Polineziečių mitologija Ramiojo vandenyno salyne Polinezijoje gyvenančių tautų polineziečių mitinė pasaulėžiūra Maorių n
Polineziečių mitologija

Polineziečių mitologija – Ramiojo vandenyno salyne Polinezijoje gyvenančių tautų – polineziečių – mitinė pasaulėžiūra.
Istorija
Polineziečiai maždaug II tūkstm. pr. m. e., tikriausiai iš Pietryčių Azijos per Indoneziją ir Melaneziją, apgyvendino Polinezijos salas (sporadiniai kontaktai su Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojais, kuriuos pabrėžia norvegų tyrinėtojas Turas Hejerdalas, yra pernelyg silpnas įrodymas teiginiui, kad Polinezija buvo apgyvendinta iš Amerikos). Vakarų Polinezijos gyventojai (samojiečiai, tongiečiai) save laiko autochtonais, o daugelio kitų salynų gyventojai turi mitus apie tai, kaip jų protėviai atkeliavo į jų dabar gyvenamas salas, ir kur po mirties jie grįžta. Dažniausiai mituose polineziečių tėvyne vadinama (Avaiki) šalis. Iškelta teorija (jos šalininkas – naujazelandietis tyrinėtojas Te Rangis Hiroa), kad Havaiki galėjusi būti Raiatea sala (Draugijos salos), kurioje (Opoa vietovėje) rastas polineziečių religinis centras, kurio žyniai kodifikavo senąją polineziečių apeiginę-mitologinę tradiciją. Tiesa, nepaisant kodifikacijos, mitai daugelyje salų ženkliai skiriasi tarpusavyje.
Šaltiniai
Pagrindinis polineziečių mitologijos šaltinis – tautosaka: gausios dainos, pasakos, legendos, teatralizuoti pasirodymai ir kt. Daugelyje Polinezijos salų esti pusiau profesionalių dainių-pasakotojų ar šokėjų, kurie yra savosios tradicijos žinovai, žino jos mitinius motyvus, siužetus, stilistines klišes. Svarbų vaidmenį atlikdavo žyniai (tohunga, takuha, kahuna ir kt.), kurie vietomis (pvz., Taityje) sudarydavo savitas korporacijas, šamanai-raganiai ir ekstatiniai pranašai (taula, taua, kaula ir kt.), sakralizuoti genčių vadai (pvz., Taičio karaliai ar Tongos imperijos sudievinti karaliai-žyniai), priešpastatomi įprastiems karvedžiams, taip pat (Rytų Polinezijoje) vyrų sąjungos, kurioms priklauso savotiškas arioi institutas, Taityje susijęs su dievo Oro kultu, ir besispecializuojantis daugiausia ties mitų teatralizacija. Apeiginė švento ir pasaulietiško priešprieša polineziečių mitologijoje ypač išryškinta, ir pasireiškia per galios (mana) ir tabu kategorijas.
Dievai
Polineziečių mitologijoje, priešingai nei giminingose mikroneziečių bei melaneziečių mitologijose, žinoma ne tik gausa įvairių dvasių (pvz., maorių tureku, havajiečių menehune, ir kitos į elfus panašios būtybės) bei mitinių pirmažmogių – kultūrinių didvyrių (likusių čia tik per reliktinį ryšį su totemizmu), bet ir ištisa aukštųjų dievų plejada, tipologiškai artima Viduržemio jūros, Indijos, Kinijos, Amerikos, Japonijos mitologiniams panteonams. Polineziečių mitologija ženkliai persipina su genealogija: dievai įtraukiami į protėvių sąrašą, dalyvauja legendose apie salų apgyvendinimą palikus Havaikį, pasakojimuose apie genčių karus ir kt. Beveik visi polineziečiai kaip savo dievus žino Tangaroą (arba Tangaloą, Tagaloą, Taaroą, Kanaloą, kuris artimas melaneziečių kultūriniam didvyriui Tangaro), taip pat (išskyrus Vakarų Polineziją) Tanę (Kanę), Raongo (Roo, Lono), Tu (Ku). Šie dievai iš esmės atlieka tuos pačius veiksmus – atskiria dangų ir žemę, sukuria žemę, žmones, kultūrą. Kaip gaivalų valdytojai jie atstovauja priešpriešas šviesa-tamsa, sausuma-vanduo, jūra-miškas, taika-karas ir kt. Tangaroa paveiksle išlikę tik kultūrinio didvyrio reliktai, o šiaip jis vaizduojamas kaip dievas-sutvėrėjas, jūros stichijos valdovas (išskyrus Havajus). Havajiečiai Tangaroą laiko chtonine būtybe, o maorių chtoninė būtybė yra Firo (Hiro). Tiek pas maorius, tiek pas daugelį kitų polineziečių Tangaroa priešininkas yra Tanė – miškų, laukinių žolių, miškų žvėrių ir paukščių dievas (priešprieša vanduo-sausuma, jūra-miškas). O štai Havajuose Tangaroa kaip chtoninis pradas yra šviesos dievo priešininkas. Pas maorius tamsos ir šviesos priešpastatą įkūnija Hiro ir Tanė. Pastarasis dievas visur įkūnija šviesą, saulę, su juo susijęs „gyvasis vanduo“. Griausmavaldis Rongo daugeliu atveju iškyla kaip žemdirbystės ir taikos dievas (ypač N. Zelandijoje, pietryčių atoluose, Havajuose). Maorių tikėjime kaip taikos dievui priešprieša yra karo dievas Tu. Mangajos saloje Rongo garbinamas kaip aukščiausias dievas ir žemdirbystės globėjas, tačiau pats taip pat laikomas ir karo dievu bei savo dvynio brolio Tangaroa priešininku. Pasaulis tarp dvynių išdalintas taip, kad Tangaroa priklauso viskas, kas raudona, o Rongo – visa kita. Juodaplaukiai žmonės laikomi Rongo ainiais, o šviesiaplaukiai – Tangaroa.
Matyt, kad vėlesniu laikotarpiu susidarė jaunų karingų dievų – (Tangaroa sūnus, Draugijos salose), Tairi (arba Kaila, Havajuose), Makemake (dažnai prilyginamas Tangaroa, Velykų saloje) paveikslas. Oro garbintojai (pvz., arioi nariai) buvo patys nuožmiausi krikščionybės priešininkai. Naujojoje Zelandijoje, panašu, ne be krikščionybės įtakos, žyniai kaip aukščiausią dievą iškėlė Io, nežinomą kitose salose. Dėl to, kad žinios apie dievus, priklausiusius aukščiausiam panteonui, buvo sakralizuotos, jie užima svarbų vaidmenį užkalbėjimuose, giesmėse, genealogijose, o pasakojimuose sutinkami daug rečiau. Tiesa, žemesniuose mitologinės hierarchijos lygmenyse atsiranda veikėjai tokiu pat vardu kaip ir dievai (pvz., Hiro), kurie tampa pasakojimų didvyriais. Be to, kai kurie didvyriai, priklausantys žemesniam mitologijos lygmeniui, funkciškai ir iš dalies genetiškai susiję su aukštesniais dievais, iškyla kaip jų „atstovai“. Toks, pavyzdžiui, yra Tinirau – žuvų, jūrų gyvių šeimininkas, laikomas Tangaroa sūnumi. Užkalbėjimuose jis veikia kaip Tangaroa antrininkas.
Kosmologija
Pasaulėkūros mituose aukštieji dievai priklausomai nuo salos atlieka skirtingus veiksmus; kartu su aukštaisiais dievais tvėrime taip pat dalyvauja Ru, Maui, Tonofiti ir kt. Polineziečių mitologijoje (išskyrus vakarus) pasaulėkūra prasideda nuo pirmosios dievų poros. Pas maorius tai Rangi (dangus) ir Papa (žemė), pas kitas tautas – Atea (Vatea, Fatea, Uakea – erdvė) arba Te Tumu (ištaka, šaltinis) ir Papa (žemė) arba Faahotu (Hahahotu, Hoohoku – atolų žemė). Polinezijoje (išskyrus Samoa ir Tongą) taip pat sutinkami pasakojimai, bylojantys apie (tamsa, naktis, mirusiųjų karalystė) arba Korą (tuštuma, niekis) – pirminį chaosą, kuris pasaulėkūros metu vis tolsta. Kosmogoninis dangaus ir žemės atskyrimo veiksmas skirtingose vietose priskiriamas skirtingiems dievams – Tangaroa, Tane, Ru, Maui ir kt. Maoriai pasaulėkūrą vaizduoja kaip dievų-brolių sukilimą prieš savo tėvus – Rangį ir Papą. Pasak vidurio Polinezijoje paplitusio mito, tamsos Po laikotarpiu kriauklėje jau sėdėjęs pats save susikūręs Tangaroa, kuris vėliau iš kriauklės sukūręs ir dangų su žeme. Erdvė tarp dangaus ir žemės vadinama . Kai kuriuose mituose galutinis dangaus iškėlimas įvyksta tada, kai Tane nugali Ateą, kuris vaizduojamas kaip aštuonkojis siaubūnas. Šie motyvai turi daug panašumų su babiloniškąja Marduko ir Tiamat kova, graikų dievų kartų kova. Pasaulėkūros mituose didieji dievai (Tangaroa, Tane arba Rongo, Atea) sukuria iš žemės, molio, kriauklių, moliūgo pirmuosius žmones – Tikį ir Hinu. Kai kuriuose žmogaus gimimo mituose žmogus atsiranda iš Tane (kartais Uakea, Rongo arba Tikio) kraujomaišos su savo dukterimi. Vakarų Polinezijoje žinomas mitas apie žmogaus atsiradimą iš kirmino.
Polineziečių kosmologijai būdinga kiek kitokia priešpriešų sistema nei kosmogonijai. Žemė vienu metu yra priešpastatoma dangui, sudarytam iš daugelio sluoksnių, ir požeminiam pasauliui, kuris susijęs su tamsa Po. Aukštutinio ir žemutinio pasaulių funkcijos dažnai persilieja. Pasaulių jungtį palaiko kosminis medis, kuriuo kopia ar leidžiasi dievai, didvyriai, mirusiųjų dvasios. Po karalystėje, kur karaliauja Miru (Milu), sielos paprastai miršta. Bet vadų ir didvyrių sielos, vakarų polineziečių įsivaizdavimu, iškeliauja į vakarus – Pulolu šalį, o kitų polineziečių įsivaizdavimu – grįžta į Havaiki.
Legendos, pasakos
Daugelis polineziečių legendų byloja apie Maui. Centrinės Polinezijos žyniai apie jį pasakoja kaip apie maloningą pusdievį, veikiantį sykiu su dievais, ir laiko jaunesniuoju didžiojo aukštojo dievo Tangaroa žynio broliu (Rarotongoje ir Tuamotu – Maui yra Tangaroa sūnus). Vakarų Polinezijoje, Rotumoje, taip pat ir Melanezijoje Maui iškyla kaip didvyris, nugalintis pabaisas-žmogėdras. Visgi, daugumoje Polinezijos vietų Maui yra kultūrinis didvyris ir apgavikas („triksteris“). Mitai apie Maui glaudžiai susiję su toteminių, agrarinių bruožų turinčiomis apeigomis. Panašių bruožų turi mitiniai pasakojimai apie Hiną (Siną) ir jos mylimąjį Tinirau (Sinilau) – žuvų ir jūros gyvių valdovą, galintį pasiversti banginiu arba juos valdyti. Jis žiauriai atkeršija žyniui Kae, pažeidusiam tabu ir niekšingai nužudžiusiam banginį, kuris, Tinirau nurodymu, atgabenęs žynį į jo gimtąją salą (kai kuriuose pasakojimuose Kae yra Hinos vyras). Taip pat pasakojama apie Hinos sergėtoją – brolį Rupe, kuris galįs pasiversti balandžiu ir apsaugoti seserį nuo Tinirau ir jo baisių žmonų. Tinirau ir Hinos vestuvės, barniai su žmonomis, Hinos su vaiku išvarymas miškan, sutuoktinių taikymas turi daug paralelių su europietiškomis pasakomis.
Podraug su mitais apie kultūrinius didvyrius ir dievus, Polinezijoje taip pat paplitę pasakojimai (proziniai, su poetiniais intarpais), kuriuos galima vadinti karžygių pasakomis – jie susiję su mitologine sistema, o patys didvyriai įtraukiami į genealogijas. Šių pasakojimų veikėjai nugali savo priešus labiau ne kūniška jėga, o maginiais sugebėjimais, raganavimu, stebukladaryste. Šiai kūrinių grupei priklauso visoje Polinezijoje (nors vakaruose mažiau) žinomas pasakojimas apie (Tahakį) ir jo giminę. Tafakis ir jo brolis Karihis vaizduojami kaip tokio Kaitangato ir žmogėdrienės, nusileidusios iš dangaus, vaikaičiai bei Hemos ir Pungi sūnūs. Tafakio sūnus yra Vahineroa, o vaikaitis (rečiau sūnus) – Rata. Nors Tafakis garsėja kaip puikus namų statybininkas, o Rata – valčių, jie nėra kultūriniai didvyriai kaip Maui, o pasakiškieji karžygiai. Pasakojama apie jų didvyrišką vaikystę, stebuklingas vestuves, o ypač kraujo kerštą, dėl kurio jie pasiekia aukštutinį arba žemutinį pasaulį ir nugali piktąsias dvasias ir siaubūnus. Tafakis ir Rata yra herojinės idealizacijos objektai. Panašių pasakojimų sukurta ir apie Ratos vaikaitį Vakatau, ir apie kitus, su šiuo ciklu susijusius veikėjus – Aukelę (Havajuose), Ngaru (Mangajoje), Turą arba Mata Oro (N. Zelandijoje), Atį (Rarotongoje).
Nuo pastarųjų pasakojimų sunkiai atskiriami tikri istoriniai pasakojimai apie polineziečių apsigyvenimą salose, apie pirmuosius gyventojus, tarpgentinius karus, kuriuose kovojo naujakuriai, tarp jų ir apie didžiuosius keliautojus Hiro ir Ratą (jų vardai sutampa su dievavardžiais). Mėgiamas yra pasakojamas apie Kupę, kuris paliko centrinę Polineziją ir, medžiodamas kalmarus, po ilgų klajonių atrado Naująją Zelandiją; taip pat pasakojama apie Toą, kuris, ieškodamas dingusio vaikaičio, taip pat pasiekė Naująją Zelandiją, apie Tonganą, kuris bėgo iš Taičio dėl kivirčo su broliu Tutapu ir įsikūrė Rarotongoje, apie Moihekę, apšmeižtą ir dėl to atstumtą žmonos, kuris iš Taičio nuplaukė į Havajus. Panašūs pasakojimai ir apie dinastijų pradininkus: dėl valdžios Havajuose susigrumia Liloa sūnūs – Umi ir Hakau; jaunesnysis Hakau laimi ir tampa sakralizuotu vadu-žyniu. Velykų saloje dėl valdžios kovoja hanau-eepe („ilgaausiai“) ir hanau-momoko („trumpaausiai“).
Literatūra
- Hiroa, Te Rangi, Vikings of the Sunrise, М., 1947;
- Luomala, Katharine, Голос ветра, [пер. с англ.], М., 1976;
- Сказки и мифы Океании, М., 1970;
- Beckwith M. W., Hawaiian mythology, New Haven, 1970;
- Buck P. H., Anthropology and religion, New Haven, 1936;
- Dixon R., Mythology of all races, v. 9 – Oceanic, Boston, 1916;
- Grey G., Polynesian mythology and traditions of New Zealand, L., 1855;
- Kirtley B. F., A motif-index of traditional Polynesian narratives, Honolulu, 1971;
- Luomala, Katharine, Maui-of-a-thousand tricks: his Oceanic and European biographers, Honolulu, 1949;
- Luomala, Katharine, The Menehune of Polynesia…, Honolulu, 1951.
Šaltiniai
- Мифы народов мира. Полинезийская мифология , E. M. Мелетинский – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polineziečių mitologija, Kas yra Polineziečių mitologija? Ką reiškia Polineziečių mitologija?
Polinezieciu mitologija Ramiojo vandenyno salyne Polinezijoje gyvenanciu tautu polinezieciu mitine pasauleziura Maoriu namo stulpas vaizduojantis gimines proteviusIstorijaPolinezieciai mazdaug II tukstm pr m e tikriausiai is Pietryciu Azijos per Indonezija ir Melanezija apgyvendino Polinezijos salas sporadiniai kontaktai su Centrines ir Pietu Amerikos gyventojais kuriuos pabrezia norvegu tyrinetojas Turas Hejerdalas yra pernelyg silpnas įrodymas teiginiui kad Polinezija buvo apgyvendinta is Amerikos Vakaru Polinezijos gyventojai samojieciai tongieciai save laiko autochtonais o daugelio kitu salynu gyventojai turi mitus apie tai kaip ju proteviai atkeliavo į ju dabar gyvenamas salas ir kur po mirties jie grįzta Dazniausiai mituose polinezieciu tevyne vadinama Avaiki salis Iskelta teorija jos salininkas naujazelandietis tyrinetojas Te Rangis Hiroa kad Havaiki galejusi buti Raiatea sala Draugijos salos kurioje Opoa vietoveje rastas polinezieciu religinis centras kurio zyniai kodifikavo senaja polinezieciu apeigine mitologine tradicija Tiesa nepaisant kodifikacijos mitai daugelyje salu zenkliai skiriasi tarpusavyje Rapanuju skulpturos moaiSaltiniaiPagrindinis polinezieciu mitologijos saltinis tautosaka gausios dainos pasakos legendos teatralizuoti pasirodymai ir kt Daugelyje Polinezijos salu esti pusiau profesionaliu dainiu pasakotoju ar sokeju kurie yra savosios tradicijos zinovai zino jos mitinius motyvus siuzetus stilistines klises Svarbu vaidmenį atlikdavo zyniai tohunga takuha kahuna ir kt kurie vietomis pvz Taityje sudarydavo savitas korporacijas samanai raganiai ir ekstatiniai pranasai taula taua kaula ir kt sakralizuoti genciu vadai pvz Taicio karaliai ar Tongos imperijos sudievinti karaliai zyniai priespastatomi įprastiems karvedziams taip pat Rytu Polinezijoje vyru sajungos kurioms priklauso savotiskas arioi institutas Taityje susijes su dievo Oro kultu ir besispecializuojantis daugiausia ties mitu teatralizacija Apeigine svento ir pasaulietisko priespriesa polinezieciu mitologijoje ypac isryskinta ir pasireiskia per galios mana ir tabu kategorijas DievaiSventviete Hiva Oa saloje Polinezieciu mitologijoje priesingai nei giminingose mikronezieciu bei melanezieciu mitologijose zinoma ne tik gausa įvairiu dvasiu pvz maoriu tureku havajieciu menehune ir kitos į elfus panasios butybes bei mitiniu pirmazmogiu kulturiniu didvyriu likusiu cia tik per reliktinį rysį su totemizmu bet ir istisa aukstuju dievu plejada tipologiskai artima Vidurzemio juros Indijos Kinijos Amerikos Japonijos mitologiniams panteonams Polinezieciu mitologija zenkliai persipina su genealogija dievai įtraukiami į proteviu sarasa dalyvauja legendose apie salu apgyvendinima palikus Havaikį pasakojimuose apie genciu karus ir kt Beveik visi polinezieciai kaip savo dievus zino Tangaroa arba Tangaloa Tagaloa Taaroa Kanaloa kuris artimas melanezieciu kulturiniam didvyriui Tangaro taip pat isskyrus Vakaru Polinezija Tane Kane Raongo Roo Lono Tu Ku Sie dievai is esmes atlieka tuos pacius veiksmus atskiria dangu ir zeme sukuria zeme zmones kultura Kaip gaivalu valdytojai jie atstovauja priespriesas sviesa tamsa sausuma vanduo jura miskas taika karas ir kt Tangaroa paveiksle islike tik kulturinio didvyrio reliktai o siaip jis vaizduojamas kaip dievas sutverejas juros stichijos valdovas isskyrus Havajus Havajieciai Tangaroa laiko chtonine butybe o maoriu chtonine butybe yra Firo Hiro Tiek pas maorius tiek pas daugelį kitu polinezieciu Tangaroa priesininkas yra Tane misku laukiniu zoliu misku zveriu ir pauksciu dievas priespriesa vanduo sausuma jura miskas O stai Havajuose Tangaroa kaip chtoninis pradas yra sviesos dievo priesininkas Pas maorius tamsos ir sviesos priespastata įkunija Hiro ir Tane Pastarasis dievas visur įkunija sviesa saule su juo susijes gyvasis vanduo Griausmavaldis Rongo daugeliu atveju iskyla kaip zemdirbystes ir taikos dievas ypac N Zelandijoje pietryciu atoluose Havajuose Maoriu tikejime kaip taikos dievui priespriesa yra karo dievas Tu Mangajos saloje Rongo garbinamas kaip auksciausias dievas ir zemdirbystes globejas taciau pats taip pat laikomas ir karo dievu bei savo dvynio brolio Tangaroa priesininku Pasaulis tarp dvyniu isdalintas taip kad Tangaroa priklauso viskas kas raudona o Rongo visa kita Juodaplaukiai zmones laikomi Rongo ainiais o sviesiaplaukiai Tangaroa Is suvyto kokosu plauso pagamintas apsauginis dievo Oro fetisas Matyt kad velesniu laikotarpiu susidare jaunu karingu dievu Tangaroa sunus Draugijos salose Tairi arba Kaila Havajuose Makemake daznai prilyginamas Tangaroa Velyku saloje paveikslas Oro garbintojai pvz arioi nariai buvo patys nuozmiausi krikscionybes priesininkai Naujojoje Zelandijoje panasu ne be krikscionybes įtakos zyniai kaip auksciausia dieva iskele Io nezinoma kitose salose Del to kad zinios apie dievus priklausiusius auksciausiam panteonui buvo sakralizuotos jie uzima svarbu vaidmenį uzkalbejimuose giesmese genealogijose o pasakojimuose sutinkami daug reciau Tiesa zemesniuose mitologines hierarchijos lygmenyse atsiranda veikejai tokiu pat vardu kaip ir dievai pvz Hiro kurie tampa pasakojimu didvyriais Be to kai kurie didvyriai priklausantys zemesniam mitologijos lygmeniui funkciskai ir is dalies genetiskai susije su aukstesniais dievais iskyla kaip ju atstovai Toks pavyzdziui yra Tinirau zuvu juru gyviu seimininkas laikomas Tangaroa sunumi Uzkalbejimuose jis veikia kaip Tangaroa antrininkas KosmologijaPasaulio pradmenys Rangi ir Papa Pasaulekuros mituose aukstieji dievai priklausomai nuo salos atlieka skirtingus veiksmus kartu su aukstaisiais dievais tverime taip pat dalyvauja Ru Maui Tonofiti ir kt Polinezieciu mitologijoje isskyrus vakarus pasaulekura prasideda nuo pirmosios dievu poros Pas maorius tai Rangi dangus ir Papa zeme pas kitas tautas Atea Vatea Fatea Uakea erdve arba Te Tumu istaka saltinis ir Papa zeme arba Faahotu Hahahotu Hoohoku atolu zeme Polinezijoje isskyrus Samoa ir Tonga taip pat sutinkami pasakojimai bylojantys apie tamsa naktis mirusiuju karalyste arba Kora tustuma niekis pirminį chaosa kuris pasaulekuros metu vis tolsta Kosmogoninis dangaus ir zemes atskyrimo veiksmas skirtingose vietose priskiriamas skirtingiems dievams Tangaroa Tane Ru Maui ir kt Maoriai pasaulekura vaizduoja kaip dievu broliu sukilima pries savo tevus Rangį ir Papa Pasak vidurio Polinezijoje paplitusio mito tamsos Po laikotarpiu kriaukleje jau sedejes pats save susikures Tangaroa kuris veliau is kriaukles sukures ir dangu su zeme Erdve tarp dangaus ir zemes vadinama Kai kuriuose mituose galutinis dangaus iskelimas įvyksta tada kai Tane nugali Atea kuris vaizduojamas kaip astuonkojis siaubunas Sie motyvai turi daug panasumu su babiloniskaja Marduko ir Tiamat kova graiku dievu kartu kova Pasaulekuros mituose didieji dievai Tangaroa Tane arba Rongo Atea sukuria is zemes molio kriaukliu moliugo pirmuosius zmones Tikį ir Hinu Kai kuriuose zmogaus gimimo mituose zmogus atsiranda is Tane kartais Uakea Rongo arba Tikio kraujomaisos su savo dukterimi Vakaru Polinezijoje zinomas mitas apie zmogaus atsiradima is kirmino Polinezieciu kosmologijai budinga kiek kitokia priespriesu sistema nei kosmogonijai Zeme vienu metu yra priespastatoma dangui sudarytam is daugelio sluoksniu ir pozeminiam pasauliui kuris susijes su tamsa Po Aukstutinio ir zemutinio pasauliu funkcijos daznai persilieja Pasauliu jungtį palaiko kosminis medis kuriuo kopia ar leidziasi dievai didvyriai mirusiuju dvasios Po karalysteje kur karaliauja Miru Milu sielos paprastai mirsta Bet vadu ir didvyriu sielos vakaru polinezieciu įsivaizdavimu iskeliauja į vakarus Pulolu salį o kitu polinezieciu įsivaizdavimu grįzta į Havaiki Legendos pasakosMaui risantis Saule 1927 m Honolulu Daugelis polinezieciu legendu byloja apie Maui Centrines Polinezijos zyniai apie jį pasakoja kaip apie maloninga pusdievį veikiantį sykiu su dievais ir laiko jaunesniuoju didziojo aukstojo dievo Tangaroa zynio broliu Rarotongoje ir Tuamotu Maui yra Tangaroa sunus Vakaru Polinezijoje Rotumoje taip pat ir Melanezijoje Maui iskyla kaip didvyris nugalintis pabaisas zmogedras Visgi daugumoje Polinezijos vietu Maui yra kulturinis didvyris ir apgavikas triksteris Mitai apie Maui glaudziai susije su toteminiu agrariniu bruozu turinciomis apeigomis Panasiu bruozu turi mitiniai pasakojimai apie Hina Sina ir jos mylimajį Tinirau Sinilau zuvu ir juros gyviu valdova galintį pasiversti banginiu arba juos valdyti Jis ziauriai atkersija zyniui Kae pazeidusiam tabu ir nieksingai nuzudziusiam banginį kuris Tinirau nurodymu atgabenes zynį į jo gimtaja sala kai kuriuose pasakojimuose Kae yra Hinos vyras Taip pat pasakojama apie Hinos sergetoja brolį Rupe kuris galįs pasiversti balandziu ir apsaugoti seserį nuo Tinirau ir jo baisiu zmonu Tinirau ir Hinos vestuves barniai su zmonomis Hinos su vaiku isvarymas miskan sutuoktiniu taikymas turi daug paraleliu su europietiskomis pasakomis Podraug su mitais apie kulturinius didvyrius ir dievus Polinezijoje taip pat paplite pasakojimai proziniai su poetiniais intarpais kuriuos galima vadinti karzygiu pasakomis jie susije su mitologine sistema o patys didvyriai įtraukiami į genealogijas Siu pasakojimu veikejai nugali savo priesus labiau ne kuniska jega o maginiais sugebejimais raganavimu stebukladaryste Siai kuriniu grupei priklauso visoje Polinezijoje nors vakaruose maziau zinomas pasakojimas apie Tahakį ir jo gimine Tafakis ir jo brolis Karihis vaizduojami kaip tokio Kaitangato ir zmogedrienes nusileidusios is dangaus vaikaiciai bei Hemos ir Pungi sunus Tafakio sunus yra Vahineroa o vaikaitis reciau sunus Rata Nors Tafakis garseja kaip puikus namu statybininkas o Rata valciu jie nera kulturiniai didvyriai kaip Maui o pasakiskieji karzygiai Pasakojama apie ju didvyriska vaikyste stebuklingas vestuves o ypac kraujo kersta del kurio jie pasiekia aukstutinį arba zemutinį pasaulį ir nugali piktasias dvasias ir siaubunus Tafakis ir Rata yra herojines idealizacijos objektai Panasiu pasakojimu sukurta ir apie Ratos vaikaitį Vakatau ir apie kitus su siuo ciklu susijusius veikejus Aukele Havajuose Ngaru Mangajoje Tura arba Mata Oro N Zelandijoje Atį Rarotongoje Nuo pastaruju pasakojimu sunkiai atskiriami tikri istoriniai pasakojimai apie polinezieciu apsigyvenima salose apie pirmuosius gyventojus tarpgentinius karus kuriuose kovojo naujakuriai tarp ju ir apie didziuosius keliautojus Hiro ir Rata ju vardai sutampa su dievavardziais Megiamas yra pasakojamas apie Kupe kuris paliko centrine Polinezija ir medziodamas kalmarus po ilgu klajoniu atrado Naujaja Zelandija taip pat pasakojama apie Toa kuris ieskodamas dingusio vaikaicio taip pat pasieke Naujaja Zelandija apie Tongana kuris bego is Taicio del kivirco su broliu Tutapu ir įsikure Rarotongoje apie Moiheke apsmeizta ir del to atstumta zmonos kuris is Taicio nuplauke į Havajus Panasus pasakojimai ir apie dinastiju pradininkus del valdzios Havajuose susigrumia Liloa sunus Umi ir Hakau jaunesnysis Hakau laimi ir tampa sakralizuotu vadu zyniu Velyku saloje del valdzios kovoja hanau eepe ilgaausiai ir hanau momoko trumpaausiai LiteraturaHiroa Te Rangi Vikings of the Sunrise M 1947 Luomala Katharine Golos vetra per s angl M 1976 Skazki i mify Okeanii M 1970 Beckwith M W Hawaiian mythology New Haven 1970 Buck P H Anthropology and religion New Haven 1936 Dixon R Mythology of all races v 9 Oceanic Boston 1916 Grey G Polynesian mythology and traditions of New Zealand L 1855 Kirtley B F A motif index of traditional Polynesian narratives Honolulu 1971 Luomala Katharine Maui of a thousand tricks his Oceanic and European biographers Honolulu 1949 Luomala Katharine The Menehune of Polynesia Honolulu 1951 SaltiniaiMify narodov mira Polinezijskaya mifologiya E M Meletinskij 2 e izd 1992 Moskva Sovetskaya Enciklopediya Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu