Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rokų atodangaAtodangos šiaurinė dalisVieta Rokai KaunasRokų atodangaKoordinatės 54 50 50 3 š pl 23 56 5 3 r ilg 54 84730
Rokų atodanga
| Rokų atodanga | |
|---|---|
Atodangos šiaurinė dalis | |
| Vieta: | Rokai, Kaunas |
Rokų atodanga | |
| Koordinatės: | 54°50′50.3″ š. pl. 23°56′5.3″ r. ilg. / 54.847306°š. pl. 23.934806°r. ilg. |
| Plotas: | 1 ha |
| Įkurtas: | 2013 m. |
| Vikiteka: | Rokų atodanga |
Rokų atodanga – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Jiesios upės slėnyje, Rokuose (Panemunės sen.),Kauno miesto savivaldybėje. Rokų atodanga turi didžiulę mokslinę, pažintinę, turistinę, rekreacinę vertę. Kaip kraštovaizdžio objektas ji pritaikyta lankymui, lengvai pasiekiama. Kadangi tai viena iš nedaugelio atodangų visame Baltijos regione, kur atsidengia viduriniojo Nemuno laikotarpio ežerinės nuosėdos, todėl yra perspektyvi tolimesniems moksliniams – stratigrafiniams ir tyrimams.
Geografija
Atodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1,5 km nuo jos santakos su Nemunu. Užimamas plotas – 1 ha., aukštis – 34 m, ilgis palei upės vagą – apie 130 m. Driekiasi pietų–šiaurės kryptimi. Iš vakarų pusės, priešingame upės krante, slėnyje, lygiagrečiai praeina geležinkelio linija. Iš šalia pylimo vedančios Upėtakių gatvės patogu apžvelgti atodangą iš toli. Iš rytų (viršutiniame krante) – naujai įrengtas Jiesios kraštovaizdžio , juosiantis raizgytą atodangos puslankį, besiplečiantis individualių namų kvartalas (P. Babicko, šv. Roko gatvės). Atodangos pietinis sparnas vos per 100 m nutolęs nuo Rokų vidurinės mokyklos stadiono. Ne mažiau įspūdingų atodangų fragmentų prie Jiesios Kauno mieste esama ir žemiau Rokų atodangos.
Objekto statusas patvirtintas Aplinkos ministerijoje 2013 m. spalio 25 d. įsakymu nr. D1-792, į Saugomų teritorijų registrą įtrauktas 2013 m. lapkričio 8 d.
Geologija
Rokų atodanga Jiesios kraštovaizdžio draustinyje – vaizdingas, o kartu ir mokslui išskirtinai vertingas geologinio paveldo objektas. Tokių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys. Ši atodanga – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug 75–18 tūkst. m.
Atodangoje atsiveria 8 įvairaus amžiaus ir genezės sluoksniai (nuo viršaus žemyn): 1 - varvinis molis, 2 ir 3 - Baltijos stadijos morena, 4 ir 5 - Grūdos stadijos morena, 6 - viduriniojo Nemuno ledynmečio aleuritas, smėlis ir žvyras, 7 - Medininkų morena, 8 - dislokuotas kreidos mergelis.
Viršutinėje atodangos dalyje susiformavęs nestoras varvinių molių sluoksnis, dengiantis paskutiniojo apledėjimo Baltijos ir Grūdos stadijų moreną. Žemiau slūgso smėlingos – aleuritingos viduriniojo Nemuno nuogulos. Prie esamo upės vandens lygio atsidengia apatinė atodangos dalis – Medininkų amžiuje susiformavusi morena. Kai kuriose vietose galima pastebėti atsidengusius dislokuotus kreidos periodo mergelio luistus. Smėlingos – aleuritingos nuosėdos, esančios tarp dviejų skirtingų morenų, datuojamos 55 000 – 30 000 metų laikotarpiu. buvo nustatytas organinės kilmės liekanų (durpių), rastų 1,5-1,6 m gylyje po morena, ir medžio liekanų iš apatinės šio sluoksnio dalies amžius. Didžiąją smėlio grūdelių dalį sudaro silicio dioksidas. Pagal cheminę sudėtį smėlio sluoksniai gali būti eolinės nuogulos. Aleuritų cheminė sudėtis rodo, kad jie galėjo susiklostyti sekliuose baseinėliuose.
Sporų ir žiedadulkių analizės būdu nustatyta, kad klostymosi metu vyravo atšiaurios klimatinės sąlygos, panašios į tundrines. Teritorija nebuvo miškinga, augo pavieniai beržai ir pušys, augalijos dangą sudarė kiečiai, viksvinių ir balandinių žolių bendrijos, kiminai. Šis smėlingas – aleuritingas sluoksnis stratigrafiškai interpretuojamas kaip vidurinis Nemunas (viršutinis pleistocenas). Pagal Lietuvos geologijos tarnyboje galiojančią stratigrafinę schemą, nagrinėjamos nuosėdos klostėsi vidurinio Nemuno kriostadialų (pašaltėjimų) ir termostadialų (pašiltėjimų) laikotarpiais. Viršutinė tarpmoreninio smėlingo – aleuritingo sluoksnio dalis yra koreliuojama su Ventos upės baseino Purvių atodangos aleuritingomis nuosėdomis, kurių amžius yra apie 33 tūkst. metų.
Galerija
- Fragmentas pietinėje dalyje
- Atodanga vasarą
-
Literatūra
- Baltrūnas V., Linčius A., Mikulėnas V., Narbutas V., Satkūnas J. Vertingiausi Lietuvos geologiniai kraštovaizdžio objektai. Geologijos akiračiai. 1999, Nr. 1, 32–35
- A. Gaigalas. 1997. The Rokai Outcrop: the Middle Nemunas (Weichselian) Interstadial. The Late Pleistocene in Eastern Europe: Stratigraphy, Palaeoenvironment and climat. Abstract Volume and Excursion Guide of the INQUA-SEQS Symposium, September 14-19, 1997, Lithuania. Vilnius, LGT, 82-84.
- Satkunas J., Grigiene A., Jusiene A., Damusyte A., Mazeika J. Middle Weichselian palaeolacustrine basin in the Venta river valley and vicinity (northwest Lithuania), exemplified by the Purviai outcrop // Quaternary International. - 2009. - Vol. 207. 14-25.
Šaltiniai
- Rokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Rokų atodangos paskelbimas saugomu objektu Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Geologinis paveldas Lietuvoje Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos gamtinis pamatas. 5.1 Geologinės vertybės Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Rokų atodangos ribos žemėlapyje
- Nemuno tarpledynmetis. Rokai lad.lt p. 14–22
- Baltijos šalių geologinio paveldo vietovių tinklo kūrimas Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- Kelionė Jiesia nukelia į ledynmetį Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rokų atodanga, Kas yra Rokų atodanga? Ką reiškia Rokų atodanga?
Roku atodangaAtodangos siaurine dalisVieta Rokai KaunasRoku atodangaKoordinates 54 50 50 3 s pl 23 56 5 3 r ilg 54 847306 s pl 23 934806 r ilg 54 847306 23 934806Plotas 1 haĮkurtas 2013 m Vikiteka Roku atodanga Roku atodanga valstybes saugomas geologinis gamtos paveldo objektas esantis Jiesios upes slenyje Rokuose Panemunes sen Kauno miesto savivaldybeje Roku atodanga turi didziule moksline pazintine turistine rekreacine verte Kaip krastovaizdzio objektas ji pritaikyta lankymui lengvai pasiekiama Kadangi tai viena is nedaugelio atodangu visame Baltijos regione kur atsidengia viduriniojo Nemuno laikotarpio ezerines nuosedos todel yra perspektyvi tolimesniems moksliniams stratigrafiniams ir tyrimams Atsiveres varvinis juostuotasis molisGeografijaAtodanga atsiveria Jiesios vingyje desiniajame krante apie 1 5 km nuo jos santakos su Nemunu Uzimamas plotas 1 ha aukstis 34 m ilgis palei upes vaga apie 130 m Driekiasi pietu siaures kryptimi Is vakaru puses priesingame upes krante slenyje lygiagreciai praeina gelezinkelio linija Is salia pylimo vedancios Upetakiu gatves patogu apzvelgti atodanga is toli Is rytu virsutiniame krante naujai įrengtas Jiesios krastovaizdzio juosiantis raizgyta atodangos puslankį besipleciantis individualiu namu kvartalas P Babicko sv Roko gatves Atodangos pietinis sparnas vos per 100 m nutoles nuo Roku vidurines mokyklos stadiono Ne maziau įspudingu atodangu fragmentu prie Jiesios Kauno mieste esama ir zemiau Roku atodangos Objekto statusas patvirtintas Aplinkos ministerijoje 2013 m spalio 25 d įsakymu nr D1 792 į Saugomu teritoriju registra įtrauktas 2013 m lapkricio 8 d GeologijaRoku atodanga Jiesios krastovaizdzio draustinyje vaizdingas o kartu ir mokslui isskirtinai vertingas geologinio paveldo objektas Tokiu atodangu Baltijos saliu regione yra tik trys Si atodanga vienas pilniausiu Europoje zinomu pjuviu apimanciu vidurinįjį ir velyvajį Nemuno ledynmetį mazdaug 75 18 tukst m Atodangoje atsiveria 8 įvairaus amziaus ir genezes sluoksniai nuo virsaus zemyn 1 varvinis molis 2 ir 3 Baltijos stadijos morena 4 ir 5 Grudos stadijos morena 6 viduriniojo Nemuno ledynmecio aleuritas smelis ir zvyras 7 Medininku morena 8 dislokuotas kreidos mergelis Virsutineje atodangos dalyje susiformaves nestoras varviniu moliu sluoksnis dengiantis paskutiniojo apledejimo Baltijos ir Grudos stadiju morena Zemiau slugso smelingos aleuritingos viduriniojo Nemuno nuogulos Prie esamo upes vandens lygio atsidengia apatine atodangos dalis Medininku amziuje susiformavusi morena Kai kuriose vietose galima pastebeti atsidengusius dislokuotus kreidos periodo mergelio luistus Smelingos aleuritingos nuosedos esancios tarp dvieju skirtingu morenu datuojamos 55 000 30 000 metu laikotarpiu buvo nustatytas organines kilmes liekanu durpiu rastu 1 5 1 6 m gylyje po morena ir medzio liekanu is apatines sio sluoksnio dalies amzius Didziaja smelio grudeliu dalį sudaro silicio dioksidas Pagal chemine sudetį smelio sluoksniai gali buti eolines nuogulos Aleuritu chemine sudetis rodo kad jie galejo susiklostyti sekliuose baseineliuose Sporu ir ziedadulkiu analizes budu nustatyta kad klostymosi metu vyravo atsiaurios klimatines salygos panasios į tundrines Teritorija nebuvo miskinga augo pavieniai berzai ir pusys augalijos danga sudare kieciai viksviniu ir balandiniu zoliu bendrijos kiminai Sis smelingas aleuritingas sluoksnis stratigrafiskai interpretuojamas kaip vidurinis Nemunas virsutinis pleistocenas Pagal Lietuvos geologijos tarnyboje galiojancia stratigrafine schema nagrinejamos nuosedos klostesi vidurinio Nemuno kriostadialu pasaltejimu ir termostadialu pasiltejimu laikotarpiais Virsutine tarpmoreninio smelingo aleuritingo sluoksnio dalis yra koreliuojama su Ventos upes baseino Purviu atodangos aleuritingomis nuosedomis kuriu amzius yra apie 33 tukst metu GalerijaFragmentas pietineje dalyje Atodanga vasaraLiteraturaBaltrunas V Lincius A Mikulenas V Narbutas V Satkunas J Vertingiausi Lietuvos geologiniai krastovaizdzio objektai Geologijos akiraciai 1999 Nr 1 32 35 A Gaigalas 1997 The Rokai Outcrop the Middle Nemunas Weichselian Interstadial The Late Pleistocene in Eastern Europe Stratigraphy Palaeoenvironment and climat Abstract Volume and Excursion Guide of the INQUA SEQS Symposium September 14 19 1997 Lithuania Vilnius LGT 82 84 Satkunas J Grigiene A Jusiene A Damusyte A Mazeika J Middle Weichselian palaeolacustrine basin in the Venta river valley and vicinity northwest Lithuania exemplified by the Purviai outcrop Quaternary International 2009 Vol 207 14 25 SaltiniaiRokai Visuotine lietuviu enciklopedija T XX Rev Sal Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Roku atodangos paskelbimas saugomu objektu Archyvuota kopija 2013 12 25 is Wayback Machine projekto Saugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Geologinis paveldas Lietuvoje Archyvuota kopija 2013 12 25 is Wayback Machine projekto Lietuvos gamtinis pamatas 5 1 Geologines vertybes Archyvuota kopija 2013 12 25 is Wayback Machine projekto NuorodosRoku atodangos ribos zemelapyje Nemuno tarpledynmetis Rokai lad lt p 14 22 Baltijos saliu geologinio paveldo vietoviu tinklo kurimas Archyvuota kopija 2013 12 25 is Wayback Machine projekto Kelione Jiesia nukelia į ledynmetį Archyvuota kopija 2013 12 25 is Wayback Machine projekto