Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rainer EckertGimė 1931 m gruodžio 10 d 93 metai ČekoslovakijaVeikla kalbininkas baltistasAlma mater Valstybinis Maskvos
Rainer Eckert
| Rainer Eckert | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. gruodžio 10 d. , Čekoslovakija |
| Veikla | kalbininkas, baltistas |
| Alma mater | Valstybinis Maskvos universitetas |
Raineris Ekertas (vok. Rainer Eckert, 1931 m. gruodžio 10 d. , Čekoslovakija) – vokiečių baltistas.
Biografija
R. Ekertas, kaip , 1946 m. liepą buvo iškeldintas iš savo mažosios tėvynės Čekijoje į .
Pradžioje jam teko dirbti valstiečių ūkiuose ir girininkijose. Tik 1949 m. jam atsirado galimybė vėl lankyti mokyklą, o brandos atestatą gavo 1952 m. R. Ekertas nuo 1952 iki 1957 m. Maskvos universitete studijavo rusistiką, slavistiką ir baltistiką. Nuo 1957 m. iki 1961 m. balandžio mokėsi aspirantūroje, disertacijos tema – „ǔ kamienai slavų prokalbėje“.
Apgynęs disertaciją grįžo į Vokietiją ir nuo 1961 m. gegužės iki 1979 m. rugsėjo pabaigos dirbo Leipcigo universitete, pradžioje asistentu ir vyresniuoju asistentu, o nuo 1969 m. – docentu. 1971 m. rugsėjį pradėjo eiti rusų kalbos ordinarinio profesoriaus pareigas. Nuo 1971 iki 1975 m. vadovavo Teorinės ir taikomosios kalbotyros skyriui.
1977 m. R. Ekertas išėjo habilitaciją baltistikos srityje, apgynęs disertaciją „Baltų kalbų vardažodiniai i kamienai, ypač atsižvelgiant į slavų kalbas“ (Die Nominalstämme auf -i im Baltischen unter besonderer Berücksichtigung des Slawischen).
Į R. Ekerto mokslinių interesų sritį įeina baltų-slavų kalbos, ypač šių kalbų morfologija, leksikologija ir .
1979 m. spalio 1 d. VDR Mokslų akademijos Centriniame kalbotyros institute R. Ekertas tapo slavistikos, balkanistikos ir finougristikos vadovu.
1989 m. Greifsvaldo universitete įsteigė baltistikos katedrą ir pasirūpino atitinkamos specialybės dėstymu. 1992 m. kovą R. Ekertas tapo pirmuoju baltistikos profesoriumi Greifsvaldo universitete. 1993 m. gegužę jis tapo Baltistikos instituto direktoriumi. 1996 m. gruodį išėjo į pensiją.
Nuo 1983 m. R. Ekertas yra Sodalizio Glottologico Milanese narys, nuo 1992 m. – Association for the Advancement of Baltic Studies narys. Laikinai ėjo Baltų-slavų santykių tyrimo komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininko pareigas, taip pat buvo Berlyno baltistų būrelio (Baltistenkreises zu Berlin) pirmininku.
Apdovanojimai
- 1997 m. Vilniaus universiteto garbės daktaras
- 1999 m. Latvijos universiteto garbės daktaras
Išnašos
- Algirdas Sabaliauskas (2004-02-02). „Rainer Eckert“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
Literatūra
- Jochen D. Range: Rainer Eckert: Ein slavisch-baltischer Lebensweg. In: Aspekte baltistischer Forschung: [in honorem Rainer Eckert]. Essen: Verlag Die Blaue Eule 2000 (= Schriften des Instituts für Baltistik 1) ISBN 3-89206-929-8, S. 383—384 (Volltext)
Nuorodos
- Webseite Archyvuota kopija 2016-10-06 iš Wayback Machine projekto. beim Instituit für Baltistik
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rainer Eckert, Kas yra Rainer Eckert? Ką reiškia Rainer Eckert?
Rainer EckertGime 1931 m gruodzio 10 d 93 metai CekoslovakijaVeikla kalbininkas baltistasAlma mater Valstybinis Maskvos universitetas Raineris Ekertas vok Rainer Eckert 1931 m gruodzio 10 d Cekoslovakija vokieciu baltistas Is kaires į desine Raineris Ekertas Jochenas Dytrichas Range ir 2013 m BiografijaR Ekertas kaip 1946 m liepa buvo iskeldintas is savo mazosios tevynes Cekijoje į Pradzioje jam teko dirbti valstieciu ukiuose ir girininkijose Tik 1949 m jam atsirado galimybe vel lankyti mokykla o brandos atestata gavo 1952 m R Ekertas nuo 1952 iki 1957 m Maskvos universitete studijavo rusistika slavistika ir baltistika Nuo 1957 m iki 1961 m balandzio mokesi aspiranturoje disertacijos tema ǔ kamienai slavu prokalbeje Apgynes disertacija grįzo į Vokietija ir nuo 1961 m geguzes iki 1979 m rugsejo pabaigos dirbo Leipcigo universitete pradzioje asistentu ir vyresniuoju asistentu o nuo 1969 m docentu 1971 m rugsejį pradejo eiti rusu kalbos ordinarinio profesoriaus pareigas Nuo 1971 iki 1975 m vadovavo Teorines ir taikomosios kalbotyros skyriui 1977 m R Ekertas isejo habilitacija baltistikos srityje apgynes disertacija Baltu kalbu vardazodiniai i kamienai ypac atsizvelgiant į slavu kalbas Die Nominalstamme auf i im Baltischen unter besonderer Berucksichtigung des Slawischen Į R Ekerto moksliniu interesu sritį įeina baltu slavu kalbos ypac siu kalbu morfologija leksikologija ir 1979 m spalio 1 d VDR Mokslu akademijos Centriniame kalbotyros institute R Ekertas tapo slavistikos balkanistikos ir finougristikos vadovu 1989 m Greifsvaldo universitete įsteige baltistikos katedra ir pasirupino atitinkamos specialybes destymu 1992 m kova R Ekertas tapo pirmuoju baltistikos profesoriumi Greifsvaldo universitete 1993 m geguze jis tapo Baltistikos instituto direktoriumi 1996 m gruodį isejo į pensija Nuo 1983 m R Ekertas yra Sodalizio Glottologico Milanese narys nuo 1992 m Association for the Advancement of Baltic Studies narys Laikinai ejo Baltu slavu santykiu tyrimo komisijos prie Tarptautinio slavistu komiteto pirmininko pareigas taip pat buvo Berlyno baltistu burelio Baltistenkreises zu Berlin pirmininku Apdovanojimai1997 m Vilniaus universiteto garbes daktaras 1999 m Latvijos universiteto garbes daktarasIsnasosAlgirdas Sabaliauskas 2004 02 02 Rainer Eckert VLE Nuoroda tikrinta 2021 02 04 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura numeric names authors list link LiteraturaJochen D Range Rainer Eckert Ein slavisch baltischer Lebensweg In Aspekte baltistischer Forschung in honorem Rainer Eckert Essen Verlag Die Blaue Eule 2000 Schriften des Instituts fur Baltistik 1 ISBN 3 89206 929 8 S 383 384 Volltext NuorodosWebseite Archyvuota kopija 2016 10 06 is Wayback Machine projekto beim Instituit fur Baltistik