Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Boselaphus tragocamelusMėlynoji antilopė Boselaphus tragocamelus patinasMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia
Mėlynoji antilopė
| Boselaphus tragocamelus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėlynoji antilopė (Boselaphus tragocamelus), patinas | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Boselaphus tragocamelus Pallas, 1766 |
Mėlynoji antilopė, arba nilgau (Boselaphus tragocamelus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Tai stambi antilopė, kurios kūno aukštis 120–150 cm, o sveria iki 245 kg. Priekinė kūno dalis masyvi, nugaros linija žemėja nuo keteros kryžmens link. Kailis trumpo plauko, tik ant sprando turi nedidelius karčius. Kaklo apačioje yra ilgesnių nukarusių plaukų. Patinų viršutinė kūno dalis melsvai pilka, patelių – pilkai ruda. Apatinė kūno dalis tiek patinų, tiek patelių šviesiai pilka. Priekinė kojų pusė su išilgine juoda juosta. Lūpos, pasmakrė, kaklo priekinės dalies apačia, paakiai, pasturgalio galas, kojų galinės dalies žiedinės juostos ir ovališkos dėmės baltos. Ragus turi tik patinai, jie trumpi (apie 20 cm ilgio) ir stori. Pamatinė ragų dalis trikampiška, viršutinė ovali, viršūnės kiek užlinkusios į vidų.
Nilgau sutinkamos Indijoje, Pakistano rytuose ir Nepale. Gyvena atvirose lygumose ir kalvotose vietovėse, apaugusiose krūmais, pavieniais medžiais ar nedideliais miškeliais. Laikosi mažais būriais, kuriuos sudaro patelės su jaunikliais. Patinai gyvena pavieniui ar atskirais būriais. Minta krūmų ir medžių lapais, ūgliais, žoliniais augalais. Rujoja kovo – balandžio mėnesiais. Patinai rujos metu savotiškai rungtyniauja tarpusavyje – atsiklaupę ant priekinių kojų, stengiasi galva arba kaklu prispausti prie žemės priešininko galvą. Nėštumas trunka apie 8 mėnesius, gimsta 1-2 jaunikliai. Lytiškai subręsta 2-3 metų, gyvena iki 15 metų.
Ši antilopė retai medžiojama, nes jos mėsa nėra skani, o ragai kaip trofėjus neįspūdingi.
Šaltiniai
- Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 68-69 psl. ISBN 9986-443-36-9.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mėlynoji antilopė, Kas yra Mėlynoji antilopė? Ką reiškia Mėlynoji antilopė?
Boselaphus tragocamelusMelynoji antilope Boselaphus tragocamelus patinasMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Porakanopiai Artiodactyla Poburis Atrajotojai Ruminantia Seima Dykaraginiai Bovidae Poseimis Jauciai Bovinae Gentis Melynosios antilopes Boselaphus Rusis Melynoji antilope Boselaphus tragocamelus BinomasBoselaphus tragocamelus Pallas 1766 Melynoji antilope arba nilgau Boselaphus tragocamelus jauciu Bovinae poseimio dykaraginis zinduolis Tai stambi antilope kurios kuno aukstis 120 150 cm o sveria iki 245 kg Priekine kuno dalis masyvi nugaros linija zemeja nuo keteros kryzmens link Kailis trumpo plauko tik ant sprando turi nedidelius karcius Kaklo apacioje yra ilgesniu nukarusiu plauku Patinu virsutine kuno dalis melsvai pilka pateliu pilkai ruda Apatine kuno dalis tiek patinu tiek pateliu sviesiai pilka Priekine koju puse su isilgine juoda juosta Lupos pasmakre kaklo priekines dalies apacia paakiai pasturgalio galas koju galines dalies ziedines juostos ir ovaliskos demes baltos Ragus turi tik patinai jie trumpi apie 20 cm ilgio ir stori Pamatine ragu dalis trikampiska virsutine ovali virsunes kiek uzlinkusios į vidu Nilgau sutinkamos Indijoje Pakistano rytuose ir Nepale Gyvena atvirose lygumose ir kalvotose vietovese apaugusiose krumais pavieniais medziais ar nedideliais miskeliais Laikosi mazais buriais kuriuos sudaro pateles su jaunikliais Patinai gyvena pavieniui ar atskirais buriais Minta krumu ir medziu lapais ugliais zoliniais augalais Rujoja kovo balandzio menesiais Patinai rujos metu savotiskai rungtyniauja tarpusavyje atsiklaupe ant priekiniu koju stengiasi galva arba kaklu prispausti prie zemes priesininko galva Nestumas trunka apie 8 menesius gimsta 1 2 jaunikliai Lytiskai subresta 2 3 metu gyvena iki 15 metu Si antilope retai medziojama nes jos mesa nera skani o ragai kaip trofejus neįspudingi SaltiniaiBaleisis R Pasaulio kanopiniai zverys Vilnius Vilniaus Ekologijos institutas 2009 68 69 psl ISBN 9986 443 36 9 Melynosios antilopes patele su jaunikliais Vikiteka Melynoji antilope vaizdine ir garsine medziaga