Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mykolas Kalmantas iki 1928 m KalmantavičiusGimė 1895 m spalio 5 d Mėčionys Mielagėnų valsčiusMirė 1976 m birželio 6 d 80
Mykolas Kalmantas
| Mykolas Kalmantas iki 1928 m. Kalmantavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. spalio 5 d. Mėčionys, Mielagėnų valsčius |
| Mirė | 1976 m. birželio 6 d. (80 metų) Čikagoje |
| Sutuoktinis (-ė) | Vanda Gintilaitė (1908–1965 m.) |
| Vaikai | Vytautas Mykolas (1932–2008 m.) Vanda Danutė Kazlauskienė (g. 1934 m.) |
| Veikla | Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas. |
Mykolas Kalmantas (iki 1928 m. Kalmantavičius, gimė 1895 m. spalio 5 d. Miečionyse, Mielagėnų valsč. Švenčionių apskr., mirė 1976 m. birželio 6 d. Čikagoje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas.
Biografija
Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) 1912 m. Sankt Peterburge baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 m. mokėsi Petrogrado gimnazijoje, vėliau studijavo Maskvos archeologijos institute. 1916 m. baigęs Peterhofo puskarininkių mokyklą, tarnavo 124-ajame ir 293-iajame atsargos pulkuose. 1917 m. pradžioje buvo pasiųstas tarnauti į Tverės gubernijos Toržoko miesto komendantūrą. Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128-ojoje štabo divizijoje, vėliau pervestas į atsargos batalioną Smolenske.
1919 m. rugsėjo 3 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono 2-os kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau – kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų gruodžio 15 d. batalioną performavus į 8-ąjį pėstininkų pulką, paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1920 m. kovėsi su bolševikais Kaukonių-Dauguvos ruože, su lenkais prie Augustavo ir Vilniaus. 1920 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas šeštos kuopos, vėliau – mokomosios kuopos vadu. 1922 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus. Spalio 13 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).
Dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923 m. savanoriu nuvyko į Klaipėdos kraštą Mažosios Lietuvos gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis M. Bajoras). 1923 m. sausio 9–22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėgių miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. sausio 15 d. su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą G. Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Už nuopelnus vaduojant Klaipėdą apdovanotas Vyčio kryžiumi. Sausio 16 d. paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių 1-o pulko vadu. 1923–1925 m. 8-ojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono vadas.
1924 m. studijavo VDU Teisių fakultete. Nuo 1926 m. birželio mėn. iki 1935 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos Šaulių sąjungos viršininkas. Vienas aktyviausių skautijos organizatorių, 1925–1927 m. vyriausiasis skautas, 1929–1940 m. ir 1945–1950 m. garbės gynėjas. 1924 m. dalyvavo Danijoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje, 1927 m. vadovavo skautų delegacijai, kuri vyko į Švediją, į tarptautinę skautų šventę. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų (1927 m.), Lietuvių-Suomių draugijos pirmininkas (1935 m.).
1926 m. vasario 16 d. pakeltas į majorus, 1929 m. lapkričio 23 d. – į pulkininkus leitenantus. 1931 m. lapkričio 29 d. baigė Aukštesniuosius karininkų kursus. 1935 m. liepos 20 d. perkeltas į Kariuomenės štabą, paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į pulkininkus.
Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Persikėlė gyventi į Beržų dvarą Jonavos rajone. Ten M. Kalmantas turėjo 40 ha ūkį. Šis ūkis ir solidi (1225 lt) pensija leido jo šeimai gyventi pasiturinčiai. Tačiau užėję rusai iš atsargos karininko atėmė pensiją ir jam teko ieškoti darbo Kaune, o 1941 m. gegužės 16 d. buvo suimtas Beržų dvare ir kankinamas Kauno kalėjime. Tačiau M. Kalmantui tremties pavyko išvengti. 1941 m. birželio 25 d., jau prasidėjus karui, iš Kauno kalėjimo kaliniai buvo išlaisvinti, tarp jų ir pulkininkas. Jo žmona su vaikais nebuvo suimti, nes tuo metu slapstėsi pas gimines Tauragėje.
paskirtas Ginklavimo skyriaus viršininkas. Liepos 24 d., po voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Kauno karo komendatūrą, naujo komendanto kapitono paskirtas komendanto pavaduotoju. Komendanto pavaduotoju dirbo iki 1941 m. rugpjūčio, kada buvo likviduota Lietuvos Laikinoji vyriausybė.1943–1944 m. – Kauno miesto ir apskrities Pensijų skyriaus vadas. Be tiesioginio darbo, rūpinosi, kad Lietuvos jaunuoliai būtų apsaugoti nuo tarnybos Vokietijos kariuomenėje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir gegužės 29 d. paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po Sedos kautynių dar kartą pasitraukė į Vokietiją. 1948 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių sąjungą emigracijoje narys.
Mirė 1976 m. birželio 6 d. Čikagoje, palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. 2002 m. pripažintas kariu savanoriu.
Šeima
Žmona – Vanda Gintilaitė (1908–1965 m., susituokė 1930 m.), sūnus – Vytautas Mykolas (1932–2008 m.), duktė – Vanda Danutė Kazlauskienė (1934 m.).
Apdovanojimai
Apdovanotas: Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928 m.), Šaulių žvaigždės (1931 m.), Gedimino vilko (1932 m.) ir Lelijos (1931 m.) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1934 m.), Klaipėdos išvadavimo sidabro 1924 m.), Lietuvos nepriklausomybės (1918 m.), Šaulių žvaigždės ordino (1939 m.) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929 m.) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų (1929 m.), Estijos ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935 m.), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926 m.) kryžiais.
Nuorodos
- "Palikęs gilų pėdsaką" Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Regina Lukoševičienė. Mykolas Kalmantas.[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
- „Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 30 d..
- „Alfonsas Zubreckas. Palikęs gilų pėdsaką. Pulkininko Mykolo Kalmanto gimimo 110-osioms metinėms“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mykolas Kalmantas, Kas yra Mykolas Kalmantas? Ką reiškia Mykolas Kalmantas?
Mykolas Kalmantas iki 1928 m KalmantaviciusGime 1895 m spalio 5 d Mecionys Mielagenu valsciusMire 1976 m birzelio 6 d 80 metu CikagojeSutuoktinis e Vanda Gintilaite 1908 1965 m Vaikai Vytautas Mykolas 1932 2008 m Vanda Danute Kazlauskiene g 1934 m Veikla Lietuvos kariuomenes karininkas pulkininkas Mykolas Kalmantas iki 1928 m Kalmantavicius gime 1895 m spalio 5 d Miecionyse Mielagenu valsc Svencioniu apskr mire 1976 m birzelio 6 d Cikagoje Lietuvos kariuomenes karininkas pulkininkas BiografijaKalmantas Kalmantavicius Mykolas Mikas 1912 m Sankt Peterburge baige vidurine technikos mokykla Iki 1915 m mokesi Petrogrado gimnazijoje veliau studijavo Maskvos archeologijos institute 1916 m baiges Peterhofo puskarininkiu mokykla tarnavo 124 ajame ir 293 iajame atsargos pulkuose 1917 m pradzioje buvo pasiustas tarnauti į Tveres gubernijos Torzoko miesto komendantura Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128 ojoje stabo divizijoje veliau pervestas į atsargos bataliona Smolenske 1919 m rugsejo 3 d mobilizuotas į Lietuvos kariuomene paskirtas Ukmerges bataliono 2 os kuopos jaunesniuoju karininku veliau kulkosvaidziu komandos virsininku 1919 m lapkricio 18 d suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis Tu metu gruodzio 15 d bataliona performavus į 8 ajį pestininku pulka paskirtas pulko rysiu komandos virsininku Dalyvavo nepriklausomybes kovose 1920 m kovesi su bolsevikais Kaukoniu Dauguvos ruoze su lenkais prie Augustavo ir Vilniaus 1920 m rugpjucio 20 d paskirtas sestos kuopos veliau mokomosios kuopos vadu 1922 m geguzes 1 d pakeltas į kapitonus Spalio 13 d baige Aukstuosius karininku kursus II laida Dalyvavo Klaipedos sukilime 1923 m savanoriu nuvyko į Klaipedos krasta Mazosios Lietuvos gelbejimo krasto zinion paskirtas antros sukileliu grupes vadu slapyvardis M Bajoras 1923 m sausio 9 22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipeda vadovavo sukileliams uzimant Pagegiu miesta ir apskritis paskirtas sios teritorijos komendantu 1923 m sausio 15 d su trimis kuopomis prasiverze pro prancuzu gynybos linija ir uzeme Klaipeda asmeniskai sueme vyriausiajį prancuzu komisara generola G Petisne administravusį Klaipedos krasta Uz nuopelnus vaduojant Klaipeda apdovanotas Vycio kryziumi Sausio 16 d paskirtas Klaipedos krasto savanoriu sukileliu 1 o pulko vadu 1923 1925 m 8 ojo pestininku pulko 1 ojo bataliono vadas 1924 m studijavo VDU Teisiu fakultete Nuo 1926 m birzelio men iki 1935 m rugpjucio men Lietuvos Sauliu sajungos virsininkas Vienas aktyviausiu skautijos organizatoriu 1925 1927 m vyriausiasis skautas 1929 1940 m ir 1945 1950 m garbes gynejas 1924 m dalyvavo Danijoje vykusiame tarptautiniame skautu saskrydyje 1927 m vadovavo skautu delegacijai kuri vyko į Svedija į tarptautine skautu svente Vienas Lietuvos aeroklubo steigeju 1927 m Lietuviu Suomiu draugijos pirmininkas 1935 m 1926 m vasario 16 d pakeltas į majorus 1929 m lapkricio 23 d į pulkininkus leitenantus 1931 m lapkricio 29 d baige Aukstesniuosius karininku kursus 1935 m liepos 20 d perkeltas į Kariuomenes staba paskirtas ypatinguju reikalu karininku prie kariuomenes vado 1935 m lapkricio 23 d pakeltas į pulkininkus Tarybu Sajungai okupavus Lietuva 1940 m birzelio 25 d paleistas į pestininku karininku atsarga Persikele gyventi į Berzu dvara Jonavos rajone Ten M Kalmantas turejo 40 ha ukį Sis ukis ir solidi 1225 lt pensija leido jo seimai gyventi pasiturinciai Taciau uzeje rusai is atsargos karininko ateme pensija ir jam teko ieskoti darbo Kaune o 1941 m geguzes 16 d buvo suimtas Berzu dvare ir kankinamas Kauno kalejime Taciau M Kalmantui tremties pavyko isvengti 1941 m birzelio 25 d jau prasidejus karui is Kauno kalejimo kaliniai buvo islaisvinti tarp ju ir pulkininkas Jo zmona su vaikais nebuvo suimti nes tuo metu slapstesi pas gimines Taurageje paskirtas Ginklavimo skyriaus virsininkas Liepos 24 d po voldemarininku puco pries Lietuvos laikinaja vyriausybe ir Kauno karo komendatura naujo komendanto kapitono paskirtas komendanto pavaduotoju Komendanto pavaduotoju dirbo iki 1941 m rugpjucio kada buvo likviduota Lietuvos Laikinoji vyriausybe 1943 1944 m Kauno miesto ir apskrities Pensiju skyriaus vadas Be tiesioginio darbo rupinosi kad Lietuvos jaunuoliai butu apsaugoti nuo tarnybos Vokietijos kariuomeneje 1944 m pasitrauke į Vokietija taciau grįzo ir geguzes 29 d paskirtas į LKDI staba Spaudos ir svietimo skyriaus virsininku Po Sedos kautyniu dar karta pasitrauke į Vokietija 1948 m emigravo į JAV gyveno Cikagoje Iniciatyvines grupes atkuriant Lietuvos Sauliu sajunga emigracijoje narys Mire 1976 m birzelio 6 d Cikagoje palaidotas Svento Kazimiero kapinese 2002 m pripazintas kariu savanoriu SeimaZmona Vanda Gintilaite 1908 1965 m susituoke 1930 m sunus Vytautas Mykolas 1932 2008 m dukte Vanda Danute Kazlauskiene 1934 m ApdovanojimaiApdovanotas Vycio kryziaus 5 laipsnio 1923 m DLK Gedimino 3 laipsnio 1928 m Sauliu zvaigzdes 1931 m Gedimino vilko 1932 m ir Lelijos 1931 m ordinais ugniagesiu Artimui pagalbon 1 laipsnio kryziumi 1934 m Klaipedos isvadavimo sidabro 1924 m Lietuvos nepriklausomybes 1918 m Sauliu zvaigzdes ordino 1939 m medaliais Latvijos issivadavimo karo desimtmecio 1929 m medaliu Latvijos Aizsargu nuopelnu 1929 m Estijos ugniagesiu 1 laipsnio aukso 1935 m Suomijos nacionalines gvardijos geleziniu 1926 m kryziais Nuorodos Palikes gilu pedsaka Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Regina Lukoseviciene Mykolas Kalmantas neveikianti nuoroda Saltiniai Stasys Knezys Kauno karo komendanturos Tautinio darbo batalionas 1941 m Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 30 d Alfonsas Zubreckas Palikes gilu pedsaka Pulkininko Mykolo Kalmanto gimimo 110 osioms metinems Suarchyvuotas originalas 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 1 d