Kelionė į rojų

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kelionė į rojų – 1980 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas meninis filmas pagal Hermano Zudermano romaną „Kelionė į Tilžę“.

Kūrybinė grupė

• Režisierius statytojas – Arūnas Žebriūnas;
• Scenarijaus autorius – Saulius Šaltenis;
• Operatorius statytojas – Jonas Gricius;
• Kompozitorius – Laimis Vilkončius;
• Dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė.

Vaidina

• Eglė Gabrėnaitė – Marta Anker;
• Rimanta Krilavičiūtė – Indrė;
• Algirdas Latėnas – Ansas Balčius;
• Vytautas Paukštė – Jakštaitis;
• Antanas Šurna – žandaras;
• Nijolė Oželytė – Busė;
•  – pastorius Hopkė;
• Kostas Smoriginas;
• Juozas Jaruševičius – Mingėla;
• Donatas Katkus – Taublicas;
• Vidas Petkevičius – Francas;
• Saulius Sipaitis – mokytojas;
• taip pat , Feliksas Einas, Česlovas Judeikis, Vytautas Eidukaitis, Regina Varnaitė, Gediminas Pranckūnas ir kiti.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Neturtingą žveją Ansą Balčių pamilsta turtinga našlė Marta Anker, garsios Tilžės prekybinės firmos „Rojus“ savininkė. Šią įnoringą gražuolę, netikėtai pasirodžiusią gimtosiose vietose, gyventojai vadina ragana. Gal taip ir yra, nes jai pavyksta apžavėti Ansą, kuris beveik pasiryžta priimti Martos pinigus, grožį ir aistrą, o svarbiausia – naują aprūpintą gyvenimą. Kitoje svarstyklių pusėje – visas Anso turtas: žvejo valtelė su įrankiais, namelis jūros pakrantėje, sūnus, dukra ir žmona Indrė, vienintelė kliūtis kelionėje į rojų, kurią jam siūlo ponia. Martos, vaikystėje išniekintos pastoriaus Hopkės, širdis nuo sudėtingo gyvenimo ir patirtų pažeminimų sustabarėjusi ir savo laimės ji pasiryžusi siekti visomis, net pačiomis žiauriausiomis, priemonėmis. Indrė supranta, ką jaučia Ansas, bet visgi plaukia su juo į Tilžę, nežinodama, ar grįš namo…

Apdovanojimai

• 1981 m. – Kultūros ministerijos prizas už režisūrinį meistriškumą ir meninius sprendimus Visasąjunginiame kino festivelyje Vilniuje režisieriui A. Žebriūnui ir operatoriui J. Griciui;
• Žurnalo „Sparnai“ prizas R. Krilavičiūtei, simpatiškiausiai festivalio aktorei.