Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ming dinastija kin 明朝 pinyin Míng Cháo dinastija valdžiusi Kiniją 1368 1644 m po Juan dinastijos prieš Čing dinastiją Mi
Mingų dinastija
Ming dinastija (kin. 明朝, pinyin: Míng Cháo) – dinastija, valdžiusi Kiniją 1368–1644 m., po Juan dinastijos, prieš Čing dinastiją. Ming valstybė buvo vadinama „Didžiąja Ming imperija“ (大明國; Dà Míng Guó). Sostinės – Nankinas, vėliau Pekinas.
Dinastijos įkūrimas ir Hong-u politika
Juan dinastijos valdymo pabaigoje kilo valstiečių sukilimai. Ypač sustiprėjo grupė, kuriai vadovavo Džu Juandžangas (Zhu Yuanzhang). 1368 m. Nankine jis įkūrė Ming dinastiją ir pasiskelbė jos imperatoriumi (Hongwu, arba Ming Taizu – Ming Taidzu). 1387 m. galutinai suvienyta visa Kinija. Kadangi šalis buvo nuniokota karo ir mongolų išnaudojimo, stengiamasi atstatyti ekonomiką: vykdomi irigaciniai projektai, sodinami miškai, skiriamas didelis dėmesys žemės ūkiui. Hong-u žemės ūkį laikė ekonomikos pagrindu, todėl ir vėliau kinų ekonomika buvo smarkiai orientuota šia kryptimi.
Buvo įvesta lidzia (lijia) sistema, pagal kurią dešimties šeimų grupės sudarė bendrijas, kurios buvo pačios atsakingos už mokesčių mokėjimą, darbų atlikimą, tvarkos priežiūrą. Aukščiausia valdžia buvo kaimo seniūnai. Hong-u buvo valstiečių kilmės, todėl labai nepasitikėjo intelektualais ir valdininkais buvo linkęs skirti žemesniųjų klasių atstovus, o vietinės reikšmės biurokratus turėjo kontroliuoti kaimų seniūnai. Song laikų dideli ūkiai buvo nusavinti, padalinti ir išnuomoti, uždrausta laikyti vergus, todėl ilgainiui ėmė dominuoti maži žemės ūkiai.
Hong-u buvo labai įtarus ir persekiojo net tuos, kurie jam padėjo pasiekti valdžią. Jis centralizavo imperijos valdymą, sutelkė daug galios savo rankose. Hong-u politika lėmė įtampą intelektualų sluoksniuose. Intelektualai persekiojami.
Hong-u įvedė žmonių registravimo sistemą: kiekvienas turėjo būti priskirtas valstiečių, karių arba amatininkų grupei. Grupės nariu tampama gimstant, ir jos pakeisti negalima. Tačiau žmonės atrado būdų apeiti šią griežtą sistemą, ir ilgainiui gyventojų surašymų duomenys ėmė neatitikti realybės.
Norėdamas padaryti savo giminę išskirtine, Hong-u surašė savo palikuonių pareigas ir teises: jo palikuonys turėjo gyventi laikydamiesi tam tikrų taisyklių ir juos turėjo išlaikyti valstybė. Vėliau gausaus palikuonių būrio išlaikymas tapo didele problema.
Ekspansija ir izoliacija
Ming laikais kinai ėmė kontroliuoti Turkestaną. Azijos tautos, turinčios priėjimą prie jūros, mokėjo Kinijos imperatoriui duoklę. Didysis kanalas šalies viduje buvo išplėstas ir skatino vidaus prekybą.
Po Hong-u mirties prasidėjo kovos dėl sosto. Imperatoriumi buvo paskirtas Hong-u vaikaitis, tačiau jis išsilaikė tik trejus metus, tada jį nuvertė ketvirtasis Hong-u sūnus Džu Di (Zhu Di), tapęs imperatoriumi Jongle (Yongle). Jo politika buvo orientuota į tarptautinių ryšių plėtimą.
Didžiausias užmojis buvo septynios jūrų ekspedicijos (1405–1433), kurioms vadovavo eunuchas . Kinai pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, yra manančių, kad ir Amerikos žemynus. Į pirmąją ekspediciją iškeliavo 317 laivų ir 28000 žmonių – tai buvo didžiausia istorijoje jūrų ekspedicija. Dženg He atgal pargabeno daug prabangių daiktų. Pagrindinis ekspedicijų tikslas buvo užmegzti diplomatinius santykius. Nors buvo siekiama, kad kuo daugiau valstybių mokėtų Kinijai duoklę, priešingai nei didžiosios europiečių ekspedicijos, šios nebuvo karinės ir nesiekė užgrobti svetimų žemių.
Tačiau jūrų kelionės baigėsi. XV a. pabaigoje buvo uždrausta statyti jūrinius laivus ir apskritai palikti šalį: Kinija izoliavosi. Manoma, kad tai buvo atsakas į piratavimą. Be to, nors Dženg He keliones rėmė rūmų eunuchai, prieš jas buvo eunuchų įtakos grėsmę nuolat jautę konfucianistai intelektualai valdininkai. Užsivėrus Kinijos sienoms, tapo sunku pakliūti į šalį ir svetimšaliams: todėl į didžiąsias jūrines keliones kiek vėliau nei kinai pasileidę europiečiai su Kinija kontaktus mezgė nelengvai.
XVI a. vid. prekyba vėl išjudėjo, sidabrui pakeitus popierinius pinigus: Kinija ėmė importuoti sidabrą. Suklestėjo nauji miestai. Kultūros srityje klesti populiarioji literatūra, sukuriami žymieji romanai „Auksinis lotosas“, „Kelionė į vakarus“ ir kt.
Didžioji siena
Kai Ming ėmė dažniau puldinėti mongolai, buvo nuspręsta juos sustabdyti sustiprinus didžiulę nepralaužiamą sieną, pradėtą statyti dar prieš šimtmetį, 1368 m. Tai buvo nauji įtvirtinimai, šiandien vadinami Didžiąja kinų siena, tose vietose statomi dar nuo Čin laikų (III a. pr. m. e.). Naujoji siena ėjo šiaurine Ming žemių riba.
Dinastijos nuosmukis
Imperatoriai po Jongle skyrė mažai dėmesio užsienio politikai, todėl Ming kariuomenė nusilpo. Stiprėjo mongolai. Pakrantėse siautėjo japonų piratai. Japonai taip pat bandė užkariauti Korėją ir Kiniją: nors kinai juos nugalėjo, imperija patyrė didelių finansinių nuostolių. XVII a. pradžioje Ming dinastija praktiškai prarado šiaurės rytų teritorijų kontrolę. Tauta, kilusi iš buvusios Dzin dinastijos (džurčenai), sparčiai plėtė savo įtaką iškart už Didžiosios sienos.
Vidaus politikoje imperatoriai valstybe pernelyg nesirūpino, todėl praktiškai valdė arba įtakingi valdininkai, arba eunuchai. Ministrai nesutarė tarpusavyje, kas eunuchams buvo labai naudinga. Eunuchų pradėjo daugėti dar Hong-u valdymo laikais. Jie kontroliavo slaptąją policiją, imperatoriaus iždą ir kt. Šitokį eunuchų sustiprėjimą lėmė Hong-u politika: tai, kad jis nepasitikėjo valdininkais intelektualais, sukūrė vakuumą tarp aukščiausios valdžios (imperatoriaus) ir žemiausių valdininkų. Be to, vėlesni valdovai buvo silpni ir valdyti nesugebėjo.
Dinastijos žlugimas
Dinastijos valdymo pabaigoje Kinija buvo turtinga, ekonomiškai klestinti šalis, sėkmingai gyvavo menai, filosofija. Daugelis intelektualų bijojo imtis valdininko darbo (dėl šalyje įsigalėjusių eunuchų įtakos), todėl nuo XVI a. pab. daug jų nedalyvauja valstybiniuose egzaminuose ir nesiekia gauti posto. Kita vertus, nuolat buvo tokių intelektualų grupių, kurios buvo pasiryžusios likti ištikimos dinastijai, t. y. išlaikyti pačios dinastijos tęstinumą, pavienių imperatorių klaidas laikant ne tokiomis reikšmingomis kaip tradicijos išlikimas.
Armijoje dėl nemokamų atlyginimų pagausėjo dezertyrų, kurie sudarydavo banditų būrius. Banditai ėmė keliauti link sostinės Pekino. Tuo metu grėsmę imperijai kėlė ir mandžiūrai: Ming juos sugebėjo atmušti 1623, 1628 m., tačiau nebesugebėjo atgauti kontrolės Mandžiūrijos regione. Nuo 1629 m. mandžiūrai nuolat puldinėjo Šiaurės Kiniją. 1636 m. jie paskelbė įkuriantys Čing (Qing) dinastiją, 1637 m. nugalėjo Ming sąjungininkę Korėją. Taigi imperatorius buvo linkęs labiau rūpintis mandžiūrų keliama grėsme, o ne banditų būriais. Tačiau banditai į Pekiną įžengė pirmi – 1644 m. gegužės 26 d. maištininkai su Li Dzičengu (Li Zicheng) priešakyje užėmė sostinę. Imperatorius nusižudė. Dalis imperatoriaus giminių Nankine suformavo rezistencinę valdžią, vadinamą Pietų Ming.
Iškart po to mandžiūrai perėjo Didžiąją sieną (Ming generolas atvėrė jiems vartus), sumušė maištininkus ir pasiskelbė išvaduotojais. Nors iki 1662 m. mandžiūrai turėjo kovoti su Pietų Ming valdžia, 1644 m. laikomi Čing dinastijos valdymo pradžia.
Valdovai
| Asmeninis vardas | Pomirtinis vardas1 | Šventyklos vardas | Valdymo devizas² | Lietuviškai | Valdymo metai |
|---|---|---|---|---|---|
| Zhū Yuánzhāng 朱元璋 | Gāodì 高帝 | Tàizǔ 太祖 | 洪武 | Džu Juandžang; Gaodi; Taidzu; Hong-u | 1368–1398 |
| Zhū Yǔnwén 朱允炆 | Huìdì 惠帝 | – | Jiànwén 建文 | Džu Junven; Huidi; Dzianven | 1398–1402 |
| Zhū Dì 朱棣 | Wēndì 文帝 | Chéngzǔ 成祖 arba Tàizōng 太宗 | 永樂 | Džu Di; Vendi; Čengdzu, Taidzong; Jongle | 1402–1424 |
| Zhū Gāochì 朱高熾 | Zhāodì 昭帝 | Rénzōng 仁宗 | Hóngxī 洪熙 | Džu Gaoči; Džaodi; Žendzong; Hongsi | 1424–1425 |
| Zhū Zhānjī 朱瞻基 | Zhāngdì 章帝 | Xuānzōng 宣宗 | Xuāndé 宣德 | Džu Džandzi; Džangdi; Siuandzong; Siuande | 1425–1435 |
| Zhū Qízhèn 朱祁鎮 | Ruìdì 睿帝 | Yīngzōng 英宗 | Zhèngtǒng 正統 1436–1449 Tiānshùn 天順 1457–1464 | Džu Čidžen; Žuidi; Ingdzong; Džengtong; Tianšun | 1435–1449; 1457–1464 |
| Zhū Qíyù 朱祁鈺 | Jǐngdì 景帝 | Dàizōng 代宗 | Jǐngtài 景泰 | Džu Čiju; Dzingdi; Daidzong; Dzingtai | 1449–1457 |
| Zhū Jiànshēn 朱見深 | Chúndì 純帝 | Xiànzōng 憲宗 | Chénghuà 成化 | Džu Dzianšen; Čundi; Siandzong; Čenghua | 1464–1487 |
| Zhū Yòutáng 朱祐樘 | Jìngdì 敬帝 | Xiàozōng 孝宗 | Hóngzhì 弘治 | Džu Joutang; Dzingdi; Siaodzong; Hongdži | 1487–1505 |
| Zhū Hòuzhào 朱厚照 | Yìdì 毅帝 | Wǔzōng 武宗 | Zhèngdé 正德 | Džu Houdžao; Idi; Udzong; Džengde | 1505–1521 |
| Zhū Hòucōng 朱厚熜 | Sùdì 肅帝 | Shìzōng 世宗 | Jiājìng 嘉靖 | Džou Houcong; Sudi; Šidzong; Dziadzing | 1521–1566 |
| Zhū Zǎihòu 朱載垕 | Zhuāngdì 莊帝 | Mùzōng 穆宗 | Lóngqìng 隆慶 | Džu Dzaihou; Džuangdi; Mudzong; Longčing | 1566–1572 |
| Zhū Yìjūn 朱翊鈞 | Xiǎndì 顯帝 | Shénzōng 神宗 | Wànlì 萬曆 | Džu Idziun; Siandi; Šendzong; Vanli | 1572–1620 |
| Zhū Chángluò 朱常洛 | Zhēndì 貞帝 | Guāngzōng 光宗 | Tàichāng 泰昌 | Džu Čangluo; Džendi; Guangdzong; Taičang | 1620 |
| Zhū Yóujiào 朱由校 | Zhédì 悊帝 | Xīzōng 熹宗 | Tiānqǐ 天啟 | Džu Joudziao; Džedi; Sidzong; Tianči | 1620–1627 |
| Zhū Yóujiǎn 朱由檢 | Zhuānglièmǐn 莊烈愍 | Sīzōng 思宗 | Chóngzhēn 崇禎 | Džu Joudzian; Džuangliemin; Sidzong; Čongdžen | 1627–1644 |
| 1 Valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Ming). | |||||
Pietų Ming
| Asmeninis vardas | Šventyklos vardas | Valdymo devizas | Lietuviškai | Valdymo metai | Kaip paprastai vadinamas |
|---|---|---|---|---|---|
| Zhū Yóusōng 朱由崧 | Ānzōng 安宗 | Hóngguāng 弘光 | Džu Jousong; Andzong; Hongguang | 1644–1645 | Fú Wáng 福王 (Fu Vang, Fu kunigaikštis) |
| Zhū Yùjiàn 朱聿鍵 | Shàozōng 紹宗 | Lóngwǔ 隆武 | Džu Judzian; Šaodzong; Long-u | 1645–1646 | Táng Wáng 唐王 (Tang Vang, Tang kunigaikštis) |
| Zhū Chángfāng 朱常淓 | – | Nėra, bet kartais vadinama Lu kunigaikščio regentyste (潞王臨國 Lù Wáng Lín Guó) | Džu Čangfang; Lu Vang Lin Guo | 1645 | Lù Wáng 潞王 (Lu Vang, Lu kunigaikštis) |
| Zhū Yǐhǎi 朱以海 | – | Nėra, bet kartais vadinama Lu (Lou) kunigaikščio regentyste (魯王臨國 Lǔ Wáng Lín Guó) | Džu Ihai; Lu Vang Lin Guo | 1645–1653 | Lǔ Wáng 魯王 (Lu Vang, Lu kunigaikštis) |
| Zhū Yùyuè 朱聿[金粵] | – | Shàowǔ 紹武 | Džu Jujue; Šao-u | 1646 | Táng Wáng 唐王 (Tang Vang, Tang kunigaikštis) |
| Zhū Yóuláng 朱由榔 | – | Yǒnglì 永曆 | Džu Joulang; Jongli | 1646–1662 | Guì Wáng 桂王 (Gui Vang, Gui kunigaikštis) |
Nuorodos
- [1] Archyvuota kopija 2010-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- [2] Archyvuota kopija 2006-04-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mingų dinastija, Kas yra Mingų dinastija? Ką reiškia Mingų dinastija?
Ming dinastija kin 明朝 pinyin Ming Chao dinastija valdziusi Kinija 1368 1644 m po Juan dinastijos pries Cing dinastija Ming valstybe buvo vadinama Didziaja Ming imperija 大明國 Da Ming Guo Sostines Nankinas veliau Pekinas History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaImperatorius Hong uDinastijos įkurimas ir Hong u politikaMing valstybes teritorija Juan dinastijos valdymo pabaigoje kilo valstieciu sukilimai Ypac sustiprejo grupe kuriai vadovavo Dzu Juandzangas Zhu Yuanzhang 1368 m Nankine jis įkure Ming dinastija ir pasiskelbe jos imperatoriumi Hongwu arba Ming Taizu Ming Taidzu 1387 m galutinai suvienyta visa Kinija Kadangi salis buvo nuniokota karo ir mongolu isnaudojimo stengiamasi atstatyti ekonomika vykdomi irigaciniai projektai sodinami miskai skiriamas didelis demesys zemes ukiui Hong u zemes ukį laike ekonomikos pagrindu todel ir veliau kinu ekonomika buvo smarkiai orientuota sia kryptimi Buvo įvesta lidzia lijia sistema pagal kuria desimties seimu grupes sudare bendrijas kurios buvo pacios atsakingos uz mokesciu mokejima darbu atlikima tvarkos prieziura Auksciausia valdzia buvo kaimo seniunai Hong u buvo valstieciu kilmes todel labai nepasitikejo intelektualais ir valdininkais buvo linkes skirti zemesniuju klasiu atstovus o vietines reiksmes biurokratus turejo kontroliuoti kaimu seniunai Song laiku dideli ukiai buvo nusavinti padalinti ir isnuomoti uzdrausta laikyti vergus todel ilgainiui eme dominuoti mazi zemes ukiai Hong u buvo labai įtarus ir persekiojo net tuos kurie jam padejo pasiekti valdzia Jis centralizavo imperijos valdyma sutelke daug galios savo rankose Hong u politika leme įtampa intelektualu sluoksniuose Intelektualai persekiojami Hong u įvede zmoniu registravimo sistema kiekvienas turejo buti priskirtas valstieciu kariu arba amatininku grupei Grupes nariu tampama gimstant ir jos pakeisti negalima Taciau zmones atrado budu apeiti sia griezta sistema ir ilgainiui gyventoju surasymu duomenys eme neatitikti realybes Noredamas padaryti savo gimine isskirtine Hong u surase savo palikuoniu pareigas ir teises jo palikuonys turejo gyventi laikydamiesi tam tikru taisykliu ir juos turejo islaikyti valstybe Veliau gausaus palikuoniu burio islaikymas tapo didele problema Ekspansija ir izoliacijaMing dinastijos imperatoriu kapai 50 km į siaures vakarus nuo Pekino Sielu kelias Ming laikais kinai eme kontroliuoti Turkestana Azijos tautos turincios priejima prie juros mokejo Kinijos imperatoriui duokle Didysis kanalas salies viduje buvo isplestas ir skatino vidaus prekyba Po Hong u mirties prasidejo kovos del sosto Imperatoriumi buvo paskirtas Hong u vaikaitis taciau jis issilaike tik trejus metus tada jį nuverte ketvirtasis Hong u sunus Dzu Di Zhu Di tapes imperatoriumi Jongle Yongle Jo politika buvo orientuota į tarptautiniu rysiu pletima Didziausias uzmojis buvo septynios juru ekspedicijos 1405 1433 kurioms vadovavo eunuchas Kinai pasieke Gerosios Vilties kysulį yra mananciu kad ir Amerikos zemynus Į pirmaja ekspedicija iskeliavo 317 laivu ir 28000 zmoniu tai buvo didziausia istorijoje juru ekspedicija Dzeng He atgal pargabeno daug prabangiu daiktu Pagrindinis ekspediciju tikslas buvo uzmegzti diplomatinius santykius Nors buvo siekiama kad kuo daugiau valstybiu moketu Kinijai duokle priesingai nei didziosios europieciu ekspedicijos sios nebuvo karines ir nesieke uzgrobti svetimu zemiu Taciau juru keliones baigesi XV a pabaigoje buvo uzdrausta statyti jurinius laivus ir apskritai palikti salį Kinija izoliavosi Manoma kad tai buvo atsakas į piratavima Be to nors Dzeng He keliones reme rumu eunuchai pries jas buvo eunuchu įtakos gresme nuolat jaute konfucianistai intelektualai valdininkai Uzsiverus Kinijos sienoms tapo sunku pakliuti į salį ir svetimsaliams todel į didziasias jurines keliones kiek veliau nei kinai pasileide europieciai su Kinija kontaktus mezge nelengvai XVI a vid prekyba vel isjudejo sidabrui pakeitus popierinius pinigus Kinija eme importuoti sidabra Suklestejo nauji miestai Kulturos srityje klesti populiarioji literatura sukuriami zymieji romanai Auksinis lotosas Kelione į vakarus ir kt Keraminis indas XIV XV a Didzioji sienaKai Ming eme dazniau puldineti mongolai buvo nuspresta juos sustabdyti sustiprinus didziule nepralauziama siena pradeta statyti dar pries simtmetį 1368 m Tai buvo nauji įtvirtinimai siandien vadinami Didziaja kinu siena tose vietose statomi dar nuo Cin laiku III a pr m e Naujoji siena ejo siaurine Ming zemiu riba Dinastijos nuosmukisImperatoriai po Jongle skyre mazai demesio uzsienio politikai todel Ming kariuomene nusilpo Stiprejo mongolai Pakrantese siautejo japonu piratai Japonai taip pat bande uzkariauti Koreja ir Kinija nors kinai juos nugalejo imperija patyre dideliu finansiniu nuostoliu XVII a pradzioje Ming dinastija praktiskai prarado siaures rytu teritoriju kontrole Tauta kilusi is buvusios Dzin dinastijos dzurcenai sparciai plete savo įtaka iskart uz Didziosios sienos Tapyba ant silko Vidaus politikoje imperatoriai valstybe pernelyg nesirupino todel praktiskai valde arba įtakingi valdininkai arba eunuchai Ministrai nesutare tarpusavyje kas eunuchams buvo labai naudinga Eunuchu pradejo daugeti dar Hong u valdymo laikais Jie kontroliavo slaptaja policija imperatoriaus izda ir kt Sitokį eunuchu sustiprejima leme Hong u politika tai kad jis nepasitikejo valdininkais intelektualais sukure vakuuma tarp auksciausios valdzios imperatoriaus ir zemiausiu valdininku Be to velesni valdovai buvo silpni ir valdyti nesugebejo Dinastijos zlugimasDinastijos valdymo pabaigoje Kinija buvo turtinga ekonomiskai klestinti salis sekmingai gyvavo menai filosofija Daugelis intelektualu bijojo imtis valdininko darbo del salyje įsigalejusiu eunuchu įtakos todel nuo XVI a pab daug ju nedalyvauja valstybiniuose egzaminuose ir nesiekia gauti posto Kita vertus nuolat buvo tokiu intelektualu grupiu kurios buvo pasiryzusios likti istikimos dinastijai t y islaikyti pacios dinastijos testinuma pavieniu imperatoriu klaidas laikant ne tokiomis reiksmingomis kaip tradicijos islikimas Armijoje del nemokamu atlyginimu pagausejo dezertyru kurie sudarydavo banditu burius Banditai eme keliauti link sostines Pekino Tuo metu gresme imperijai kele ir mandziurai Ming juos sugebejo atmusti 1623 1628 m taciau nebesugebejo atgauti kontroles Mandziurijos regione Nuo 1629 m mandziurai nuolat puldinejo Siaures Kinija 1636 m jie paskelbe įkuriantys Cing Qing dinastija 1637 m nugalejo Ming sajungininke Koreja Taigi imperatorius buvo linkes labiau rupintis mandziuru keliama gresme o ne banditu buriais Taciau banditai į Pekina įzenge pirmi 1644 m geguzes 26 d maistininkai su Li Dzicengu Li Zicheng priesakyje uzeme sostine Imperatorius nusizude Dalis imperatoriaus giminiu Nankine suformavo rezistencine valdzia vadinama Pietu Ming Iskart po to mandziurai perejo Didziaja siena Ming generolas atvere jiems vartus sumuse maistininkus ir pasiskelbe isvaduotojais Nors iki 1662 m mandziurai turejo kovoti su Pietu Ming valdzia 1644 m laikomi Cing dinastijos valdymo pradzia ValdovaiAsmeninis vardas Pomirtinis vardas1 Sventyklos vardas Valdymo devizas Lietuviskai Valdymo metaiZhu Yuanzhang 朱元璋 Gaodi 高帝 Taizǔ 太祖 洪武 Dzu Juandzang Gaodi Taidzu Hong u 1368 1398Zhu Yǔnwen 朱允炆 Huidi 惠帝 Jianwen 建文 Dzu Junven Huidi Dzianven 1398 1402Zhu Di 朱棣 Wendi 文帝 Chengzǔ 成祖 arba Taizōng 太宗 永樂 Dzu Di Vendi Cengdzu Taidzong Jongle 1402 1424Zhu Gaochi 朱高熾 Zhaodi 昭帝 Renzōng 仁宗 Hongxi 洪熙 Dzu Gaoci Dzaodi Zendzong Hongsi 1424 1425Zhu Zhanji 朱瞻基 Zhangdi 章帝 Xuanzōng 宣宗 Xuande 宣德 Dzu Dzandzi Dzangdi Siuandzong Siuande 1425 1435Zhu Qizhen 朱祁鎮 Ruidi 睿帝 Yingzōng 英宗 Zhengtǒng 正統 1436 1449 Tianshun 天順 1457 1464 Dzu Cidzen Zuidi Ingdzong Dzengtong Tiansun 1435 1449 1457 1464Zhu Qiyu 朱祁鈺 Jǐngdi 景帝 Daizōng 代宗 Jǐngtai 景泰 Dzu Ciju Dzingdi Daidzong Dzingtai 1449 1457Zhu Jianshen 朱見深 Chundi 純帝 Xianzōng 憲宗 Chenghua 成化 Dzu Dziansen Cundi Siandzong Cenghua 1464 1487Zhu Youtang 朱祐樘 Jingdi 敬帝 Xiaozōng 孝宗 Hongzhi 弘治 Dzu Joutang Dzingdi Siaodzong Hongdzi 1487 1505Zhu Houzhao 朱厚照 Yidi 毅帝 Wǔzōng 武宗 Zhengde 正德 Dzu Houdzao Idi Udzong Dzengde 1505 1521Zhu Houcōng 朱厚熜 Sudi 肅帝 Shizōng 世宗 Jiajing 嘉靖 Dzou Houcong Sudi Sidzong Dziadzing 1521 1566Zhu Zǎihou 朱載垕 Zhuangdi 莊帝 Muzōng 穆宗 Longqing 隆慶 Dzu Dzaihou Dzuangdi Mudzong Longcing 1566 1572Zhu Yijun 朱翊鈞 Xiǎndi 顯帝 Shenzōng 神宗 Wanli 萬曆 Dzu Idziun Siandi Sendzong Vanli 1572 1620Zhu Changluo 朱常洛 Zhendi 貞帝 Guangzōng 光宗 Taichang 泰昌 Dzu Cangluo Dzendi Guangdzong Taicang 1620Zhu Youjiao 朱由校 Zhedi 悊帝 Xizōng 熹宗 Tianqǐ 天啟 Dzu Joudziao Dzedi Sidzong Tianci 1620 1627Zhu Youjiǎn 朱由檢 Zhuangliemǐn 莊烈愍 Sizōng 思宗 Chongzhen 崇禎 Dzu Joudzian Dzuangliemin Sidzong Congdzen 1627 16441 Valdovas įvardijamas pries sventyklos arba pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Ming 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas Dauguma Ming dinastijos imperatoriu naudojo po viena deviza visam valdymo laikotarpiui Dazniausiai patys imperatoriai vadinami siais devizais Pietu Ming Asmeninis vardas Sventyklos vardas Valdymo devizas Lietuviskai Valdymo metai Kaip paprastai vadinamasZhu Yousōng 朱由崧 Anzōng 安宗 Hongguang 弘光 Dzu Jousong Andzong Hongguang 1644 1645 Fu Wang 福王 Fu Vang Fu kunigaikstis Zhu Yujian 朱聿鍵 Shaozōng 紹宗 Longwǔ 隆武 Dzu Judzian Saodzong Long u 1645 1646 Tang Wang 唐王 Tang Vang Tang kunigaikstis Zhu Changfang 朱常淓 Nera bet kartais vadinama Lu kunigaikscio regentyste 潞王臨國 Lu Wang Lin Guo Dzu Cangfang Lu Vang Lin Guo 1645 Lu Wang 潞王 Lu Vang Lu kunigaikstis Zhu Yǐhǎi 朱以海 Nera bet kartais vadinama Lu Lou kunigaikscio regentyste 魯王臨國 Lǔ Wang Lin Guo Dzu Ihai Lu Vang Lin Guo 1645 1653 Lǔ Wang 魯王 Lu Vang Lu kunigaikstis Zhu Yuyue 朱聿 金粵 Shaowǔ 紹武 Dzu Jujue Sao u 1646 Tang Wang 唐王 Tang Vang Tang kunigaikstis Zhu Youlang 朱由榔 Yǒngli 永曆 Dzu Joulang Jongli 1646 1662 Gui Wang 桂王 Gui Vang Gui kunigaikstis Nuorodos 1 Archyvuota kopija 2010 06 01 is Wayback Machine projekto 2 Archyvuota kopija 2006 04 27 is Wayback Machine projekto