Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ispanijos įpėdinystės karasIš kairės į dešinę Blenheimo mūšis 1704 m rugpjūčio 13 d Ramili mūšis 1706 m gegužės 23 d Alm
Ispanijos įpėdinystės karas
| Ispanijos įpėdinystės karas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Iš kairės į dešinę:
| |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Šventoji Romos imperija Anglija (iki 1707 m.) | Prancūzija Burbonų Ispanija | ||||||||||
Ispanijos įpėdinystės karas – karas, vykęs 1701–1715 m. tarp keleto didžiųjų Europos valstybių dėl Burbonų dinastijos siekio personaline unija sujungti Prancūziją ir Ispaniją. Pagrindinės karo dalyvės buvo Šventoji Romos imperija, Didžioji Britanija (iki 1707 m. Anglija ir Škotija), Jungtinės Nyderlandų Provincijos, Portugalija ir prieš Prancūziją, Ispaniją ir Bavariją.
Ispanijos sosto įpėdinystės klausimas
1665 m. rugsėjo 17 d. mirė Ispanijos karalius Pilypas IV, palikdamas vienintelį vyriškos linijos įpėdinį iš antrosios santuokos su – jauniausiąjį ketverių metų sūnų Karolį. Pilypo IV dukra Marija Teresė (iš pirmosios santuokos su Henriko IV dukterimi Elžbieta) 1660 m. birželį ištekėjo už Liudviko XIV. Šis Burbonų suartėjimas su Ispanija atvėrė teisinę galimybę užimti Ispanijos sostą. Nors ištekėdama Marija Teresė atsisakė pretenzijų į Ispanijos sostą, už tai pažadėtas finansinis atlygis taip ir nebuvo sumokėtas.
Prancūzijos galimybes paveldėti sostą stiprino tai, kad Pilypo IV paveldėtojas ir paskutinis Ispanijos Habsburgas Karolis II buvo mažas vaikas, fiziškai neįgalus, protiškai atsilikęs, jo organizmas buvo neišsivystęs, o jis pats sunkiai vaikščiojo ir kalbėjo. Tačiau Liudviko XIV pretenzijos slydo iš rankų, nes silpnas Karolis II, kurio mirties tikėtasi dar esant gyvam Pilypui IV, ne tik pergyveno savo tėvą, bet valdė iki 1700 m.
Prancūzija bandė užsitikrinti paveldėjimo teises Ispanijoje, kai 1679 m. vienintelio Liudviko XIV brolio Pilypo Orleaniečio dukra Marija Luiza buvo ištekinta už Karolio II, bet tai nieko nedavė, nes Karolis II pasirodė esąs nevaisingas. Marija Luiza puolė į depresiją, nutuko ir galiausiai 1689 m. mirė. Tai Liudvikui XIV tapo neįveikiama kliūtimi, jis pradėjo kurti planus, kaip kitaip išnaudoti susidariusią padėtį, pirmiausia, kaip įtvirtinti Prancūzijos dominavimą Ispanijos Nyderlanduose.
Habsburgai, siekdami neleisti Prancūzijai įsitvirtinti Ispanijoje, taip pat bandė spręsti šią problemą vedybų politika. Imperatoriaus Leopoldo I svainė Marija Ona po Marijos Luizos mirties taip pat buvo ištekinta už Karolio II, bet ir ši santuoka taip pat buvo beviltiška.
Susidomėjimą Ispanijos problema rodė ir jūrinės valstybės – Anglija bei Jungtinės Provincijos (Olandija). Jei būtų nelikę Karolio II, anglams buvo svarbu užsitikrinti užjūrio prekybos teises Ispanijos kolonijose. Olandijai ypač rūpėjo Ispanijos Nyderlandų likimas. Šie interesai jungė Angliją ir Olandiją (kaip ir Vilhelmo Oraniečio dinastinė linija). Olandijos ekonomiką valdę luomai jokiu būdu nenorėjo, kad Prancūzijos sosto įpėdinis sėstų į Ispanijos sostą. Jie siekė pasidalinti Ispanijos valdas, patenkindami prancūzų pretenzijas tik į pakraštines teritorijas.
Po Karolio II mirties dinastinės galimybės leido pratęsti valdžią Ispanijoje Burbonams arba Habsburgams, nes tiek Leopoldas I, tiek Liudvikas XIV buvo karaliaus Pilypo III vaikaičiai. Todėl kandidatai į sostą buvo du: Leopoldo I vaikaitis, Bavarijos kurfiursto sūnus Juozapas Ferdinandas ir Liudviko XIV vaikaitis, Anžu kunigaikštis .
1698 m. Hagoje buvo sudaryta vadinamoji Pirmojo padalijimo sutartis: jūrinės valstybės su Prancūzija sutarė, kad šešiametis Bavarijos kurfiursto sūnus, Leopoldo I anūkas Juozapas Ferdinandas taps Ispanijos sosto paveldėtoju (pirmiausia dėl to, kad jis – nei Habsburgas, nei Burbonas, o ), jam taip pat turėjo pereiti Ispanijos kolonijos ir Belgija, o Italija pasidalijama tarp Prancūzijos (kuriai atitenka Neapolis ir Sicilija) bei Austrijos, gaunančios . Ispanija iš pradžių pasipriešino, bet vėliau Karolis II nusileido, nepritardamas tik Ispanijos valdų padalijimui. Tačiau 1699 m. vasario 6 d. sutartas pretendentas į sostą Juozapas Ferdinandas netikėtai mirė nuo raupų. Tai davė kelią tolesmėms Prancūzijos–Anglijos deryboms. 1700 m. kovą Londone buvo pasirašyta nauja Antrojo padalijimo sutartis, pagal kurią jauniausiajam imperatoriaus Leopoldo I sūnui erchercogui Karoliui turėjo atitekti Ispanija, Belgija ir kolonijos, Prancūzijai – Neapolis, Sicilija ir Toskana, o Lotaringijos kunigaikščiui Leopoldui – Milanas. Austrai tuo nebuvo patenkinti, nes pirmiausia siekė ispanų valdų Italijoje, todėl Leopoldas I padalijimui pasipriešino.
Sutarčiai nebuvo pritariama ir Ispanijoje. Jos politinis elitas suprato, kad gresia karas, tačiau dominuojant proprancūziškai pusei, visos valdos buvo prižadėtos . Tam pritarė ir popiežius, norėjęs išvengti Habsburgų dominavimo. Karolis II 1700 m. spalio 2 d. Pilypo naudai sudarė testamentą, kuriuo reikalavo niekada nesujungti Prancūzijos ir Ispanijos (Pilypui tapus Prancūzijos karaliumi, Ispanijos valdovu turėjo tapti jo jaunesnysis brolis Beri kunigaikštis Karolis), o Ispanijos neįtraukti į Prancūzijos karus, ir 1700 m. lapkričio 1 d. mirė.
Liudvikui XIV iš pradžių sekėsi manevruoti, sudarant susitarimus su jūrinėmis valstybėmis. Pilypas tapo Ispanijos karaliumi, viešai buvo paskelbta, kad „Pirėnų jau nebėra“ (pranc. Il n'y a plus de Pyrénées). Nors tai buvo Londono sutarties pažeidimas, kuriam Anglijos karalius priešinosi, parlamente dominavę toriai nenorėjo karo, todėl 1701 m. balandį Anglija pripažino nauju Ispanijos karaliumi. Tačiau Liudviko XIV pasirinktas kelias buvo pernelyg agresyvus. Kai Anžu kunigaikštis Pilypas tapo Ispanijos karaliumi, 1701 m. vasarį prancūzų įgulos buvo operatyviai įvestos į Milaną, o iš Belgijos barjerinių tvirtovių pasienyje su Olandija buvo išvarytos olandų įgulos. Tai stiprino priešiškumą Olandijoje. Liudvikas XIV Pilypui po savo mirties pavedė valdyti ir Prancūziją. Tai laužė tarptautinius susitarimus ir prieštaravo Karolio II testamentui. Be to, Liudvikas XIV juodaodžių vergų pervežimo monopolį Ispanijoje atidavė vien Prancūzijai, kas dar labiau kirtosi su Anglijos ir Olandijos interesais.
Vilhelmas III, užsitikrinęs paramą Anglijoje, 1701 m. rugsėjo 7 d. kartu su Olandija ir imperatoriumi Leopoldu I pasirašė Hagos sutartį: nors Pilypas V buvo pripažįstamas, Prancūzijos ir Ispanijos karūnas buvo numatoma atskirti, ispanų valdas Italijoje perduoti Austrijai, iš visos Belgijos suformuoti austrų kontroliuojamą barjerą tarp Prancūzijos ir Olandijos, o Anglijai ir Olandijai pripažinti prekybos Ispanijos kolonijose monopolį. 1701 m. rugsėjo 16 d. mirus išvarytam pretendentui į Anglijos sostą Jokūbui II, Prancūzija atsakė į Hagos sutartį jo sūnų pripažindama nauju Anglijos karaliumi Jokūbu III, kas galutinai užaštrino santykius tarp Prancūzijos ir Anglijos. Tai davė tiesioginį pretekstą Anglijai: dominuojama karo siekiančiųjų pusė laimėjo ir pasirengimui karui Anglijoje buvo pritarta.
Karo eiga
Karas dėl Ispanijos įpėdinystės prasidėjo 1702 m. gegužės 15 d., kai Anglija paskelbė karą Prancūzijai. Bendrame aljanse ją palaikė Danija, dauguma Šventosios Romos imperijos kunigaikštysčių, įskaitant ir Hanoverio kurfiurstą Jurgį bei Prūsiją (už pažadą dalyvauti kare Habsburgų pusėje 1701 m. gavusi karalystės titulą). Prancūzija kitoje pusėje galėjo naudotis Bavarija ir Vengrija.
Kariniai veiksmai prasidėjo princo Eugenijaus Savojiečio vadovaujamai austrų kariuomenei įžengus į ispanams priklausiusį Milaną, kas išprovokavo prancūzų įsikišimą. Anglams 1703 m. sulaikius ispanų ir portugalų laivyną, portugalai pamatė, kad Prancūzijos–Ispanijos laimėjimas jų santykiams su užjūriu nieko gero neduos (nes jūrą tvirtai kontroliavo Anglija), todėl, norėdama išsaugoti savo kolonijas nuo galimo ispanų arba prancūzų išpuolio, 1703 m. Portugalija po ilgų derybų sudarė su Anglija Metueno sutartį. 1704 m. Anglija įsitvirtino Gibraltare.
Prancūzijos veiksmų Ispanija ryškiau paremti negalėjo. 1705 m. Bavarija po lemtingo Blenheimo mūšio (kuriame Džonas Čerčilis Molboras ir Eugenijus Savojietis sumušė Kamilio de Talaro vadovaujamus prancūzus) prarado karinę iniciatyvą ir faktiškai iš karo pasitraukė. 1706 m., pasinaudoję Gibraltaru bei Portugalija, anglai užėmė Ispaniją, ir Austrijos įpėdinis erchercogas Karolis buvo paskelbtas Ispanijos karaliumi. Tačiau pačioje Ispanijoje prancūzams pavyko konfesiniu pagrindu sukelti neramumus visuomenėje.
1709–1710 m. Prancūzija nepatyrė lemiamų pralaimėjimų, Austrija, Olandija bei Didžioji Britanija patyrė žymius nuostolius. Vigus Britanijoje pakeitė toriai, kurie ėmė siekti taikos, be to, ir kitos pusės norėjo nusileisti. Austrija buvo išsekinta sukilusių vengrų (1703–1711 m.), vadovaujamų Transilvanijos kunigaikščio Ferenco Rakocio.
Karo rezultatai
Ispanijos įpėdinystės karas baigėsi 1713 m. balandžio 11 d. Utrechte sudarius taikos sutartį tarp Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Nyderlandų Provincijų bei Savojos bei 1714 m. kovo 4 d. Raštate ir rugsėjo 6 d. Badene sudarius taikos sutartį tarp Šventosios Romos imperijos ir Prancūzijos.
Prancūzija sugebėjo išsaugoti Burbonui Pilypui V Ispanijos sostą, bet su sąlyga, kad nebus personalinės Prancūzijos ir Ispanijos unijos. Ispanija turėjo paaukoti Britanijai Gibraltarą, be to, į Britaniją ilgainiui ėmė orientuotis Portugalija. Ispanija prarado didesnę buvusių valdų pietų Italijoje ir Viduržemio jūros salose kontrolę. Habsburgams, greta Milano ir Neapolio, atiteko Ispanijos Nyderlandų kontrolė.
Karo rezultatai gerokai sumažino Prancūzijos aktyvumo galimybes Europos politikoje. Ispanija taip pat nebegalėjo imtis aktyvesnių veiksmų ir faktiškai buvo palikta nuošalyje nuo didžiosios Europos politikos.
Šaltiniai
- Ispanijos įpėdinystės karas/Priežastys
- Ispanijos įpėdinystės karas/Padariniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos įpėdinystės karas, Kas yra Ispanijos įpėdinystės karas? Ką reiškia Ispanijos įpėdinystės karas?
Ispanijos įpedinystes karasIs kaires į desine Blenheimo musis 1704 m rugpjucio 13 d Ramili musis 1706 m geguzes 23 d Almansos musis 1707 m balandzio 25 d Deneno musis 1712 m liepos 24 d Data 1701 m liepos 9 d 1715 m vasario 6 d 13 metu 6 menesiai ir 4 savaites Vieta Europa Zemumu salys Italija Vengrija Ispanija Portugalija Pietryciu PrancuzijaSiaures Amerika Vest Indija Trylika koloniju ir Sent Dzonsas Niufaundlandas Pietu Amerika Naujoji Granados karalyste Portugalu BrazilijaAzija Indija Afrika Vakaru AfrikaRezultatas Utrechto ir taikos sutartysPriezastis Bevaikio Karolio II mirtis ir bei Karolio VI konfliktas del Ispanijos imperijos sostoTeritoriniai pokyciai patvirtinamas kaip Ispanijos karalius taciau atsisako vietos eileje į Prancuzijos sostaIspanijos Nyderlandai Neapolis Milanas Sardinija atiduodami Austrijai Sicilija prijungiama prie valdu Gibraltaras ir Menorka atitenka Jungtinei KaralysteiPrancuzija Austrijai atiduoda Ipra ir gauna bei slenįKonflikto salys Sventoji Romos imperija Anglija iki 1707 m Skotija iki 1707 m Didzioji Britanija nuo 1707 m Olandijos respublika Prohabsburgiska Ispanija Prusija nuo 1702 m nuo 1703 m Portugalija nuo 1703 m Prancuzija Burbonu Ispanija Bavarija iki 1704 m iki 1703 m iki 1702 m Ljezas iki 1702 m Ispanijos įpedinystes karas karas vykes 1701 1715 m tarp keleto didziuju Europos valstybiu del Burbonu dinastijos siekio personaline unija sujungti Prancuzija ir Ispanija Pagrindines karo dalyves buvo Sventoji Romos imperija Didzioji Britanija iki 1707 m Anglija ir Skotija Jungtines Nyderlandu Provincijos Portugalija ir pries Prancuzija Ispanija ir Bavarija Ispanijos sosto įpedinystes klausimas1665 m rugsejo 17 d mire Ispanijos karalius Pilypas IV palikdamas vienintelį vyriskos linijos įpedinį is antrosios santuokos su jauniausiajį ketveriu metu sunu Karolį Pilypo IV dukra Marija Terese is pirmosios santuokos su Henriko IV dukterimi Elzbieta 1660 m birzelį istekejo uz Liudviko XIV Sis Burbonu suartejimas su Ispanija atvere teisine galimybe uzimti Ispanijos sosta Nors istekedama Marija Terese atsisake pretenziju į Ispanijos sosta uz tai pazadetas finansinis atlygis taip ir nebuvo sumoketas Prancuzijos galimybes paveldeti sosta stiprino tai kad Pilypo IV paveldetojas ir paskutinis Ispanijos Habsburgas Karolis II buvo mazas vaikas fiziskai neįgalus protiskai atsilikes jo organizmas buvo neissivystes o jis pats sunkiai vaiksciojo ir kalbejo Taciau Liudviko XIV pretenzijos slydo is ranku nes silpnas Karolis II kurio mirties tiketasi dar esant gyvam Pilypui IV ne tik pergyveno savo teva bet valde iki 1700 m Prancuzija bande uzsitikrinti paveldejimo teises Ispanijoje kai 1679 m vienintelio Liudviko XIV brolio Pilypo Orleaniecio dukra Marija Luiza buvo istekinta uz Karolio II bet tai nieko nedave nes Karolis II pasirode esas nevaisingas Marija Luiza puole į depresija nutuko ir galiausiai 1689 m mire Tai Liudvikui XIV tapo neįveikiama kliutimi jis pradejo kurti planus kaip kitaip isnaudoti susidariusia padetį pirmiausia kaip įtvirtinti Prancuzijos dominavima Ispanijos Nyderlanduose Habsburgai siekdami neleisti Prancuzijai įsitvirtinti Ispanijoje taip pat bande spresti sia problema vedybu politika Imperatoriaus Leopoldo I svaine Marija Ona po Marijos Luizos mirties taip pat buvo istekinta uz Karolio II bet ir si santuoka taip pat buvo beviltiska Susidomejima Ispanijos problema rode ir jurines valstybes Anglija bei Jungtines Provincijos Olandija Jei butu nelike Karolio II anglams buvo svarbu uzsitikrinti uzjurio prekybos teises Ispanijos kolonijose Olandijai ypac rupejo Ispanijos Nyderlandu likimas Sie interesai junge Anglija ir Olandija kaip ir Vilhelmo Oraniecio dinastine linija Olandijos ekonomika valde luomai jokiu budu nenorejo kad Prancuzijos sosto įpedinis sestu į Ispanijos sosta Jie sieke pasidalinti Ispanijos valdas patenkindami prancuzu pretenzijas tik į pakrastines teritorijas Po Karolio II mirties dinastines galimybes leido pratesti valdzia Ispanijoje Burbonams arba Habsburgams nes tiek Leopoldas I tiek Liudvikas XIV buvo karaliaus Pilypo III vaikaiciai Todel kandidatai į sosta buvo du Leopoldo I vaikaitis Bavarijos kurfiursto sunus Juozapas Ferdinandas ir Liudviko XIV vaikaitis Anzu kunigaikstis 1698 m Hagoje buvo sudaryta vadinamoji Pirmojo padalijimo sutartis jurines valstybes su Prancuzija sutare kad sesiametis Bavarijos kurfiursto sunus Leopoldo I anukas Juozapas Ferdinandas taps Ispanijos sosto paveldetoju pirmiausia del to kad jis nei Habsburgas nei Burbonas o jam taip pat turejo pereiti Ispanijos kolonijos ir Belgija o Italija pasidalijama tarp Prancuzijos kuriai atitenka Neapolis ir Sicilija bei Austrijos gaunancios Ispanija is pradziu pasipriesino bet veliau Karolis II nusileido nepritardamas tik Ispanijos valdu padalijimui Taciau 1699 m vasario 6 d sutartas pretendentas į sosta Juozapas Ferdinandas netiketai mire nuo raupu Tai dave kelia tolesmems Prancuzijos Anglijos deryboms 1700 m kova Londone buvo pasirasyta nauja Antrojo padalijimo sutartis pagal kuria jauniausiajam imperatoriaus Leopoldo I sunui erchercogui Karoliui turejo atitekti Ispanija Belgija ir kolonijos Prancuzijai Neapolis Sicilija ir Toskana o Lotaringijos kunigaiksciui Leopoldui Milanas Austrai tuo nebuvo patenkinti nes pirmiausia sieke ispanu valdu Italijoje todel Leopoldas I padalijimui pasipriesino Sutarciai nebuvo pritariama ir Ispanijoje Jos politinis elitas suprato kad gresia karas taciau dominuojant proprancuziskai pusei visos valdos buvo prizadetos Tam pritare ir popiezius norejes isvengti Habsburgu dominavimo Karolis II 1700 m spalio 2 d Pilypo naudai sudare testamenta kuriuo reikalavo niekada nesujungti Prancuzijos ir Ispanijos Pilypui tapus Prancuzijos karaliumi Ispanijos valdovu turejo tapti jo jaunesnysis brolis Beri kunigaikstis Karolis o Ispanijos neįtraukti į Prancuzijos karus ir 1700 m lapkricio 1 d mire Zemelapis rodantis Prancuzijos ir jos sajungininku zalia ir jos priesininku melyna teritorijas Liudvikui XIV is pradziu sekesi manevruoti sudarant susitarimus su jurinemis valstybemis Pilypas tapo Ispanijos karaliumi viesai buvo paskelbta kad Pirenu jau nebera pranc Il n y a plus de Pyrenees Nors tai buvo Londono sutarties pazeidimas kuriam Anglijos karalius priesinosi parlamente dominave toriai nenorejo karo todel 1701 m balandį Anglija pripazino nauju Ispanijos karaliumi Taciau Liudviko XIV pasirinktas kelias buvo pernelyg agresyvus Kai Anzu kunigaikstis Pilypas tapo Ispanijos karaliumi 1701 m vasarį prancuzu įgulos buvo operatyviai įvestos į Milana o is Belgijos barjeriniu tvirtoviu pasienyje su Olandija buvo isvarytos olandu įgulos Tai stiprino priesiskuma Olandijoje Liudvikas XIV Pilypui po savo mirties pavede valdyti ir Prancuzija Tai lauze tarptautinius susitarimus ir priestaravo Karolio II testamentui Be to Liudvikas XIV juodaodziu vergu pervezimo monopolį Ispanijoje atidave vien Prancuzijai kas dar labiau kirtosi su Anglijos ir Olandijos interesais Vilhelmas III uzsitikrines parama Anglijoje 1701 m rugsejo 7 d kartu su Olandija ir imperatoriumi Leopoldu I pasirase Hagos sutartį nors Pilypas V buvo pripazįstamas Prancuzijos ir Ispanijos karunas buvo numatoma atskirti ispanu valdas Italijoje perduoti Austrijai is visos Belgijos suformuoti austru kontroliuojama barjera tarp Prancuzijos ir Olandijos o Anglijai ir Olandijai pripazinti prekybos Ispanijos kolonijose monopolį 1701 m rugsejo 16 d mirus isvarytam pretendentui į Anglijos sosta Jokubui II Prancuzija atsake į Hagos sutartį jo sunu pripazindama nauju Anglijos karaliumi Jokubu III kas galutinai uzastrino santykius tarp Prancuzijos ir Anglijos Tai dave tiesioginį preteksta Anglijai dominuojama karo siekianciuju puse laimejo ir pasirengimui karui Anglijoje buvo pritarta Karo eigaLiudvikas XIV skelbia Anzu kunigaikstį nauju Ispanijos karaliumi Karas del Ispanijos įpedinystes prasidejo 1702 m geguzes 15 d kai Anglija paskelbe kara Prancuzijai Bendrame aljanse ja palaike Danija dauguma Sventosios Romos imperijos kunigaikstysciu įskaitant ir Hanoverio kurfiursta Jurgį bei Prusija uz pazada dalyvauti kare Habsburgu puseje 1701 m gavusi karalystes titula Prancuzija kitoje puseje galejo naudotis Bavarija ir Vengrija Kariniai veiksmai prasidejo princo Eugenijaus Savojiecio vadovaujamai austru kariuomenei įzengus į ispanams priklausiusį Milana kas isprovokavo prancuzu įsikisima Anglams 1703 m sulaikius ispanu ir portugalu laivyna portugalai pamate kad Prancuzijos Ispanijos laimejimas ju santykiams su uzjuriu nieko gero neduos nes jura tvirtai kontroliavo Anglija todel noredama issaugoti savo kolonijas nuo galimo ispanu arba prancuzu ispuolio 1703 m Portugalija po ilgu derybu sudare su Anglija Metueno sutartį 1704 m Anglija įsitvirtino Gibraltare Prancuzijos veiksmu Ispanija ryskiau paremti negalejo 1705 m Bavarija po lemtingo Blenheimo musio kuriame Dzonas Cercilis Molboras ir Eugenijus Savojietis sumuse Kamilio de Talaro vadovaujamus prancuzus prarado karine iniciatyva ir faktiskai is karo pasitrauke 1706 m pasinaudoje Gibraltaru bei Portugalija anglai uzeme Ispanija ir Austrijos įpedinis erchercogas Karolis buvo paskelbtas Ispanijos karaliumi Taciau pacioje Ispanijoje prancuzams pavyko konfesiniu pagrindu sukelti neramumus visuomeneje 1709 1710 m Prancuzija nepatyre lemiamu pralaimejimu Austrija Olandija bei Didzioji Britanija patyre zymius nuostolius Vigus Britanijoje pakeite toriai kurie eme siekti taikos be to ir kitos puses norejo nusileisti Austrija buvo issekinta sukilusiu vengru 1703 1711 m vadovaujamu Transilvanijos kunigaikscio Ferenco Rakocio Karo rezultataiPrincas Eugenijus Savojietis Habsburgu karo pajegu vadas kare Ispanijos įpedinystes karas baigesi 1713 m balandzio 11 d Utrechte sudarius taikos sutartį tarp Prancuzijos Ispanijos Didziosios Britanijos Jungtiniu Nyderlandu Provinciju bei Savojos bei 1714 m kovo 4 d Rastate ir rugsejo 6 d Badene sudarius taikos sutartį tarp Sventosios Romos imperijos ir Prancuzijos Prancuzija sugebejo issaugoti Burbonui Pilypui V Ispanijos sosta bet su salyga kad nebus personalines Prancuzijos ir Ispanijos unijos Ispanija turejo paaukoti Britanijai Gibraltara be to į Britanija ilgainiui eme orientuotis Portugalija Ispanija prarado didesne buvusiu valdu pietu Italijoje ir Vidurzemio juros salose kontrole Habsburgams greta Milano ir Neapolio atiteko Ispanijos Nyderlandu kontrole Karo rezultatai gerokai sumazino Prancuzijos aktyvumo galimybes Europos politikoje Ispanija taip pat nebegalejo imtis aktyvesniu veiksmu ir faktiskai buvo palikta nuosalyje nuo didziosios Europos politikos SaltiniaiVikiteka Ispanijos įpedinystes karas vaizdine ir garsine medziagaIspanijos įpedinystes karas Priezastys Ispanijos įpedinystes karas Padariniai