiti galingi armenai kunigaiksciai Vaspurakano Artsruniai ir Siuniko Siuni dinastija Įtvirtinimas Sirakavano katedra kurioje glaudesi ir karaliu rezidencija 890 m Asotui mirus sosta paveldejo jo sunus Jis savo sostine padare Jis toliau stengesi palaikyti gerus santykius tiek su Kalifatu tiek su Bizantija taciau tuo paciu sieke galutinai atsikratyti arabu valdzios Armenijos kalnyne Tuo metu vis dar rezidavo Arminijos emyrai kurio pareigas uzeme Smbatas paeme Dvino miesta isvydamas emyra Muhamadas savo galios centra perkele į rytus į Azerbaidzana dab siaures Iranas o jo pradeta dinastija vadinama Sadzidais Sadzidai nesusitaike su siuo pralaimejimu ir neatsisake interesu Armenijoje 901 m į valdzia atejus sis pasinaudojo Armenijos galinguju giminiu tarpusavio nesutarimais Kadangi Bagratuniai nesutare su Vaspurakano Arcruniais Sadzidai palaike pastaruju puse o 908 m karunavo Vaspurakano karaliumi Tada nusiaube visa Armenija ir 914 m paeme Smbata į nelaisve kuri jis nukankintas mire Sis Sadzidu poelgis naujai suvienijo armenu kunigaikscius Vaspurakano karalius perejo į Bagratuniu puse Bizantija taip pat įsijunge į kara palaikydama Armenijos puse Tuometinis Smbato įpedinis buvo kuris suvienijo armenu kunigaikscius ir Bizantija į bendra kova pries arabu valdzia Karas baigesi galutiniu Sadzidu pasitraukimu is Armenijos o Asotui 919 m buvo suteiktas titulas t y karaliu karalius taip patvirtinant jo auksciausia valdzia visame regione Klestejimas Armenija X a II puseje Nuo 919 m Amenija patyre stabilumo laikotarpį kada galejo vystytis valstybingumas suklesteti menas ir kultura Arabu Kalifato interesai regione buvo nusilpe Bizantija kovojo su arabais Sirijoje Todel Armenija buvo palikta likimo valiai ir galejo vystytis nepriklausomai Asoto II įpedinis buvo Abasas I kuris perkele sostine į Karsa Nuo 961 m į valdzia atejes sostine perkele dar karta ir ja galutinai įtvirtino Ani mieste Si vieta labai tiko del savo strategines padeties ji buvo karalystes geografiniame centre netoli nuo svarbiausiu prekybiniu keliu ir kartu ganetinai sunkiai prieinama Ani greitai tapo politiniu kulturiniu ir religiniu Armenijos centru Karalyste politiskai nebuvo visiskai vieninga Centrine valdzia is esmes apeme tik Airarato istorinį regiona o Armenijos periferijose susikure beveik nepriklausomos karalystes Dalyje ju pvz įsitvirtino Bagratuniu gimines atsakos Kitose kaip kad Vaspurakano karalysteje Siuniko karalysteje ar Arcacho karalysteje liko valdyti senosios gimines ir kiti Zlugimas Armenijai patiriant stabilumo ir klestejimo laikotarpį stiprejo ir vakarine jos kaimyne Bizantijos imperija Ji turejo interesu siame kraste ir sieke plesti savo teritorijas Armenijos saskaita Jau 967 m prie Bizantijos prisijunge pirmoji armeniska valstybe Nuo XI a pradzios Armenijos pietines sienas siaube tiurkai nomadai del ko kai kuriems Armenijos karaliams Bizantija atrode kaip stabilumo garantas Todel 1016 m prie Bizantijos prisijunge Vaspurakano karalyste 1017 ar 1020 m mirus Armenijos karaliui valdzia dalinosi jo sunus rezidavo Ani ir turejo Dvina Jie praleido nuolatiniame kare su sustiprejusiais musulmonais Sadadidais ir klajokliais tiurkais Abiems broliams mirus 1040 ir 1041 m Bizantija pareiske savo teises į Armenija Paskutinysis valdovas buvo priverstas atiduoti Armenija Bizantijai uz tai gaudamas domena Kapadokijoje 1045 m Armenijos karalystes didzioji dalis buvo inkorporuota į Bizantijos sudetį Nepriklausomybe issaugojo tik kelios periferines karalystes rytuose ir siaureje Karso Tasiro Siuniko ir Arcacho Likimas Bagratuniu karalyste buvo paskutine visas istorines armenu teritorijas valdziusi valstybe Bizantijos uzkariautose teritorijose t y vakaru Armenijoje armenu kunigaiksciai nesulauke zadetos apsaugos Po keliu desimtmeciu valdzia cia pereme tiurkai seldziukai kurie ypac ziauriai persekiojo krikscionis armenus sukeldami ju egzoda Manoma kad vien is Vaspurakano migravo apie 400 tukst zmoniu Nemazai armenu diasporos prisiglaude Kilikijos regione kur veliau įkure savo karalyste Armenus isstumiant is ju gimtuju teritoriju nuo XI a juos keite nomadai tiurkai ir kurdai Jie tapo naujais krasto gyventojais ir sparciai islamizavo ir kurdizavo krasta Dideleje dalyje Armenijos karalystes zemiu įsigalejo kurdu kalba ir jos tapo Kurdistano dalimi Armenu valstybingumas issaugotas tik rytu Armenijoje dab Armenija vakaru Azerbaidzanas kur dar kelis simtmecius gyvavo paskutines ju karalystes Visuomene ir politikaAmberdo pilis viena is Armenijos karalystes tvirtoviu Valstybes gyventoju dauguma buvo armenai ir armenu kalba buvo pagrindine bendravimo priemone o religija isliko krikscionybes atmaina Armenu apastaliskoji baznycia X a arabu keliautojai rase kad armeniskai buvo kalbama ir tokiose vietose kaip ar Nachicevane Tiesa krasto islamizacija jau buvo prasidejusi ir pietinese teritorijose pvz Aldzniko ar Tarono regionuose buvo nemazai arabiskai kalbanciu musulmonu Armenijos valdovas tituluojamas sachinsachu turejo neribota valdzia taciau provincijose turejo skaitytis su vietos diduomene ir karaliais kurie jautesi savo valdose ganetinai nepriklausomi Valstybes ekonomikos pagrindas buvo zemes ukis ir ekonomika laikesi ant valstieciu ramik Jie dazniausiai buvo traktuojami kaip baudziaunikai ar ne vergai neturejo nuosavos zemes ir turejo moketi didelius mokescius zemvaldziui karaliui ir baznyciai Armenija nekaldino savo atkiru pinigu o naudojo Bizantijoje bei Kalifate kursavusias monetas Per ja ejo svarbus prekybiniai keliai kurie junge Kalifata Bizantija ir Kijevo Rusia Svarbiausi miestai kurie aptarnavo siuos prekybinius kelius buvo Karsas Ani ir kiti Svarbiausios prekes is Armenijos buvo tekstile vilna ir silkas metalo dirbiniai juvelyrika zirgai druska vynas oda ir kailiai Taip pat krastas garsejo savo raudonais dazais arm որդան կարմիր vordan karmir kurie gaminami is vietinio vabzdzio Porphyrophora hamelii Menas ir kulturaAni miesto katedraEcmiadzino evangelijos puslapis 989 m Armenijos nepriklausomybes simtmetis leido is naujo atgimti armenu krikscioniskai kulturai kuri patyre priespauda nuo V a Siuo laikotarpiu galutinai susiformavo stilius ir buvo statoma labai daug vienuolynu baznyciu Jo tradicija remesi senoves armenu architekturos pavyzdziais bet inkorporavo nemazai islamiskosios ir bizantiskosios architekturos detaliu Zymiausias architekturos pavyzdys yra istorinis Ani miestas kuris pasak legendu turejo daugiau nei 1000 baznyciu Nemazai graziausiu laikotarpio statiniu priskiriami Arhitekto Trdato rankai Vienuolynai tapo svarbiausiais meno ir mokslo centrais kuriuos reme to meto diduomene Cia suklestejo buvo sukurta daugybe viduramziu literaturos kuriniu istorijos ir religijos filosofijos darbu Zymiausi to meto svietejai ir filosofai buvo ir Tuo laikotarpiu formavosi ir nacionalinis epas Dovydas Sasunietis Suklestejo ir kuri daugiausiai remesi Bizantijos tradicija Armenai dailininkai stengesi atkurti zmogaus kuno naturalias pozicijas bet pereme tradiciju ir is musulmoniskos kulturos Taip pat skaitykiteArmenijos istorijaSenoves ArmenijaOmejadu kalifatas Arminijos em Armenijos karalyste Bagratuniai Vaspurakano Siuniko Chaceno valstybesSeldziuku imperija Sadadidai Saltukidai emyratai Gruzijos karalyste Ilchanatas gt Kara Kojunlu gt Ak KojunluOsmanu imperija Safavidu imperija Armenu zudynes Rusijos imperija Armenijos Demokratine Respublika Armenijos SSR Armenijos RespublikaBagratuniaiNuorodosStepanenko V P Iz istorii armyano vizantijskih otnoshenij vtoroj poloviny X XI v k atribucii monet Kyurike kuropalata Antichnaya drevnost i srednie veka 1978 Hovannisian The Armenian People From Ancient to Modern Times Volume I pp 176 177 LiteraturaBournoutian George A 2006 A Concise History of the Armenian People From Ancient Times to the Present Costa Mesa CA Mazda Chamchyants Mikhail 2005 History of Armenia from B C 2247 to the Year of Christ 1780 or 1229 of the Armenian Era Volume 2 Boston Adamant Media Corporation Hewsen Robert H 2000 Armenia A Historical Atlas Chicago University Of Chicago Press Hovannisian Richard G ed The Armenian People from Ancient to Modern Times Volume I The Dynastic Periods From Antiquity to the Fourteenth Century New York Palgrave Macmillan 1997 ISBN 978 0 312 10169 5 Garsoian Nina 1997 The Independent Kingdoms of Medieval Armenia in The Armenian People from Ancient to Modern Times Volume I The Dynastic Periods From Antiquity to the Fourteenth Century Richard G Hovannisian Ed New York Palgrave Macmillan Grousset Rene Histoire de l Armenie des origines a 1071 Paris Payot 1947 in French Kouymjian Dickran Arts of Armenia Architecture Armenian Studies Program at California State University Fresno Toumanoff Cyril Armenia and Georgia Cambridge Medieval History vol vi part 1 Cambridge Cambridge University Press 1966 Yuzbashyan Karen N Armyanskie gosudarstva epohi Bagratidov i Vizantiya IX XI vv Moscow 1988