Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Anastasio Somoza García
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Anastasijus Somosa | |
|---|---|
| Anastasijus Somosa | |
| Somosos | |
| Gimimo vardas | Anastasio Somoza García |
| Gimė | 1896 m. vasario 1 d. San Markosas, Nikaragva |
| Mirė | 1956 m. rugsėjo 29 d. (60 metų) Panamos kanalo zona |
| Palaidotas (-a) | Somosų mauzoliejus, Managva |
| Tėvai | Anastasio Somoza Reyes, Julia García |
| Sutuoktinis (-ė) | Salvadora Debayle |
| Vaikai | , Anastasio Somoza Debayle, Lillian Somoza Debayle |
| Nikaragvos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1937 – 1947 |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Ėjo pareigas | 1950 – 1956 |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Anastasio Somoza García |
Anastasijus Somosa Garsija (Anastasio Somoza García; 1896 m. vasario 1 d. – 1956 m. rugsėjo 29 d.) – Nikaragvos prezidentas (1937–1947 m. ir 1950–1956 m.), faktinis šalies diktatorius (1936–1956 m.). Jis buvo Somosų dinastijos, valdžiusios Nikaragvą 44 metus, pradininkas.
Gimė turtingo kavos plantatoriaus šeimoje, jaunystėje gyveno JAV (Filadelfijoje), ten mokėsi verslo administracijos mokykloje. 1919 m. vedė įtakingos šeimos atstovę Salvadora Debayle.
1926 m. rėmė liberalų sukilimą, palaikiusį pretenzijas į prezidento postą. Vėliau buvo Leono gubernatoriumi, konsulu Kosta Rikoje, užsienio reikalų ministru, gavo karinius laipsnius.
1933 m. Anastasijus Somosa paskirtas Nacionalinės gvardijos valdytoju. Jo pavedimu buvo nužudytas kairiųjų jėgų lyderis Augustas Sandino ir dalis jo šalininkų. 1936 m. Somosa privertė atsistatydinti Sakasą ir į prezidento postą paskyrė savo statytinį . 1937 m. pats Somosa tapo prezidentu, visos partijos, išskyrus nacionalistų liberalų partiją, faktiškai buvo uždraustos, Somosų šeimai atiteko dideli žemių plotai. Per II pasaulinį karą Somosa ir toliau užvaldinėjo žemes (daugiausia užgrobė vokiečių bendruomenių valdytus ūkius).
1944 m. Somosa, spaudžiamas JAV, atsistatydino iš prezidento pareigų. Nauju prezidentu buvo paskirtas . Jis stengėsi sumažinti Nacionalinės gvardijos įtaką, todėl buvo greit pašalintas ir pakeistas lojaliu statytiniu. 1950 m. Somosa, su JAV pritarimu, grįžo į valdžią.
1955 m. Somosa pakeitė konstituciją, kad galėtų būti perrinktas. 1956 m., tik pradėjęs eiti naują kadenciją, Anastasijus Somosa Leone buvo peršautas poeto ir po kelių dienų mirė Panamos kanalo ligoninėje. Šalies valdymas atiteko Somosos sūnums: ir Anastasijui Somosai Debailei.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anastasio Somoza García, Kas yra Anastasio Somoza García? Ką reiškia Anastasio Somoza García?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Anastasijus SomosaAnastasijus SomosaSomososGimimo vardas Anastasio Somoza GarciaGime 1896 m vasario 1 d San Markosas NikaragvaMire 1956 m rugsejo 29 d 60 metu Panamos kanalo zonaPalaidotas a Somosu mauzoliejus ManagvaTevai Anastasio Somoza Reyes Julia GarciaSutuoktinis e Salvadora DebayleVaikai Anastasio Somoza Debayle Lillian Somoza DebayleNikaragvos prezidentasĖjo pareigas 1937 1947PirmtakasĮpedinisĖjo pareigas 1950 1956PirmtakasĮpedinisVikiteka Anastasio Somoza Garcia Anastasijus Somosa Garsija Anastasio Somoza Garcia 1896 m vasario 1 d 1956 m rugsejo 29 d Nikaragvos prezidentas 1937 1947 m ir 1950 1956 m faktinis salies diktatorius 1936 1956 m Jis buvo Somosu dinastijos valdziusios Nikaragva 44 metus pradininkas Gime turtingo kavos plantatoriaus seimoje jaunysteje gyveno JAV Filadelfijoje ten mokesi verslo administracijos mokykloje 1919 m vede įtakingos seimos atstove Salvadora Debayle 1926 m reme liberalu sukilima palaikiusį pretenzijas į prezidento posta Veliau buvo Leono gubernatoriumi konsulu Kosta Rikoje uzsienio reikalu ministru gavo karinius laipsnius 1933 m Anastasijus Somosa paskirtas Nacionalines gvardijos valdytoju Jo pavedimu buvo nuzudytas kairiuju jegu lyderis Augustas Sandino ir dalis jo salininku 1936 m Somosa priverte atsistatydinti Sakasa ir į prezidento posta paskyre savo statytinį 1937 m pats Somosa tapo prezidentu visos partijos isskyrus nacionalistu liberalu partija faktiskai buvo uzdraustos Somosu seimai atiteko dideli zemiu plotai Per II pasaulinį kara Somosa ir toliau uzvaldinejo zemes daugiausia uzgrobe vokieciu bendruomeniu valdytus ukius 1944 m Somosa spaudziamas JAV atsistatydino is prezidento pareigu Nauju prezidentu buvo paskirtas Jis stengesi sumazinti Nacionalines gvardijos įtaka todel buvo greit pasalintas ir pakeistas lojaliu statytiniu 1950 m Somosa su JAV pritarimu grįzo į valdzia 1955 m Somosa pakeite konstitucija kad galetu buti perrinktas 1956 m tik pradejes eiti nauja kadencija Anastasijus Somosa Leone buvo persautas poeto ir po keliu dienu mire Panamos kanalo ligonineje Salies valdymas atiteko Somosos sunums ir Anastasijui Somosai Debailei