Jozefas Muncingeris vok Josef MunzingerVisas vardas Martin Josef MunzingerGimė 1791 m lapkričio 11 d ŠveicarijaMirė 1855
Josef Munzinger

Jozefas Muncingeris vok. Josef Munzinger | |
---|---|
Visas vardas | Martin Josef Munzinger |
Gimė | 1791 m. lapkričio 11 d. , Šveicarija |
Mirė | 1855 m. vasario 6 d. (63 metai) Bernas, Šveicarija |
Šveicarijos Federalinės Tarybos narys | |
Ėjo pareigas | 1848 m. lapkričio 16 d. – 1855 m. vasario 6 d. |
Ankstesnis | – |
Vėlesnis | |
Šveicarijos konfederacijos prezidentas | |
Ėjo pareigas | 1851 m. sausio 1 d. – 1851 m. gruodžio 31 d. |
Ankstesnis | |
Vėlesnis | |
Partija |
Martinas Jozefas Muncingeris (vok. Martin Josef Munzinger, 1791 m. lapkričio 11 d. – 1855 m. vasario 6 d.) – šveicarų politikas, vienas pirmųjų Šveicarijos Federalinės Tarybos narių. 1830 m. jis dalyvavo Zoloturno kantono valdžios nuvertime, o 1848 m. išrinktas į Federalinę Tarybą. Jis priklausė – vienai iš dabartinės Laisvųjų demokratų partijos (FDP) pirmtakių.
Biografija
Jaunystė
Jozefas Muncingeris buvo antrasis pasiturinčio Olteno pirklių šeimos – Konrado Muncingerio ir Elizabetos Šmid – sūnus. Jo vyresnysis brolis Ulrichas daugelį metų vadovavo Olteno miestui, o jaunesnysis Viktoras pasirinko gydytojo ir muzikanto kelią.
Jozefas garsėjo kalbiniais gebėjimais ir meile muzikai. Jis mokėsi Zoloturno kolegijoje, Mūrio mokykloje ir Šv. Mykolo kolegijoje Fribūre. Baigęs brandos egzaminus, Bolonijoje įgijo prekybos išsilavinimą.
1814 m. sausio 8 d., kai Zoloturno patriciatas nuvertė vyriausybę, J. Muncingeris įsitraukė į politinę veiklą. Kartu su broliais jis prisidėjo prie pasipriešinimo šiam perversmui. Po trumpo pasitraukimo į Argau kantoną jie grįžo į Zoloturną, bet netrukus buvo suimti ir apkaltinti pilietiniu nepaklusnumu. Birželio 2 d., per nesėkmingą liberalų bandymą perimti valdžią, J. Muncingeris buvo paleistas, tačiau, siekdamas išvengti naujo persekiojimo, pabėgo į Komą. Zoloturno valdžia už akių nuteisė jį trejų metų tremtimi. Tų pačių metų pabaigoje, rusų diplomato tarpininkavimu, J. Muncingeriui buvo suteikta amnestija, leidusi grįžti į tėvynę.
1817–1825 m. jis dirbo Olteno miesto raštininku, taip pat užsiėmė žemės ūkiu savo tėvų valdose, tačiau nuo aktyvios politikos tuo laikotarpiu susilaikė.
Veikla kantono ir federalinėje politikoje
1830 m. Prancūzijoje įvykusi paskatino Jozefą Muncingerį vėl įsitraukti į politiką – jis prisijungė prie liberalų judėjimo. Tų metų gruodžio 22 d. vykusiame liaudies susirinkime jis pasakė kalbą, paskelbė besąlygišką ir pateikė 17 reikalavimų. Didžiausio palaikymo sulaukė dešimtinės – viduramžiško mokesčio – panaikinimo idėja. Kilus spaudimui, patriciatų valdžia atsistatydino.
1831 m. sausį įsigaliojusi naujoji kantono konstitucija išplėtė politines teises kaimo gyventojams. J. Muncingeris buvo išrinktas į Didžiąją tarybą, o iš jos – į Mažąją tarybą, vykdomąją kantono valdžią. Nuo 1833 m. jis penkiolika metų ėjo kantono vyriausybės pirmininko – landamano – pareigas. Jo vadovavimo laikotarpiu Zoloturno kantone įgyvendinta teisės lygybė, panaikinta dešimtinė, pertvarkyta švietimo sistema, modernizuota infrastruktūra.
1841 m. konstitucijos peržiūra įtvirtino liberalų pergalę. J. Muncingeriui teko numalšinti konservatorių pasipriešinimą – tvarkai palaikyti buvo pasitelkta kariuomenė, tačiau susidūrimų pavyko išvengti. Nors rėmė liberalias reformas, jis liko lojalus Katalikų Bažnyčiai: naujojoje konstitucijoje katalikybė išlaikė privilegijuotą statusą, o, skirtingai nei Argau kantone, vienuolynai nebuvo uždaryti.
Nuo 1831 m. J. Muncingeris atstovavo Zoloturno kantonui . 1847 m. jis balsavo už ginkluotą intervenciją prieš . Po liberalų pergalės prisidėjo rengiant 1848 m. , rėmė dviejų rūmų parlamentinę sistemą, nepritarė konfesinėms išimtinėms nuostatoms. Tų metų rudenį, konfederacijos tarybos pavedimu, J. Muncingeris kartu su žinomu to meto Ciuricho politiku tarpininkavo sprendžiant konfliktą Tičino kantone. Kol jis vykdė šią misiją, Didžioji taryba jį paskyrė į naujai suformuotą .
Federalinė Taryba
1848 m. lapkričio 16 d., per pirmąjį posėdį, kuriame buvo renkama Federalinė Taryba, Jozefas Muncingeris vis dar buvo Tičine, kur vykdė jam patikėtą tarpininkavimo misiją. Jis buvo išrinktas ketvirtuoju Tarybos nariu, nors rinkimuose nedalyvavo. Antrajame ture surinko 71 balsą. Lemiamu veiksniu tapo tai, kad kaip katalikas iš liberalaus kantono, nepriklausiusio Zonderbundo aljansui, jis padėjo užtikrinti konfesinę ir politinę pusiausvyrą.
Tapęs pirmuoju vadovu, jis ėmėsi kurti federalinės valstybės finansų sistemą ir rengti teisinį pagrindą vieningos valiutos įvedimui. Nepaisydamas kai kurių Rytų Šveicarijos kantonų pasipriešinimo, jis įvedė dešimtainę sistemą, o 1850 m. buvo įvestas Šveicarijos frankas.
1851 m. J. Muncingeris tapo Šveicarijos prezidentu ir vadovavo Užsienio reikalų departamentui. Vėliau trumpam grįžo į Finansų departamentą, o 1853–1854 m. vadovavo . Jo siūlymai dėl Juros upių baseino tvarkymo liko neįgyvendinti.
Gyvenimo pabaigoje J. Muncingeris sirgo depresija ir sunkia nervų liga. Dėl gydymo dažnai negalėdavo dalyvauti posėdžiuose, bet 1854 m. dar kartą buvo perrinktas į Tarybą. Būsimasis Federalinės Tarybos narys rašė, kad J. Muncingeris perrinktas „iš gailesčio, tikintis, kad netrukus atsistatydins“.
1855 m. sausio 31 d. per posėdį jis nualpo, o po savaitės mirė, būdamas 63 metų. Jį pakeitė liucernietis . J. Muncingeris palaidotas , katalikų kapinėse.
Literatūra
- Altermatt, Urs; Studer, Eduard (2019). „Josef Munzinger“. Das Bundesratslexikon. Ciurichas: NZZ Libro. ISBN 978-3-03810-218-2.
Šaltiniai
- Altermatt & Studer 2019, p. 51.
- „Wegen Denkmalschutz keine grossen Änderungen: So wird der Gasthof Rössli saniert“. Solothurner Zeitung. 2019-08-06. Suarchyvuotas originalas 2019-08-06.
- Altermatt & Studer 2019, p. 51–52.
- Altermatt & Studer 2019, p. 52.
- Altermatt & Studer 2019, p. 53.
- Altermatt & Studer 2019, p. 54–55.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Vienas iš pirmųjų septynių narių | Šveicarijos Federalinės Tarybos narys 1848–1855 | Po to: |
Prieš tai: Naujas postas | vadovas 1848–1850 | Po to: |
Prieš tai: | Šveicarijos konfederacijos prezidentas 1851 | Po to: |
Užsienio reikalų departamento vadovas 1851 | ||
vadovas 1852 | Po to: | |
Prieš tai: | vadovas 1853–1854 | Po to: |
Prieš tai: | vadovas 1855 | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Josef Munzinger, Kas yra Josef Munzinger? Ką reiškia Josef Munzinger?
Jozefas Muncingeris vok Josef MunzingerVisas vardas Martin Josef MunzingerGime 1791 m lapkricio 11 d SveicarijaMire 1855 m vasario 6 d 63 metai Bernas SveicarijaSveicarijos Federalines Tarybos narysĖjo pareigas 1848 m lapkricio 16 d 1855 m vasario 6 d Ankstesnis VelesnisSveicarijos konfederacijos prezidentasĖjo pareigas 1851 m sausio 1 d 1851 m gruodzio 31 d AnkstesnisVelesnisPartija Martinas Jozefas Muncingeris vok Martin Josef Munzinger 1791 m lapkricio 11 d 1855 m vasario 6 d sveicaru politikas vienas pirmuju Sveicarijos Federalines Tarybos nariu 1830 m jis dalyvavo Zoloturno kantono valdzios nuvertime o 1848 m isrinktas į Federaline Taryba Jis priklause vienai is dabartines Laisvuju demokratu partijos FDP pirmtakiu BiografijaJaunyste Jozefas Muncingeris jaunysteje revoliuciju laikotarpiu Jozefas Muncingeris buvo antrasis pasiturincio Olteno pirkliu seimos Konrado Muncingerio ir Elizabetos Smid sunus Jo vyresnysis brolis Ulrichas daugelį metu vadovavo Olteno miestui o jaunesnysis Viktoras pasirinko gydytojo ir muzikanto kelia Jozefas garsejo kalbiniais gebejimais ir meile muzikai Jis mokesi Zoloturno kolegijoje Murio mokykloje ir Sv Mykolo kolegijoje Fribure Baiges brandos egzaminus Bolonijoje įgijo prekybos issilavinima 1814 m sausio 8 d kai Zoloturno patriciatas nuverte vyriausybe J Muncingeris įsitrauke į politine veikla Kartu su broliais jis prisidejo prie pasipriesinimo siam perversmui Po trumpo pasitraukimo į Argau kantona jie grįzo į Zoloturna bet netrukus buvo suimti ir apkaltinti pilietiniu nepaklusnumu Birzelio 2 d per nesekminga liberalu bandyma perimti valdzia J Muncingeris buvo paleistas taciau siekdamas isvengti naujo persekiojimo pabego į Koma Zoloturno valdzia uz akiu nuteise jį treju metu tremtimi Tu paciu metu pabaigoje rusu diplomato tarpininkavimu J Muncingeriui buvo suteikta amnestija leidusi grįzti į tevyne 1817 1825 m jis dirbo Olteno miesto rastininku taip pat uzsieme zemes ukiu savo tevu valdose taciau nuo aktyvios politikos tuo laikotarpiu susilaike Veikla kantono ir federalineje politikoje 1830 m Prancuzijoje įvykusi paskatino Jozefa Muncingerį vel įsitraukti į politika jis prisijunge prie liberalu judejimo Tu metu gruodzio 22 d vykusiame liaudies susirinkime jis pasake kalba paskelbe besalygiska ir pateike 17 reikalavimu Didziausio palaikymo sulauke desimtines viduramzisko mokescio panaikinimo ideja Kilus spaudimui patriciatu valdzia atsistatydino 1831 m sausį įsigaliojusi naujoji kantono konstitucija isplete politines teises kaimo gyventojams J Muncingeris buvo isrinktas į Didziaja taryba o is jos į Mazaja taryba vykdomaja kantono valdzia Nuo 1833 m jis penkiolika metu ejo kantono vyriausybes pirmininko landamano pareigas Jo vadovavimo laikotarpiu Zoloturno kantone įgyvendinta teises lygybe panaikinta desimtine pertvarkyta svietimo sistema modernizuota infrastruktura 1841 m konstitucijos perziura įtvirtino liberalu pergale J Muncingeriui teko numalsinti konservatoriu pasipriesinima tvarkai palaikyti buvo pasitelkta kariuomene taciau susidurimu pavyko isvengti Nors reme liberalias reformas jis liko lojalus Kataliku Baznyciai naujojoje konstitucijoje katalikybe islaike privilegijuota statusa o skirtingai nei Argau kantone vienuolynai nebuvo uzdaryti Nuo 1831 m J Muncingeris atstovavo Zoloturno kantonui 1847 m jis balsavo uz ginkluota intervencija pries Po liberalu pergales prisidejo rengiant 1848 m reme dvieju rumu parlamentine sistema nepritare konfesinems isimtinems nuostatoms Tu metu rudenį konfederacijos tarybos pavedimu J Muncingeris kartu su zinomu to meto Ciuricho politiku tarpininkavo sprendziant konflikta Ticino kantone Kol jis vykde sia misija Didzioji taryba jį paskyre į naujai suformuota Federaline Taryba Seimos kapaviete prie kataliku baznycios 1848 m lapkricio 16 d per pirmajį posedį kuriame buvo renkama Federaline Taryba Jozefas Muncingeris vis dar buvo Ticine kur vykde jam patiketa tarpininkavimo misija Jis buvo isrinktas ketvirtuoju Tarybos nariu nors rinkimuose nedalyvavo Antrajame ture surinko 71 balsa Lemiamu veiksniu tapo tai kad kaip katalikas is liberalaus kantono nepriklausiusio Zonderbundo aljansui jis padejo uztikrinti konfesine ir politine pusiausvyra Tapes pirmuoju vadovu jis emesi kurti federalines valstybes finansu sistema ir rengti teisinį pagrinda vieningos valiutos įvedimui Nepaisydamas kai kuriu Rytu Sveicarijos kantonu pasipriesinimo jis įvede desimtaine sistema o 1850 m buvo įvestas Sveicarijos frankas 1851 m J Muncingeris tapo Sveicarijos prezidentu ir vadovavo Uzsienio reikalu departamentui Veliau trumpam grįzo į Finansu departamenta o 1853 1854 m vadovavo Jo siulymai del Juros upiu baseino tvarkymo liko neįgyvendinti Gyvenimo pabaigoje J Muncingeris sirgo depresija ir sunkia nervu liga Del gydymo daznai negaledavo dalyvauti posedziuose bet 1854 m dar karta buvo perrinktas į Taryba Busimasis Federalines Tarybos narys rase kad J Muncingeris perrinktas is gailescio tikintis kad netrukus atsistatydins 1855 m sausio 31 d per posedį jis nualpo o po savaites mire budamas 63 metu Jį pakeite liucernietis J Muncingeris palaidotas kataliku kapinese LiteraturaAltermatt Urs Studer Eduard 2019 Josef Munzinger Das Bundesratslexikon Ciurichas NZZ Libro ISBN 978 3 03810 218 2 SaltiniaiAltermatt amp Studer 2019 p 51 Wegen Denkmalschutz keine grossen Anderungen So wird der Gasthof Rossli saniert Solothurner Zeitung 2019 08 06 Suarchyvuotas originalas 2019 08 06 Altermatt amp Studer 2019 p 51 52 Altermatt amp Studer 2019 p 52 Altermatt amp Studer 2019 p 53 Altermatt amp Studer 2019 p 54 55 Vikiteka Josef Munzinger vaizdine ir garsine medziagaPolitinis postasPries tai Vienas is pirmuju septyniu nariu Sveicarijos Federalines Tarybos narys 1848 1855 Po to Pries tai Naujas postas vadovas 1848 1850 Po to Pries tai Sveicarijos konfederacijos prezidentas 1851 Po to Uzsienio reikalu departamento vadovas 1851vadovas 1852 Po to Pries tai vadovas 1853 1854 Po to Pries tai vadovas 1855 Po to