Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sukilėlių kalnelis smėlio kalva vakarinėje Šiaulių dalyje prieš dabartinę turgavietę Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankryž
Sukilėlių kalnelis
Sukilėlių kalnelis – smėlio kalva vakarinėje Šiaulių dalyje, prieš dabartinę turgavietę, Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankryžos vakariniame kampe – 1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijos vieta bei 1915-1917 m. per Pirmąjį pasaulinį karą ir 1941-1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių bei karo ligoninėje mirusių Vokietijos kariuomenės karių kapinės.
Istorija
Kalnelis, žmonių vadinamas „Ponų kalneliu“ grafo N.Zubovo gubernijos dvaro laukuose 1863 m. buvo užmiestyje, tuo metu neužstatytoje vietovėje ir buvo matomas nuo dabartinės Tilžės gatvės, nuo 1851 m. pastatytos Šiaulių vyrų gimnazijos. Pro jį ėjo vieškeliai iš Šiaulių į Kuršėnus ir senojo kelio į Rygą atšaka, kuri neteko transportinės reikšmės 1836-1858 m. nutiesus Rygos–Tilžės plentą per miesto centrą. Tačiau vieškeliais pravažiuodavo daug žmonių, todėl vieta 1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijoms buvo labai paranki gyventojų įbauginimui.
Rusijos imperijos kariuomenės baudėjai čia įvykdė septynias egzekucijas vienuolikai dalgininkų kuopos sukilėlių juos sušaudant ar pakariant. Kalnelyje nuo 1863 m. birželio 14 d. iki 1864 m. kovo 6 d. buvo nužudyti Paulinas Bagdonavičius, Kazimieras Braziulis, Aleksandras Kobilinskis, Andrejus Kuprijenka, Aleksandras Kučauskis, Bronislovas Kvietkauskas, Jonas Morkis, Jurgis Pranaitis, Mečislovas Scipijonas, Konstantinas Sungaila, Albinas Verbliugevičius. Sukilėlius žudydavo grojant kariuomenės orkestrui. Vienmarškinius, surištomis rankomis, pakartus laikydavo kelias dienas, paskui jų kūnus sukapodavo, čia pat užkasdavo ir dar arkliais sutrypdavo palaidojimo vietą, kad neliktų jokios žymės, kad artimieji negalėtų slapčia paimti nužudytųjų palaikų.
Žmonės šią vietą praminė Sukilėlių kalneliu. Žmonių pastatytą kryžių caro valdininkai nuvertė. Kalva apaugo krūmokšniais. Žuvusiųjų už tautos laisvę kraujo auka kalnelį apgaubė legendomis, padavimais, net kraupiomis istorijomis. Todėl žmonės čia retai lankydavosi. Spaudos draudimo laikais knygnešiai nuo žandarų čia slėpė lietuviškas knygas.
Paminklas
Plečiantis miestui ant kalvos 1922 m. buvo pastatytos kelios medinės trobelės. Pažangesniai visuomenei tai atrodė švento atminimo įžeidimas. Istorinės vietos įamžinimui mokytojas Juozas Orlauskis, Lietuvai pagražinti draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, tarp mokytojų pradėjo rinkliavą paminklo statybai. Buvo sudarytas paminklo statybos komitetas, į kurį įėjo J. Orlauskis, miesto burmistras Jackus Sondeckis, gydytojai ir Domas Jasaitis, apskrities viršininkas . Pirmieji atsiliepė šiauliečiai, bet aukos plaukė ir iš visos Lietuvos. 1924–1926 m. aplink Sukilėlių kalnelį esančios žemės perduotos visuomenės žiniai, Lietuvai pagražinti draugijai.
Miesto vyr. inžinierius Karolis Reisonas veltui suprojektavo 14 metrų aukščio tašytų akmenų obeliską. Paminklo statytojas A. Raudonis, dirbęs taip pat veltui, paminklą sukilėliams pradėjo vadinti Nepriklausomybės paminklu. 1928 m., dešimtosioms Nepriklausomybės metinėms, prie statomo paminklo buvo sutvarkyta aplinka, pasodinta medelių ir atidarytas „Nepriklausomybės sodas“. 1929 m. nukeltas nuo kalvos paskutinis namelis.
1930 m. balandžio 6 d. patvirtintas pradinis inžinieriaus architekto K. Reisono paminklo projektas, o 1931 m. sausio 17 d. – ir galutinis. Paminklo statyba iš esmės buvo baigta 1931 m. rudenį. 1935 m. gegužės 30 d. paminklas iškilmingai atidengtas. Jo papėdėje palaidota urna su čia rastais trijų sukilėlių kaulais. 1938 m. prie paminklo Pasaulio skautijos vadas Robertas Baden-Povelis pasodino ąžuoliuką.
Vokiečių karių kapai
1915-1917 m. Sukilėlių kalnelio prieškalnėje, arčiau Vilniaus gatvės, buvo palaidoti Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kareiviai. Kapinės buvo aptvertos tvora, kapai pažymėti kryžiais su pavardėmis. duomenimis, greta galėjo būti palaidoti ir keli žuvę rusų kariai.
1941–1944 m. ant kalnelio buvusios vokiečių karių kapinės praplėstos, ten laidojami Antrajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kariai. Pradžioje laidota siaurame ruože pagal Sukilėlių gatvę, vėliau kapinės praplėstos ir iki 1863 m. sukilėlių paminklo. Pokario metais okupacinės karinės valdžios įsakymu vokiečių karių kapinės sunaikintos, per jų vidurį nutiestas takas iki sukilėlių paminklo.
Okupacijos laikotarpis
Antrojo pasaulinio karo metu pats paminklas šiek tiek nukentėjo, buvo apgadinti obelisko ir jo pamato akmenys. Tačiau krūmais apžėlęs kalnelis kurį laiką okupacinės valdžios dėmesio netraukė. Tik 1955 m. sovietiniams ideologams užkliuvo metalinis kryžius obelisko papėdėje. Bijodamas, kad valdžia nesugalvotų paminklo nugriauti dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir skulptorius Antanas Dimžlys, tuo metu lipdęs herbą statomiems Šiaulių srities rūmams, pasiūlė vietoje kryžiaus pastatyti dar 1953 m. A. Dimžlio apgintą diplominį darbą „1863 m. sukilėliai“, kuris tais pačiais metais buvo nulietas Leningrade. Rekonstruoti paminklą buvo pavesta architektui Broniui Semaškai.
1956 m. prieš rekonstrukciją paminklą nufotografavo Šiaulių vykdomojo komiteto architektas Vytautas Nistelis, geodezininkas J. Ramanauskas ir architektė Apolonija Nistelienė padarė paminklo matavimus. Nuo paminklo nupjautą metalinį kryžių V. Nistelis ir monsinjoras paslėpė Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios palėpėje. Nuplėštas varines lenteles su užrašais „Tiems, kurie žuvo už Tėvynę“ ir „Tėvyne, būk laiminga“ „Aušros“ muziejaus direktorius Julius Naudužas išprašė iš saugumo viršininko B. Žilinsko ir paslėpė muziejuje, bet negalėjo jų užpajamuoti. B. Žilinskas išsijuokė: „Juk tau jų niekada nebeprireiks“. O kai 1988 m. prireikė, jau kitas „Aušros“ direktorius (Edvardas Cicėnas) gynėsi jų neturįs ir tik su dideliu vargu jas grąžino.
Atstatymas
Paminklo atstatymo projektą parengė architektas Kajetonas Jurėnas pagal A. Nistelienės išsaugotus paminklo apmatavimus. Kryžių pagal V. Nistelio nuotrauką rado ir atidavė monsinjoras Kleopas Jakaitis, nes abu jo slėpėjai jau buvo mirę. Granitą paminklui tašė ir visus akmens darbus, pagal tradiciją taip pat veltui, atliko liaudies meistras Adomas Ganusauskas. Jis ir A. Nistelienė nuimtam A. Dimžlio horeljefui siūlė iš atlikusio granito žemiau skvere pastatyti sienelę, tačiau užprotestavo miesto vyr. architektė Gertrūda Šumskienė ir skulptorius Kazys Kasperavičius, turėjęs kitą sumanymą šiam skverui. Tada horeljefas ir likęs granitas buvo išvežti į miesto tvarkymo valdybą. Restauruotas obeliskas iš naujo atidengtas 1992 m. kovo 11 d.
Tačiau kitokį Sukilėlių kalnelio skvero sutvarkymo projektą įgyvendinti nebuvo lemta. 1994 m. atvykę Vokiečių karių kapų globos tarnybos savanoriai pateikė duomenų apie Sukilėlių kalnelyje esančias vokiečių karių kapines. Pagal vokiečių pateiktus sąrašus paaiškėjo, kad čia palaidota apie 1270 abiejų karų Vokietijos kareivių. Tai patvirtino ir archeologiniai kasinėjimai. Todėl toliau Sukilėlių kalnelio teritorijos tvarkymo iniciatyvą perėmė Kultūros ministerija kartu su Vokiečių karių kapų globos tarnyba. Sukilėlių kalnelio ir vokiečių karių kapu atkūrimo darbai užbaigti 2001 m.
Nuorodos
- Sukilėlių kalnelis
Galerija
- Sukilėlių kalnelis
- Sukilėlių pavardės
- Sukilėlių pavardės
- Vokiečių karių kapai
- Vokiečių karių sąrašai
- Vokiečių karių sąrašai
- Vokiečių karių sąrašai
- Vokiečių karių sąrašai
Šaltiniai
- Genovaitė Pivorienė. Gal mus vadins barbarais. Ar išsaugosime Sukilėlių kalnelį? Šiaulių naujienos, 1994 m. rugpjūčio 19 d.
- Apolonija Nistelienė. Sena ir nesena istorija – kas ir dėl ko dėjo ranką prie paminklo. Šiaulių naujienos. 1999 m. gruodžio 4 d.
- Apolonija Nistelienė. Sena ir nesena istorija
55°56′09″š. pl. 23°18′18″r. ilg. / 55.93596°š. pl. 23.30512°r. ilg.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sukilėlių kalnelis, Kas yra Sukilėlių kalnelis? Ką reiškia Sukilėlių kalnelis?
Sukileliu kalnelis smelio kalva vakarineje Siauliu dalyje pries dabartine turgaviete Vilniaus ir Zemaites gatviu sankryzos vakariniame kampe 1863 m sukilimo dalyviu egzekucijos vieta bei 1915 1917 m per Pirmajį pasaulinį kara ir 1941 1944 m per Antrajį pasaulinį kara zuvusiu bei karo ligonineje mirusiu Vokietijos kariuomenes kariu kapines Sukileliu kalnelio paminklas1800 m Siauliu planas kuriame Sukileliu kalnelis kaireje ties kelio atsaka į siaure pazymetas kaip dirbama zemeSukileliu kalnelio kapinesVokieciu kariu kapaiSukileliu kalnelis nuo obeliskoAtminimo mitingas Sukileliu kalnelyje 1992 m kovo 11 d Kalba aktorius Kazys TumkeviciusIstorijaKalnelis zmoniu vadinamas Ponu kalneliu grafo N Zubovo gubernijos dvaro laukuose 1863 m buvo uzmiestyje tuo metu neuzstatytoje vietoveje ir buvo matomas nuo dabartines Tilzes gatves nuo 1851 m pastatytos Siauliu vyru gimnazijos Pro jį ejo vieskeliai is Siauliu į Kursenus ir senojo kelio į Ryga atsaka kuri neteko transportines reiksmes 1836 1858 m nutiesus Rygos Tilzes plenta per miesto centra Taciau vieskeliais pravaziuodavo daug zmoniu todel vieta 1863 m sukilimo dalyviu egzekucijoms buvo labai paranki gyventoju įbauginimui Rusijos imperijos kariuomenes baudejai cia įvykde septynias egzekucijas vienuolikai dalgininku kuopos sukileliu juos susaudant ar pakariant Kalnelyje nuo 1863 m birzelio 14 d iki 1864 m kovo 6 d buvo nuzudyti Paulinas Bagdonavicius Kazimieras Braziulis Aleksandras Kobilinskis Andrejus Kuprijenka Aleksandras Kucauskis Bronislovas Kvietkauskas Jonas Morkis Jurgis Pranaitis Mecislovas Scipijonas Konstantinas Sungaila Albinas Verbliugevicius Sukilelius zudydavo grojant kariuomenes orkestrui Vienmarskinius suristomis rankomis pakartus laikydavo kelias dienas paskui ju kunus sukapodavo cia pat uzkasdavo ir dar arkliais sutrypdavo palaidojimo vieta kad neliktu jokios zymes kad artimieji negaletu slapcia paimti nuzudytuju palaiku Zmones sia vieta pramine Sukileliu kalneliu Zmoniu pastatyta kryziu caro valdininkai nuverte Kalva apaugo krumoksniais Zuvusiuju uz tautos laisve kraujo auka kalnelį apgaube legendomis padavimais net kraupiomis istorijomis Todel zmones cia retai lankydavosi Spaudos draudimo laikais knygnesiai nuo zandaru cia slepe lietuviskas knygas PaminklasPleciantis miestui ant kalvos 1922 m buvo pastatytos kelios medines trobeles Pazangesniai visuomenei tai atrode svento atminimo įzeidimas Istorines vietos įamzinimui mokytojas Juozas Orlauskis Lietuvai pagrazinti draugijos Siauliu skyriaus pirmininkas tarp mokytoju pradejo rinkliava paminklo statybai Buvo sudarytas paminklo statybos komitetas į kurį įejo J Orlauskis miesto burmistras Jackus Sondeckis gydytojai ir Domas Jasaitis apskrities virsininkas Pirmieji atsiliepe siaulieciai bet aukos plauke ir is visos Lietuvos 1924 1926 m aplink Sukileliu kalnelį esancios zemes perduotos visuomenes ziniai Lietuvai pagrazinti draugijai Miesto vyr inzinierius Karolis Reisonas veltui suprojektavo 14 metru aukscio tasytu akmenu obeliska Paminklo statytojas A Raudonis dirbes taip pat veltui paminkla sukileliams pradejo vadinti Nepriklausomybes paminklu 1928 m desimtosioms Nepriklausomybes metinems prie statomo paminklo buvo sutvarkyta aplinka pasodinta medeliu ir atidarytas Nepriklausomybes sodas 1929 m nukeltas nuo kalvos paskutinis namelis 1930 m balandzio 6 d patvirtintas pradinis inzinieriaus architekto K Reisono paminklo projektas o 1931 m sausio 17 d ir galutinis Paminklo statyba is esmes buvo baigta 1931 m rudenį 1935 m geguzes 30 d paminklas iskilmingai atidengtas Jo papedeje palaidota urna su cia rastais triju sukileliu kaulais 1938 m prie paminklo Pasaulio skautijos vadas Robertas Baden Povelis pasodino azuoliuka Vokieciu kariu kapai1915 1917 m Sukileliu kalnelio prieskalneje arciau Vilniaus gatves buvo palaidoti Pirmajame pasauliniame kare zuve vokieciu kareiviai Kapines buvo aptvertos tvora kapai pazymeti kryziais su pavardemis duomenimis greta galejo buti palaidoti ir keli zuve rusu kariai 1941 1944 m ant kalnelio buvusios vokieciu kariu kapines praplestos ten laidojami Antrajame pasauliniame kare zuve vokieciu kariai Pradzioje laidota siaurame ruoze pagal Sukileliu gatve veliau kapines praplestos ir iki 1863 m sukileliu paminklo Pokario metais okupacines karines valdzios įsakymu vokieciu kariu kapines sunaikintos per ju vidurį nutiestas takas iki sukileliu paminklo Okupacijos laikotarpisAntrojo pasaulinio karo metu pats paminklas siek tiek nukentejo buvo apgadinti obelisko ir jo pamato akmenys Taciau krumais apzeles kalnelis kurį laika okupacines valdzios demesio netrauke Tik 1955 m sovietiniams ideologams uzkliuvo metalinis kryzius obelisko papedeje Bijodamas kad valdzia nesugalvotu paminklo nugriauti dailininkas Gerardas Bagdonavicius ir skulptorius Antanas Dimzlys tuo metu lipdes herba statomiems Siauliu srities rumams pasiule vietoje kryziaus pastatyti dar 1953 m A Dimzlio apginta diplominį darba 1863 m sukileliai kuris tais paciais metais buvo nulietas Leningrade Rekonstruoti paminkla buvo pavesta architektui Broniui Semaskai 1956 m pries rekonstrukcija paminkla nufotografavo Siauliu vykdomojo komiteto architektas Vytautas Nistelis geodezininkas J Ramanauskas ir architekte Apolonija Nisteliene padare paminklo matavimus Nuo paminklo nupjauta metalinį kryziu V Nistelis ir monsinjoras paslepe Siauliu Sv Petro ir Pauliaus baznycios palepeje Nuplestas varines lenteles su uzrasais Tiems kurie zuvo uz Tevyne ir Tevyne buk laiminga Ausros muziejaus direktorius Julius Nauduzas isprase is saugumo virsininko B Zilinsko ir paslepe muziejuje bet negalejo ju uzpajamuoti B Zilinskas issijuoke Juk tau ju niekada nebeprireiks O kai 1988 m prireike jau kitas Ausros direktorius Edvardas Cicenas gynesi ju neturįs ir tik su dideliu vargu jas grazino AtstatymasPaminklo atstatymo projekta parenge architektas Kajetonas Jurenas pagal A Nistelienes issaugotus paminklo apmatavimus Kryziu pagal V Nistelio nuotrauka rado ir atidave monsinjoras Kleopas Jakaitis nes abu jo slepejai jau buvo mire Granita paminklui tase ir visus akmens darbus pagal tradicija taip pat veltui atliko liaudies meistras Adomas Ganusauskas Jis ir A Nisteliene nuimtam A Dimzlio horeljefui siule is atlikusio granito zemiau skvere pastatyti sienele taciau uzprotestavo miesto vyr architekte Gertruda Sumskiene ir skulptorius Kazys Kasperavicius turejes kita sumanyma siam skverui Tada horeljefas ir likes granitas buvo isvezti į miesto tvarkymo valdyba Restauruotas obeliskas is naujo atidengtas 1992 m kovo 11 d Taciau kitokį Sukileliu kalnelio skvero sutvarkymo projekta įgyvendinti nebuvo lemta 1994 m atvyke Vokieciu kariu kapu globos tarnybos savanoriai pateike duomenu apie Sukileliu kalnelyje esancias vokieciu kariu kapines Pagal vokieciu pateiktus sarasus paaiskejo kad cia palaidota apie 1270 abieju karu Vokietijos kareiviu Tai patvirtino ir archeologiniai kasinejimai Todel toliau Sukileliu kalnelio teritorijos tvarkymo iniciatyva pereme Kulturos ministerija kartu su Vokieciu kariu kapu globos tarnyba Sukileliu kalnelio ir vokieciu kariu kapu atkurimo darbai uzbaigti 2001 m NuorodosSukileliu kalnelisGalerijaSukileliu kalnelis Sukileliu pavardes Sukileliu pavardes Vokieciu kariu kapai Vokieciu kariu sarasai Vokieciu kariu sarasai Vokieciu kariu sarasai Vokieciu kariu sarasaiSaltiniaiGenovaite Pivoriene Gal mus vadins barbarais Ar issaugosime Sukileliu kalnelį Siauliu naujienos 1994 m rugpjucio 19 d Apolonija Nisteliene Sena ir nesena istorija kas ir del ko dejo ranka prie paminklo Siauliu naujienos 1999 m gruodzio 4 d Apolonija Nisteliene Sena ir nesena istorija 55 56 09 s pl 23 18 18 r ilg 55 93596 s pl 23 30512 r ilg 55 93596 23 30512 Vikiteka Sukileliu kalnelis vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu