Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karlas Marata ar Maratis it Carlo Maratta Maratti 1625 1713 m italų baroko tapytojas piešėjas grafikas K Maratos autopor
Carlo Maratta
Karlas Marata (ar Maratis, it. Carlo Maratta, Maratti, 1625–1713 m.) – italų baroko tapytojas, piešėjas, grafikas.
Biografija
Karlas Marata (ar Maratis) gimė 1625 m. gegužės 25 d. , netoli Ankonos. Apie 1635 m. jis atvyko į Romą ir 1637−1645 m. mokėsi pas Andrėją Sakį. Buvo mokomas imti pavyzdį iš Rafaelio ir Bolonijos Karačių mokyklos tapytojų. Po to pradėjo dirbti savarankiškai. 1650 m. atliktas „Piemenų pagarbinimas“ S. Giuseppe dei Falegnami bažnyčiai rodo A. Sakio tapybos įtaką. 1651−56 m. jis dekoroavo Alaleonos koplyčią S. Isidoro bažnyčioje Šv. Juozapo gyvenimo istorijos tema. Popiežiaus Aleksandro VII užsakymu 1656 m. nutapė „Marijos aplankymą“ bažnyčiai ir kitais metais „Išminčių pagarbinimą“ Kvirinalo rūmų popiežių galerijai. Apie 1660 m. jo atlikta „Augusto taika“ su kitų dailininkų kūriniais buvo nusiųsta į Prancūziją. Jis kūrė paveikslus po A. Sakio mirties. 1664 m. išrinktas Romos Šv. Luko akademijos vadovu.
Mirus kitiems dailininkams XVII a. pabaigoje K. Marata tapo žymiausiu Romos tapytoju. Reikšmingiausiu jo brandos darbu tapo 1674 m. atlikta „Maloningumo triumfo“ lubų tapyba Altieri rūmuose, užsakyta popiežiaus Klemenso X. K. Marata tapė altorinius paveikslus Romos bažnyčioms, tarp jų − Il Gesu, ir Santa Maria del Popolo bažnyčioms. 1680 m. jis nutapė „Apolono ir Dafnės“ paveikslą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV, kuriuo karalius buvo taip patenkintas, kad jam suteikė karališkojo dvaro tapytojo titulą. K. Marata kūrė dizainus Šv. Petro bazilikos mozaikoms. 1700 m. vėl išrinktas Šv. Luko akademijos vadovu ir 1706 m. patvirtintas juo iki mirties. 1702 m. popiežius Klemensas XI jį paskyrė Romos senienų direktoriumi. 1704 m. jam suteikta riterystė. K. Maratai buvo patikėtas Rafaelio freskų atnaujinimas Vatikano kambariuose. Vėlyvuoju laikotarpiu daugelį kūrinių daugiau ar mažiau atliko jo mokiniai. Karlas Marata mirė 1713 m. gruodžio 15 d. Romoje. Palaidotas bažnyčioje. Jo kompozicijoms būdingas aiškumas, subalansuotumas, barokiškas puošnumas ir klasikinis idealizavimas.
Darbų galerija
- „Popiežius Klemensas IX“ (apie 1669 m., Vatikano pinakoteka, Roma)
- „Madona soste su angelais ir šventaisiais“ (1680−1690 m., , Roma)
- „Madona su Kūdikiu“ (Vienos meno istorijos muziejus)
- „Nekaltas prasidėjimas“ (1689 m., Santa Maria del Popolo, Roma)
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica, 2008 m.
- Britų muziejus
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Carlo Maratta, Kas yra Carlo Maratta? Ką reiškia Carlo Maratta?
Karlas Marata ar Maratis it Carlo Maratta Maratti 1625 1713 m italu baroko tapytojas piesejas grafikas K Maratos autoportretas piesinys 1684 m BiografijaKarlas Marata ar Maratis gime 1625 m geguzes 25 d netoli Ankonos Apie 1635 m jis atvyko į Roma ir 1637 1645 m mokesi pas Andreja Sakį Buvo mokomas imti pavyzdį is Rafaelio ir Bolonijos Karaciu mokyklos tapytoju Po to pradejo dirbti savarankiskai 1650 m atliktas Piemenu pagarbinimas S Giuseppe dei Falegnami baznyciai rodo A Sakio tapybos įtaka 1651 56 m jis dekoroavo Alaleonos koplycia S Isidoro baznycioje Sv Juozapo gyvenimo istorijos tema Popieziaus Aleksandro VII uzsakymu 1656 m nutape Marijos aplankyma baznyciai ir kitais metais Isminciu pagarbinima Kvirinalo rumu popieziu galerijai Apie 1660 m jo atlikta Augusto taika su kitu dailininku kuriniais buvo nusiusta į Prancuzija Jis kure paveikslus po A Sakio mirties 1664 m isrinktas Romos Sv Luko akademijos vadovu Mirus kitiems dailininkams XVII a pabaigoje K Marata tapo zymiausiu Romos tapytoju Reiksmingiausiu jo brandos darbu tapo 1674 m atlikta Maloningumo triumfo lubu tapyba Altieri rumuose uzsakyta popieziaus Klemenso X K Marata tape altorinius paveikslus Romos baznycioms tarp ju Il Gesu ir Santa Maria del Popolo baznycioms 1680 m jis nutape Apolono ir Dafnes paveiksla Prancuzijos karaliui Liudvikui XIV kuriuo karalius buvo taip patenkintas kad jam suteike karaliskojo dvaro tapytojo titula K Marata kure dizainus Sv Petro bazilikos mozaikoms 1700 m vel isrinktas Sv Luko akademijos vadovu ir 1706 m patvirtintas juo iki mirties 1702 m popiezius Klemensas XI jį paskyre Romos senienu direktoriumi 1704 m jam suteikta riteryste K Maratai buvo patiketas Rafaelio fresku atnaujinimas Vatikano kambariuose Velyvuoju laikotarpiu daugelį kuriniu daugiau ar maziau atliko jo mokiniai Karlas Marata mire 1713 m gruodzio 15 d Romoje Palaidotas baznycioje Jo kompozicijoms budingas aiskumas subalansuotumas barokiskas puosnumas ir klasikinis idealizavimas Darbu galerija Popiezius Klemensas IX apie 1669 m Vatikano pinakoteka Roma Madona soste su angelais ir sventaisiais 1680 1690 m Roma Madona su Kudikiu Vienos meno istorijos muziejus Nekaltas prasidejimas 1689 m Santa Maria del Popolo Roma SaltiniaiVikiteka Carlo Maratta vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica 2008 m Britu muziejus