Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Cheminis ginklas I pasauliniame kare dažniausiai buvo naudojamas susilpninti traumuoti ar sunaikinti priešininkų gynybos
Cheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kare
Cheminis ginklas I pasauliniame kare dažniausiai buvo naudojamas susilpninti, traumuoti ar sunaikinti priešininkų gynybos linijas. Šiuo laikotarpiu buvo naudojamos tokios priemonės kaip ašarinės dujos, ipritas, fosgenas, chloras ir kiti. Šios buvo pagrindiniai ginklai I pasauliniame kare ir visame XX amžiuje. Nepaisant to, mirtys nuo dujų sudarė tik 4 procentus visų žuvusiųjų kare. Tai buvo dėl to, kad greitai buvo kuriamos apsisaugojimo priemonės, tarkim dujokaukės. Didelis cheminių junginių naudojimas šiame kare leido vystytis šiai pramonei, tad greitai populiarėjo ir sprogstamosios medžiagos. Dėl šių įvykių dažnai I pasaulinis karas vadinamas chemikų karu.
Cheminio ginklo naudojimas
1914 m.: ašarinės dujos
Pirmasis cheminis ginklas I pasauliniame kare buvo ašarinės dujos. Prancūzų armija pirmoji išbandė granatas, pripildytas ašarinėmis dujomis, 1914 m. rugpjūtį.
1914 m. spalį vokiečių pajėgos atakavo šiomis dujomis britus, tačiau koncentracija buvo mažai pastebima. Nei viena iš kariaujančių pusių nemanė, kad tokios atakos prieštarauja 1899 m. Hagos susitarimui, kuris draudė naudoti uždusimą sukeliančius ginklus ar nuodingas dujas.
1915 m.: masinis naudojimas ir mirtinos dujos
Pirmasis masinis dujų panaudojimas įvyko 1915 m. sausio 31 d., kuomet Vokietija paleido 18 000 artilerijos užtaisų su ašarinėmis dujomis į rusų pajėgas šalia Varšuvos, Bolimovo mūšyje. Tiesa, cheminiai junginiai sušalo ir didesnio poveikio nepadarė.
Pirmasis mirtinas cheminis junginys buvo sukurtas vokiečių. Tai buvo chlorinas – cheminis junginys, galintis sukelti didelę žalą akims, nosiai, gerklei ir visai kvėpavimo sistemai. Naudojant dideliais kiekiai chlorinas galėjo būti ir mirtinas.
Rimtas chlorino išbandymas įvyko 1915 m. sausio pradžioje, kuomet vokiečių atakos metu žuvo apie 140 anglų karių.
1915 m. balandžio 22 d. vokiečių armija turėjo 168 tonų chlorino. Tą dieną jis pamažu buvo išleistas iš cilindrų taip sudarydamas debesį, kuris nuslinko prancūzų įsitvirtinimų link. Mėnesio laikotarpyje Vokietija dar tris kartus panaudojo chloriną kaip ginklą.
Rugpjūčio 6 d. vokiečiai panaudojo chlorino dujas nuo rusų Osoveco tvirtovei ginti.
Rugsėjo 25 d. pirmąją cheminių dujų ataką įvykdė britai. Tačiau Lūso mūšyje paleista chlorino ataka pasibaigė visiška nesėkme, kuomet buvo klaidingai apskaičiuotas vėjas ir dujos pasklido tuščiose žemėse ar net grįžo į ten iš kur buvo paleistos. Britų kariai neturėjo labai kokybiškų dujų kaukių, tad kai kurie užduso.
1915 m.: mirtinesnės dujos
Dar stipresnes už chloriną dujas, fosgeną, sukūrė prancūzų mokslininkai. Fosgeną vizualiai buvo sunku pastebėti, tad jis tapo dar efektyvesnis už chloriną. Fosgenas buvo naudojamas ne tik vienas, tačiau ir junginyje su chlorinu.
Pirmasis vokiečių fosgeno ir chlorino junginių panaudojimas prieš britus įvyko 1915 m. gruodžio 19 d. Buvo išleista 88 tonų dujų, 1069 žmonės buvo traumuoti, 69 žuvo. Britų kariai dėvėjo šalmus, išteptus fenoliu. Tai iš dalies padėjo apsisaugoti nuo fosgeno poveikio. 1916 m. sausio mėnesį britų kariams buvo išduoti dar labiau patobulinti (padengti heksaminu) šalmai, apsisaugojimui nuo fosgeno atakų.
Šiame kare iš viso buvo pagaminta apie 36 600 tonų fosgeno. Tai buvo antras pagal kiekį cheminis ginklas I pasauliniame kare po chlorino (93 800 tonų). Iš viso kare pagaminta 190 000 tonų cheminio ginklo.
Iš viso nuo fosgeno atakų žuvo 85 procentai visų cheminių ginklų aukų (kurių buvo apie 100 000 visame kare).
1917 m.: ipritas
Populiariausios ir efektyviausios I pasaulinio karo dujos buvo ipritas. Jas sukūrė vokiečiai 1917 m. Pirmą kartą jie ipritą išbandė liepos mėnesį Trečiajame Ypro mūšyje.
Nors ipritas nėra labai mirtinas (nors didesnės dozės galėdavo sukelti ir tokias pasekmes), jis puikiai tikdavo taip sužaloti priešininkų karį, jog jis negalėtų fiziškai priešintis. Iprito dujos buvo sunkesnės už orą, tad jos nusėsdavo ant žemės paviršiaus. Priklausomai nuo oro sąlygų ipritas veiklus išlikdavo dienų dienas, savaites ar net mėnesius.
Iprito aukų oda tapdavo pūslėta, akys žaizdodavo, jie vemdavo. Šios dujos sukeldavo vidinį ir išorinį kraujavimą. Mirtinai sužeistos aukos kentėdavo kelias savaites, kol mirdavo nuo iprito sužeidimų.
Šių dujų atakos dažniausiai buvo naudojamos kartu su kitomis priemonėmis, tad šie deriniai buvo labai veiksmingi.
Į karą įsijungus JAV, vokiečiai buvo aplenkti pagal cheminių ginklų gamybą.
Pokarinis naudojimas
Karui artėjant į pabaigą cheminiai ginklai buvo žymiai mažiau efektyvūs dėl gerų gynybos galimybių. Cheminiai užtaisai sudarė ketvirtadalį visų užtaisų, tačiau tik 3 procentai jų padarydavo nuostolių.
Vėliau cheminis ginklas buvo naudojamas tik atskiruose mūšiuose. 1919 m. britai naudojo prieš rusus, o vėliau ipritą prieš irakiečius. Rusai 1920 m. naudojo nuodingas dujas Tambovo revoliucijai numalšinti. Ispanija pasinaudojo cheminiu ginklu Maroke 3-iajame XX amžiaus dešimtmetyje, o Italija kovojo iprito pagalba Libijoje ir Etiopijoje 1930 ir 1936 m.
Visuomenės nuomonė priešinosi cheminių ginklų naudojimui, tad 1925 m. birželio 17 d. buvo pasirašytas Ženevos protokolas. Pagal jį buvo draudžiama tarptautiniuose kariniuose konfliktuose naudoti cheminius ir biologinius ginklus. Didžioji dauguma šalių ratifikavo šį susitarimą per penkerius metus, tačiau kai kurios užtruko. Brazilija, Japonija, Urugvajus to nepadarė iki 8-ojo XX amžiaus dešimtmečio, o Nikaragva pasirašė 1990 m. Ukraina prie šio protokolo prisijungė tik 2003 m.
Nors po I pasaulinio karo pabaigos cheminis ginklas buvo panaudotas ne vieną kartą, didžiausias tokio tipo karinis konfliktas įvyko 1980 m. 8 metų kare. Naudojant ipritą ir kitas nervines dujas žuvo apie 20 000 karių (80 000 buvo sužeista). Tai sudarė apie ketvirtį aukų nuo cheminių atakų I pasauliniame kare.
Šaltiniai
- The Growing Menace of Chemical War
- Chemical Warfare in World War I: The American Experience, 1917–1918
- Chemical Warfare in World War I: The American Experience, 1917–1918
- Choking Agent: CG Archyvuota kopija 2008-12-02 iš Wayback Machine projekto.
- [https://www.webharvest.gov/peth04/20041017045619/http://www.cgsc.army.mil/carl/resources/csi/Heller/HELLER.asp Chemical Warfare in World War I: The American Experience, 1917–1918]
- Facts About Sulfur Mustard Archyvuota kopija 2006-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- High Contracting Parties to the Geneva Protocol
- In Iran, grim reminders of Saddam’s arsenal Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Cheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kare, Kas yra Cheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kare? Ką reiškia Cheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kare?
Cheminis ginklas I pasauliniame kare dazniausiai buvo naudojamas susilpninti traumuoti ar sunaikinti priesininku gynybos linijas Siuo laikotarpiu buvo naudojamos tokios priemones kaip asarines dujos ipritas fosgenas chloras ir kiti Sios buvo pagrindiniai ginklai I pasauliniame kare ir visame XX amziuje Nepaisant to mirtys nuo duju sudare tik 4 procentus visu zuvusiuju kare Tai buvo del to kad greitai buvo kuriamos apsisaugojimo priemones tarkim dujokaukes Didelis cheminiu junginiu naudojimas siame kare leido vystytis siai pramonei tad greitai populiarejo ir sprogstamosios medziagos Del siu įvykiu daznai I pasaulinis karas vadinamas chemiku karu Cheminio ginklo naudojimas1914 m asarines dujos Asariniu duju ataka naudojant cilindrus Pirmasis cheminis ginklas I pasauliniame kare buvo asarines dujos Prancuzu armija pirmoji isbande granatas pripildytas asarinemis dujomis 1914 m rugpjutį 1914 m spalį vokieciu pajegos atakavo siomis dujomis britus taciau koncentracija buvo mazai pastebima Nei viena is kariaujanciu pusiu nemane kad tokios atakos priestarauja 1899 m Hagos susitarimui kuris draude naudoti uzdusima sukeliancius ginklus ar nuodingas dujas 1915 m masinis naudojimas ir mirtinos dujos Pirmasis masinis duju panaudojimas įvyko 1915 m sausio 31 d kuomet Vokietija paleido 18 000 artilerijos uztaisu su asarinemis dujomis į rusu pajegas salia Varsuvos Bolimovo musyje Tiesa cheminiai junginiai susalo ir didesnio poveikio nepadare Pirmasis mirtinas cheminis junginys buvo sukurtas vokieciu Tai buvo chlorinas cheminis junginys galintis sukelti didele zala akims nosiai gerklei ir visai kvepavimo sistemai Naudojant dideliais kiekiai chlorinas galejo buti ir mirtinas Rimtas chlorino isbandymas įvyko 1915 m sausio pradzioje kuomet vokieciu atakos metu zuvo apie 140 anglu kariu 1915 m balandzio 22 d vokieciu armija turejo 168 tonu chlorino Ta diena jis pamazu buvo isleistas is cilindru taip sudarydamas debesį kuris nuslinko prancuzu įsitvirtinimu link Menesio laikotarpyje Vokietija dar tris kartus panaudojo chlorina kaip ginkla Rugpjucio 6 d vokieciai panaudojo chlorino dujas nuo rusu Osoveco tvirtovei ginti Rugsejo 25 d pirmaja cheminiu duju ataka įvykde britai Taciau Luso musyje paleista chlorino ataka pasibaige visiska nesekme kuomet buvo klaidingai apskaiciuotas vejas ir dujos pasklido tusciose zemese ar net grįzo į ten is kur buvo paleistos Britu kariai neturejo labai kokybisku duju kaukiu tad kai kurie uzduso 1915 m mirtinesnes dujos Britu futbolo komanda su dujokaukemis 1916 m Dar stipresnes uz chlorina dujas fosgena sukure prancuzu mokslininkai Fosgena vizualiai buvo sunku pastebeti tad jis tapo dar efektyvesnis uz chlorina Fosgenas buvo naudojamas ne tik vienas taciau ir junginyje su chlorinu Pirmasis vokieciu fosgeno ir chlorino junginiu panaudojimas pries britus įvyko 1915 m gruodzio 19 d Buvo isleista 88 tonu duju 1069 zmones buvo traumuoti 69 zuvo Britu kariai devejo salmus isteptus fenoliu Tai is dalies padejo apsisaugoti nuo fosgeno poveikio 1916 m sausio menesį britu kariams buvo isduoti dar labiau patobulinti padengti heksaminu salmai apsisaugojimui nuo fosgeno ataku Siame kare is viso buvo pagaminta apie 36 600 tonu fosgeno Tai buvo antras pagal kiekį cheminis ginklas I pasauliniame kare po chlorino 93 800 tonu Is viso kare pagaminta 190 000 tonu cheminio ginklo Is viso nuo fosgeno ataku zuvo 85 procentai visu cheminiu ginklu auku kuriu buvo apie 100 000 visame kare 1917 m ipritas Iprito paveiktas karys Populiariausios ir efektyviausios I pasaulinio karo dujos buvo ipritas Jas sukure vokieciai 1917 m Pirma karta jie iprita isbande liepos menesį Treciajame Ypro musyje Nors ipritas nera labai mirtinas nors didesnes dozes galedavo sukelti ir tokias pasekmes jis puikiai tikdavo taip suzaloti priesininku karį jog jis negaletu fiziskai priesintis Iprito dujos buvo sunkesnes uz ora tad jos nusesdavo ant zemes pavirsiaus Priklausomai nuo oro salygu ipritas veiklus islikdavo dienu dienas savaites ar net menesius Iprito auku oda tapdavo pusleta akys zaizdodavo jie vemdavo Sios dujos sukeldavo vidinį ir isorinį kraujavima Mirtinai suzeistos aukos kentedavo kelias savaites kol mirdavo nuo iprito suzeidimu Siu duju atakos dazniausiai buvo naudojamos kartu su kitomis priemonemis tad sie deriniai buvo labai veiksmingi Į kara įsijungus JAV vokieciai buvo aplenkti pagal cheminiu ginklu gamyba Pokarinis naudojimas Karui artejant į pabaiga cheminiai ginklai buvo zymiai maziau efektyvus del geru gynybos galimybiu Cheminiai uztaisai sudare ketvirtadalį visu uztaisu taciau tik 3 procentai ju padarydavo nuostoliu Veliau cheminis ginklas buvo naudojamas tik atskiruose musiuose 1919 m britai naudojo pries rusus o veliau iprita pries irakiecius Rusai 1920 m naudojo nuodingas dujas Tambovo revoliucijai numalsinti Ispanija pasinaudojo cheminiu ginklu Maroke 3 iajame XX amziaus desimtmetyje o Italija kovojo iprito pagalba Libijoje ir Etiopijoje 1930 ir 1936 m Visuomenes nuomone priesinosi cheminiu ginklu naudojimui tad 1925 m birzelio 17 d buvo pasirasytas Zenevos protokolas Pagal jį buvo draudziama tarptautiniuose kariniuose konfliktuose naudoti cheminius ir biologinius ginklus Didzioji dauguma saliu ratifikavo sį susitarima per penkerius metus taciau kai kurios uztruko Brazilija Japonija Urugvajus to nepadare iki 8 ojo XX amziaus desimtmecio o Nikaragva pasirase 1990 m Ukraina prie sio protokolo prisijunge tik 2003 m Nors po I pasaulinio karo pabaigos cheminis ginklas buvo panaudotas ne viena karta didziausias tokio tipo karinis konfliktas įvyko 1980 m 8 metu kare Naudojant iprita ir kitas nervines dujas zuvo apie 20 000 kariu 80 000 buvo suzeista Tai sudare apie ketvirtį auku nuo cheminiu ataku I pasauliniame kare SaltiniaiThe Growing Menace of Chemical War Chemical Warfare in World War I The American Experience 1917 1918 Chemical Warfare in World War I The American Experience 1917 1918 Choking Agent CG Archyvuota kopija 2008 12 02 is Wayback Machine projekto https www webharvest gov peth04 20041017045619 http www cgsc army mil carl resources csi Heller HELLER asp Chemical Warfare in World War I The American Experience 1917 1918 Facts About Sulfur Mustard Archyvuota kopija 2006 08 09 is Wayback Machine projekto High Contracting Parties to the Geneva Protocol In Iran grim reminders of Saddam s arsenal Archyvuota kopija 2007 12 13 is Wayback Machine projekto